Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1218-957/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-29
Bylos Nr.
1-1218-957/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29996-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
M. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1218-957/2016Proceso Nr. 1-01-1-29996-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,kaltinamajam M. B.,civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui L. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B., 2015 m. gegužės 11 d., laikotarpiu nuo 20.00 iki 22.30 val., UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame motelyje – bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias keturių aukštų foje sumontuotas keturias vaizdo stebėjimo kameras, kurių trijų vienetų vertė po 78,78 eurų (272 Lt), vienos – 69,62 euro (240,37 Lt), taip UAB (duomenys neskelbtini) padarė 305,96 eurų (1056,37 Lt) turtinę žalą. Taip M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad datos nelabai prisimena, galėjo būti 2015 m. gegužės 11 d., apie 20-21 val., sėdėjo rūkomajame, pastate, galimai esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu buvo du asmenys, kurie gyveno bendrabutyje. Atėjo apie 50 metų amžiaus žmogus, kuris paprašė „vyrai, gal galite padėti, reikia kameras nuimti ir sureguliuoti“. Jis nekreipė į vyro prašymą dėmesio, tačiau tas vyras kitiems žmonėms sakė, kad atlygins už pagalbą, nupirks alaus. Vyras prašė padėti visų, tačiau alus jam nebuvo įdomus. Kartu buvę du asmenys puolė padėti ir jie visi išėjo. Paskui tie du asmenys grįžo, prašė jo padėti, nes nepasiekė kamerų. Jis sutiko, pats nuėjo ir nuėmė dvi, tris ar keturias kameras, tikslaus skaičiaus neatsimena, bet dėl dviejų-trijų yra tikras. Tuo metu jis buvo blaivus, nevartoja alkoholio, nes skrandis operuotas. Nuėmus kameras, žmogus, kuris prašė padėti, susidėjo jas į maišelį ir iš karto nuėjo į trečiame aukšte esančius neveikiančius dušus ir iš tuoj visai išėjo. Dušai buvo pusiau rakinami. Tuo momentu, kai vyras išėjo, pasirodė pareigūnai, kurie vaikštinėjo, klausė, ar nieko įtartino nepastebėjo. Jam vyras nesukėlė įtarimo, nes jis buvo su darbiniais rūbais, su darbo lagaminu, net nekilo minčių. Ryte jam direktorius pasakė, kad bendrabutyje kažkas įvyko. Jis direktoriui sakė, kad žmogus prašė nuimti kameras. Pareigūnams jis nenurodė, kad matė ką įtartino. Keisčiausia, kad tas vyras įėjo į dušus su maišiuku, o išėjo be maišiuko. Iš karto to „neužfiksavo“, todėl nepasakė pareigūnams. Direktorius liepė pažiūrėti ir jeigu kameras ras, jas atvežti. Jis nuėjo, rado, paskambino į UAB (duomenys neskelbtini). Jis (M. B.) nesuprato, kad vagia tas kameras. Nesakė darbdaviui, kad labai girtas buvo. Pripažįsta, kad pavogė tas kameras, padėjo pavogti, suklydo. Pripažįsta, kad norėjo pavogti.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas L. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu, kai buvo nuimtos kameros, jis buvo darbe. Kameros buvo nuimtos adresu (duomenys neskelbtini). Tai, kad nėra kamerų, pastebėjo todėl, kad viena kamera buvo nuimta nuo jo kabineto durų. Jis bandė atidaryti duris, nes atrodė, lyg kas beldžiasi, bando prilaikyti duris. Suprasdamas, kad kažkas neleidžia išeiti, įsijungė stebėjimo kamerą ir nustebo, kadangi nematė nei vieno įrašo transliatoriaus. Tuo metu iškvietė policiją. Pareigūnų buvo daug, jie vaikščiojo, klausinėjo. Peržiūrėjus įrašus matėsi, kad asmenys nuiminėjo kameras dengdamiesi paklode veidus, slėpėsi. Trys asmenys vestibiulyje jau atėjo prisidengę veidus, matosi, kad slėpė savo veidus. Pastebėjo įtariamojo veidą būtent toje vietoje, kur koridoriuje buvo tamsu, jam ant galvos kaip skarelė kabojo paklodė, toje vienintelėje vietoje jis nesidengė veido, nes ten tamsu, tačiau kamera yra su infraraudonaisiais spinduliais. Visur kitur asmenys dengėsi veidus. Policiją iškvietė tą pačią minutę, kai pastebėjo. Iš pradžių atvažiavo vienas ekipažas, vėliau atvažiavo ir daugiau, buvo gal 15 pareigūnų, kurie vaikščiojo ir klausinėjo. Jis vaikščiojo kartu, tuo metu kaltinamojo nematė ir nepastebėjo, kad pareigūnai su juo bendrautų. Peržiūrėjus įrašą pastebėta, kad kaltinamasis būtent tos įmonės darbuotojas. Paskambino tos įmonės direktoriui, paprašė, kad kaltinamasis atvestų ir savo bendrininkus, prašė atlyginti žalą, nenorėjo kelti bylos. Tačiau M. B. pradėjo pasakoti, neva jis nepažįsta kitų. Direktorius išsakė kaltinamojo versiją, kad jis neva nepažįsta asmenų, kad juos sutiko atsitiktinai. Kameros buvo grąžintos, tačiau sugadintos, jas reikėjo atstatinėti. Kameras nuiminėjo įmonė (duomenys neskelbtini), o taisė UAB (duomenys neskelbtini). Kaltinamajame akte nurodyta tik kamerų vertė, bet buvo atliekami ir atstatymo darbai. Kaltinamajame akte nurodyta teisinga kamerų vertė, t. y. trys kameros po 272 Lt ir viena kamera 360 Lt vertės. Prašo priteisti iš kaltinamojo ir žalą, atsiradusią už kamerų atstatymo darbus. UAB (duomenys neskelbtini) specialistai nustatė, kad kameros netinkamos naudoti. Vakarais durys yra rakinamos, gyventojai turi korteles. M. B. gyveno trečiame aukšte.

Liudytojas I. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį M. B. pažįsta, jis dirbo minėtoje įmonėje, tačiau šiuo metu nebedirba. Iš UAB (duomenys neskelbtini) paskambino žmogus ir pasakė, kad, atrodo, nuplėštos kameros, vaizdo įraše matosi, kad įvykyje dalyvavo ir įmonės darbuotojas M. B. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas atvyko, pabuvo neilgai, pakalbėjo apie įvykį. Jis UAB (duomenys neskelbtini) vadovui sakė, kad pakalbės dėl tų žmonių, M. B. tuo metu nebuvo darbo vietoje. Tuomet UAB (duomenys neskelbtini) vadovas išvažiavo. Pradėjo aiškintis, kas įvyko, kartu su M. B. paskambino UAB (duomenys neskelbtini) vadovui ir pasakė, kad atveš kameras apie 14 val. į (duomenys neskelbtini) gatvę. M. B. prisiminė, kur padėtos kameros. Atvykus buvo sekretorė ar buhalterė, UAB (duomenys neskelbtini) vadovas negalėjo ateiti, todėl kameras paliko buhalterei ir išvažiavo. Paskui UAB (duomenys neskelbtini) vadovas prašė pajungti kameras, sakė, kad sugadintos, tačiau jie į tai nesigilino. Kai atvažiavo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, atrodo, kad jis tą pačią dieną pakalbėjo su M. B. ir nuvežė kameras, tačiau tiksliai nepamena. Susitikus su M. B. ir paklausus apie įvykį, pastarasis sakė, kad tos kameros kažkur yra, aiškino, kad jų nenuplėšė, kad kažkas kitas tai padarė ir jis rado jas tualete. Po pokalbio M. B. kameras atvežė gal per 2-3 valandas. Su UAB (duomenys neskelbtini) administratore kalbėjo tik tiek, kad yra kameros, kad jie jas pristato. Tą dieną, kai vežė kameras, M. B. dar gyveno UAB (duomenys neskelbtini) motelyje, bet buvo pereinamasis laikotarpis link išsikraustymo. Taip ir buvo, kad M. B. jam sakė, jog buvo žmogus, kuris neva pasiūlė kameras sureguliuoti, kad M. B. buvo labai girtas.

Liudytoja K. J. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere. Yra ne kartą mačiusi kaltinamąjį M. B. Kai UAB (duomenys neskelbtini) naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) paslaugomis, M. B. gyveno jų patalpose. Konkrečiai su M. B. neteko bendrauti, pastarasis tiesiog susimokėdavo už paslaugas, pasirašydavo. Įsiminė M. B., nes jis reguliariai atvykdavo susimokėti. Įvykis dėl kamerų jai yra žinomas. Buvo taip, kad po savaitgalio atėjusi į darbą pamatė, kad nėra kamerų. Ją pakvietė peržiūrėti filmuotą medžiagą, kurioje buvo keletas žmonių. M. B. buvo įsidėmėjusi, todėl jį ir atpažino. Vaizdo įrašuose matėsi, kad asmenys užsidengę su paklodėmis. Viename įraše M. B. veidas buvo atsuktas tiesiai į kameras, kiti žmonės buvo užsidengę. Direktorius kreipėsi į policiją. Paskui pas juos atėjo M. B. ir atnešė kameras. Tuo metu ji nieko su juo nekalbėjo, paėmė kameras ir tiek. Neprisimena, ar M. B. atsiprašė. Prieš keletą dienų į atsiskaitomąją sąskaitą gavo M. B. pinigėlius, žala yra atlyginta, pretenzijų kaltinamajam nėra.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būrio vyriausiojo patrulio V. P. 2015 m. lapkričio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. gegužės 11 d., apie 22.55 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. T., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gautas pranešimas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo įvykdyta vagystė. Atvykus į vietą iš „Motelio“ direktoriaus L. S. sužinota, kad iš motelio buvo pavogtos kameros. Buvo peržiūrėta filmuota medžiaga, joje yra matyti įtariamųjų požymiai (b. l. 1).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2015 m. gegužės 11 d., 22.51 val. BPC gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), į motelį įsibrovė vagys ir nupjovė kameros laidus (b. l. 16).

2015 m. gegužės 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus L. S. pareiškime nurodoma, kad iš 2015 m. gegužės 11 d. į 2015 m. gegužės 12 d. įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) buvo nuimtos vaizdo kameros. Kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, tai padarė trys asmenys. Vienas asmuo atpažintas, tai – M. B., kiti du asmenys dar nenustatyti. Po kreipimosi į policiją M. B. prisipažino, kad kameras paėmė ir grąžino jas UAB (duomenys neskelbtini) administracijai, tačiau jos visos buvo neveikiančios (b. l. 18, 19-26).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateikto akto Nr. 14-45, be kita ko, matyti, jog vaizdo kameros VSC CMDS1000IR vieneto kaina 272,00 Lt, trijų tokių kamerų vertė – 816,00 Lt. Vaizdo kameros VSC CMDS700VF vieneto kaina 240,37 Lt (b. l. 28).

Iš 2015 m. gegužės 12 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, jog įėjimo durys rakinamos elektronine spyna. Įėjus į koridorių, palubėje yra skylė sienoje, aplink ją – varžtų skylės. Antrame aukšte, kairėje pusėje, koridoriaus gale stovi kėdė, ant jos yra atsuktuvas. Ant sienos virš kėdės yra varžtų skylės, šalia jų kabo atkirsti laidai. Trečiame aukšte, dešinėje pusėje, koridoriaus gale, palubėje prisuktas vaizdo kameros laikiklis. Ketvirtame aukšte, dešinėje pusėje, koridoriaus gale lubose prisuktas vaizdo kameros laikiklis (b. l. 51).

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės 2016 m. vasario 17 d. nutarimo matyti, ikiteisminis tyrimas nenustatytų žmonių atžvilgiu atskirtas į atskirą tyrimą (b. l. 2).

Dėl M. B. kaltės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad M. B. kaltė padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. pagrobus UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, visiškai įrodyta.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Nagrinėjamoje situacijoje kaltinamasis M. B. iš pradžių savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino iš dalies ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog galimai kaltinime nurodytu metu ir nurodytu adresu jis sėdėjo rūkomajame, kartu su juo buvo du asmenys, kurie gyveno bendrabutyje. Vėliau atėjo 50 metų amžiaus vyras, kuris prašė padėti nuimti ir sureguliuoti kameras, už tai žadėjo nupirkti alaus. Kaltinamojo teigimu, iš pradžių minėtam vyrui sutiko padėti su juo buvę du asmenys, tačiau kadangi jie nepasiekė kamerų, atėjo prašyti pagalbos ir jo, t. y. M. B., šis sutiko padėti. Nuėmus kameras, žmogus, kuris prašė padėti, susidėjo jas į maišelį, iš karto nuėjo į trečiame aukšte esančius neveikiančius dušus ir iš karto išėjo, maišelį palikęs dušuose. Paskui pasirodė policija, buvo daug pareigūnų. Tuo momentu, kai vyras išėjo, pasirodė pareigūnai, kurie vaikštinėjo, klausė, ar nieko įtartino nepastebėjo. Jam vyras nesukėlė įtarimo, nes jis buvo su darbiniais rūbais, su darbo lagaminu, net nekilo minčių. Ryte jam direktorius pasakė, kad bendrabutyje kažkas įvyko. Jis direktoriui sakė, kad žmogus prašė nuimti kameras. Kaltinamojo teigimu, direktorius liepė pažiūrėti ir jeigu ras, atvežti kameras. Jis kameras rado ir paskambino į UAB (duomenys neskelbtini). M. B. teigimu, jis nesuprato, kad vagia tas kameras. Vėliau, teismui nutarus neatlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo, kaltinamasis M. B. pareiškė, jog pripažįsta, kad norėjo pavogti kameras ir jas padėjo pavogti, suklydo taip elgdamasis. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad atlygino UAB (duomenys neskelbtini) padarytą žalą. Taigi, kaltinamasis iš esmės aplinkybių, jog kaltinime nurodytu metu motelyje – bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su kitais dviem tyrimo nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą (b. l. 2), nuėmė visuose aukštuose foje buvusias keturias sumontuotas vaizdo stebėjimo kameras, neneigė, tačiau iš pradžių teigė nesupratęs, jog vagia tas kameras, teigė padėjęs to prašiusiam nepažįstamam vyrui, kuris buvo apie 50 metų amžiaus ir vilkėjo darbinius drabužius. Vis tik, šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai ir remiasi jais tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Pažymėtina, kad tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktų ir ištirtų reikšmingų duomenų visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis, teigdamas, jog nesuprato, kad vagia ir padėjo pagalbos prašiusiam asmeniui, norėjusiam kameras nuimti ir sureguliuoti, tokiu būdu siekia menkinti savo veiksmų reikšmę grobiant svetimą turtą, ir atitinkamai švelninti savo teisinę padėtį. Visų pirma, pažymėtina tai, jog tiek tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme M. B. nebuvo nuoseklus, parodymus dėl tam tikrų esminių faktinių aplinkybių vis keitė. Štai 2016 m. sausio 12 d. ikiteisminio tyrimo apklausoje jis, be kita ko, paaiškino, kad kai vyriškis paprašė pagalbos, jie visi (kartu ir M. B.) nuėjo į koridorių nuimti kamerų (b. l. 69-70). Šios apklausos metu M. B. neminėjo, jog ir jis padėjo nuimti kameras. Vėlesnėje 2016 m. vasario 24 d. apklausoje M. B. patikslino, jog jis padėjo nuimti vieną kamerą (b. l. 73). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. nurodė, jog jis ir pradžių nesutiko padėti vyriškiui, pasiliko vienas, nes buvo žadama atsidėkoti nuperkant alaus, o šis nevartoja alkoholio, sutiko padėti tik vėliau, kai su juo prieš tai buvę du asmenys atėjo ir pasakė, kad nepasiekia kamerų. Kaltinamojo M. B. teigimu, jis pats nuėjo ir nuėmė dvi, tris ar keturias kameras, tikslaus skaičiaus neatsimena, bet dėl dviejų-trijų yra tikras. Taigi, kaip matyti iš kaltinamojo M. B. parodymų, jie nebuvo nuoseklūs, kaltinamasis vis keitė parodymus dėl esminių bylos aplinkybių, galiausiai teisiamojo posėdžio metu pareiškė, jog pripažįsta kaltę ir tai, kad norėjo kameras pavogti, be to, baigiamųjų kalbų metu reiškė apgailestavimą dėl savo elgesio. Kaltinamojo M. B. pradžioje pateikta versija, kad jis nesuprato vogęs kameras, vertintina kritiškai ir dėl to, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog į bendrabutį – motelį iš tiesų būtų atėjęs 50 metų amžiaus vyras, kurį savo parodymuose mini kaltinamasis. Pažymėtina, jog tiek iš apžiūros protokolo, tiek iš teisiamojo posėdžio metu apklausto UAB (duomenys neskelbtini) atstovo L. S. paaiškinimų matyti, jog bendrabučio – motelio, esančio (duomenys neskelbtini), durys yra rakinamos elektronine spyna, į vidų galima patekti turint elektroninę kortelę (b. l. 51), taigi mažai tikėtina, jog į bendrabučio – motelio patalpas galėtų patekti pašaliniai asmenys. Iš L. S. paaiškinimų taip pat matyti, jog jis policijos pareigūnus iškvietė tuoj pat pajutęs, kad kažkas neleidžia jam išeiti iš kabineto ir pastebėjęs, kad neveikia vaizdo kameros, t. y. tuo metu, kai buvo grobiama kamera, esanti prie jo darbo kabineto durų. Nors kaltinamasis M. B. paaiškino, kad tuo momentu, kai jo minėtas vyras išėjo, pasirodė pareigūnai, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog policijos pareigūnai būtų pastebėję išeinantį asmenį, tuo tarpu tiek pats kaltinamasis M. B., tiek ir L. S. teigė, jog pareigūnų buvo labai daug, jie klausinėjo, ar nieko įtartino nepastebėjo, visur vaikščiojo. Atkreiptinas dėmesys, jog iš L. S. paaiškinimų matyti, jog jis peržiūrinėjo vaizdo įrašus ir pamatė, kad kameros užfiksavo tris asmenis, vienas iš jų – M. B., kiti du iki šiol neatpažinti, kadangi visą laiką veidus slėpė po paklodėmis. Taigi iš tokių L. S. paaiškinimų matyti, kad vaizdo kameros užfiksavo tik tris asmenis – M. B. ir kitus du vyriškius, kuriuos įvardijo ir pats kaltinamasis, tuo tarpu jokio stambaus, apie 50 metų amžiaus vyriškio, nei įeinančio, nei išeinančio, vaizdo kameros neužfiksavo. Atkreiptinas dėmesys, jog į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams kaltinamasis M. B. nenurodė, jog padėjo nepažįstamam asmeniui nuimti kameras. Kaltinamojo teigimu, vyriškis jam nepasirodė įtartinas, todėl jis apie tai pareigūnams ir neužsiminė. Iš karto po to kaltinamasis teisme davė prieštaringus parodymus ir paaiškino, jog jam pasirodė keista, kad jo minimas vyras įėjo į dušus su maišiuku, o išėjo be maišiuko. Taigi kaltinamojo M. B. parodymai vėlgi nėra nuoseklūs, prieštaraujantys tarpusavyje. Neįtikinama laikytina ir kaltinamojo M. B. versija, kad jo minimas vyras kameras susidėjo į maišą, nuėjo į trečiame aukšte esančius pusiau rakinamus ir neveikiančius dušus ir ten paliko maišą su kameromis, o pats išėjo. Teismo vertinimu, tokia kaltinamojo nurodoma įvykių seka yra nelogiška, nes remiantis kaltinamojo parodymais matyti, jog jo nurodomam asmeniui nebuvo jokių kliūčių išsinešti maišą su savimi. Be to, remiantis liudytojų I. B. bei K. J. parodymais, pažymėtina, jog ne kas kitas, o pats M. B. direktoriaus prašymu grąžino pagrobtas vaizdo kameras, taigi jis gerai žinojo pagrobtų kamerų buvimo vietą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nėra įtikinama, jog daugybė policijos pareigūnų nebūtų radę dušuose palikto maišo su vaizdo kameromis, kaip ir neįtikianama kaltinamojo versija, kad pareignai atlikdami įvykio vietojo proceso veiksmus R. B. nepaaiškino ko ieško. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būrio vyriausiojo patrulio V. P. 2015 m. lapkričio 11 d. tarnybinio pranešimo, be kita ko, matyti, kad buvo peržiūrėta filmuota medžiaga, joje yra matyti įtariamųjų požymiai (b. l. 1). UAB (duomenys neskelbtini) atstovas L. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog peržiūrėjus įrašus matėsi, kad asmenys nuiminėjo kameras dengdamiesi paklode veidus, slėpėsi. UAB (duomenys neskelbtini) atstovo teigimu, trys asmenys vestibiulyje jau atėjo prisidengę veidus, matosi, kad slėpė savo veidus. L. S. taip pat nurodė, jog pastebėjo įtariamojo (M. B.) veidą būtent toje vietoje, kur koridoriuje buvo tamsu, jam ant galvos kaip skarelė kabojo paklodė, toje vienintelėje vietoje jis nesidengė veido, o kamera yra su infraraudonaisiais spinduliais. Visur kitur asmenys dengėsi veidus. Analogiškas aplinkybes L. S. nurodė ir 2015 m. gegužės 21 d. pareiškime, iš kurio matyti, jog iš 2015 m. gegužės 11 d. į 2015 m. gegužės 12 d. įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) buvo nuimtos vaizdo kameros. Kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, tai padarė trys asmenys. Vienas asmuo atpažintas, tai – M. B., kiti du asmenys dar nenustatyti. Po kreipimosi į policiją M. B. prisipažino, kad kameras paėmė ir grąžino jas UAB (duomenys neskelbtini) administracijai, tačiau jos visos buvo neveikiančios (b. l. 18, 19-26). Be to, teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja K. J. parodė, jog ji įsiminė M. B., nes jis reguliariai atvykdavo susimokėti. Įvykis dėl kamerų jai yra žinomas. Buvo taip, kad po savaitgalio atėjusi į darbą pamatė, kad nėra kamerų. Ją pakvietė peržiūrėti filmuotą medžiagą, kurioje buvo keletas žmonių. M. B. buvo įsidėmėjusi, todėl jį ir atpažino. Vaizdo įrašuose matėsi, kad asmenys užsidengę su paklodėmis. Viename įraše M. B. veidas buvo atsuktas tiesiai į kameras, kiti žmonės buvo užsidengę. Taigi, M. B. pirminiuose teisiamojo posėdžio metu duotuose parodymuose nurodoma aplinkybė, jog jis nesuprato, kad vagia kameras, laikytina nepagrįsta, nes, kaip matyti iš liudytojų parodymų bei pateiktų nuotraukų, asmenys buvo užsidengę veidus, slėpėsi, taigi jau vien šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindai, kad M. B. suprato, jog kartu su kitais asmenimis neteisėtai pasisavina UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias vaizdo kameras. Aplinkybė, jog M. B. teismo proceso metu atlygino UAB (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl M. B. kaltės neteisėtai pasisavinus svetimą turtą.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog M. B., veikdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – keturias vaizdo stebėjimo kameras. Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateikto akto Nr. 14-45, be kita ko, matyti, jog vaizdo kameros VSC CMDS1000IR vieneto kaina 272,00 Lt, trijų tokių kamerų vertė – 816,00 Lt. Vaizdo kameros VSC CMDS700VF vieneto kaina 240,37 Lt (b. l. 28). Taigi M. B. pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 305,96 Eur vertės turtą, todėl tokia jo veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei atsižvelgus į BK 190 straipsnyje pateiktą turto vertės išaiškinimą kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl M. B. skirtinos bausmės

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas, nustatydamas kaltinamajam M. B. skirtinos bausmės rūšį ir dydį pirmiausia atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas nuosavybei, nusikalstama veika baigta, civiliniam ieškovui atlyginta nusikalstamais veiksmai padaryta žala. Teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kartu įvertintini byloje esantys duomenis, apibūdinantys kaltinamąjį M. B. – įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini), oficialiai Lietuvos Respublikoje nedirba (b. l. 85), paties kaltinamojo teigimu dirba užsienyje, vedęs (b. l. 84), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 78-79, 82-83), neteistas (b. l. 81), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 87), nėra įrašytas (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro įskaitą (b. l. 88). Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog M. B. nėra itin pavojingas visuomenei, jo veika greičiau atsitiktinio pobūdžio, t. y. nėra dėsningas jo priešingo teisei gyvenimo rezultatas, todėl konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus M. B. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis. Teismo vertinimu būtent tokia bausmė už padarytą veiką atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta. Nors baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė paskirti M. B. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per mėnesį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per 6 mėn. išdirbti 100 val. nemokamų viešųjų darbų, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teigia dirbantis užsienyje, taip pat į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, atlygino padarytą žalą, jam tikslinga skirti švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – t. y. baudą, o ne laisvės apribojimo bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) vokas, kuriame yra daktiloskopinė plokštelė su avalynės pėdsaku, paimtu iš įvykio vietos, ir pakuotė su atsuktuvu, kurie 2016 m. kovo 4 d. nutarimu pagal 2016 m. kovo 4 d. kvitus B serija BBB Nr. 2PK001829 bei B serija BBB Nr. 2PK001830 perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b. l. 52, 53, 54) – sunaikintini;

2) kompaktinis diskas su telefoninių pokalbių išklotinėmis, supakuotas į voką (b. l. 93) – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje baudžiamojoje byloje UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 1051,09 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu M. B. pareiškė, jog atlygino UAB (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė K. J. patvirtino, jog buvo gautas pavedimas dėl žalos atlyginimo, žala atlyginta, įmonė M. B. pretenzijų nebeturi.

Kadangi UAB duomenys neskelbtini) padaryta turtinė žala yra atlyginta, priimtinas UAB (duomenys neskelbtini) atsisakymas nuo civilinio ieškinio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) voką, kuriame yra daktiloskopinė plokštelė su avalynės pėdsaku, paimtu iš įvykio vietos, ir pakuotę su atsuktuvu, kurie 2016 m. kovo 4 d. nutarimu pagal 2016 m. kovo 4 d. kvitus B serija BBB Nr. 2PK001829 bei B serija BBB Nr. 2PK001830 perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b. l. 52, 53, 54) – sunaikinti;

2) kompaktinį diską su telefoninių pokalbių išklotinėmis, supakuotą į voką (b. l. 93) – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Priimti UAB (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo civilinio ieškinio.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti M. B., kad:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Teisėjas Marijus Kursevičius