Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-07-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-208-606/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-11
Bylos Nr.
AN2-208-606/2018
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00250-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Pažeidėjas
A. B.
Advokatai
Viktoras Kičiatovas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-208-606/2018Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00250-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.; 21.11.8 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. liepos 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. B. administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovo advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2017 m. spalio 10 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 2 dalį 230 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2017 m. gegužės 19 d. 17.16 val., (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini), krašto kelio (duomenys neskelbtini) 102,60 kilometre, vairuodamas automobilį MAZDA XEDOS 9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, jo nesuvaldė ir nuvažiavęs nuo kelio trenkėsi į pakelės šlaitą, dėl to buvo apgadintas automobilis bei sužalotas kartu važiavęs keleivis D. B., jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2017 m. spalio 10 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Perduota administracinio nusižengimo byla Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą dėl galbūt R. E. patraukimo administracinėn atsakomybėn.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu nubaustojo A. B. atstovas advokatas V. Kičiatovas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutarties dalį, kuria Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2017 m. spalio 10 d. nutarimas paliktas nepakeistas, ir Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2017 m. spalio 10 d. nutarimą panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną A. B. nutraukti.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltinimas padarius administracinį nusižengimą grindžiamas iš esmės tik R. E. parodymais ir įvykio vietoje jos duotais paaiškinimais, jų pagrindu buvo atlikta įvykio vietos apžiūra ir renkami tyrimui reikšmingi duomenys. Teismo posėdyje apklausti kaip liudytojai K. K., G. J., V. B. parodė, kad jie buvo įvykio vietoje. Matė, kaip R. E. iškart po įvykio kažkam skambino ir intensyviai kažką aiškino. Atvykus policijos pareigūnams, su jais intensyviai bendravo. Policijos pareigūnai įvykio vietą apžiūrėjo ir duomenis fiksavo atsižvelgdami tik į R. E. paaiškinimus bei jos nurodomas aplinkybes. Liudytoja G. J., tiesiogiai mačiusi įvykį, pati priėjo prie pareigūno ir davė savo asmens duomenis. Pareigūnai pažadėjo ją išsikviesti. Tačiau tiriant administracinį nusižengimą, G. J. nebuvo iškviesta ir jos parodymai nebuvo užfiksuoti. Liudytojas V. B. parodė, kad įvykio vietoje pats prašė pareigūnų užfiksuoti tyrimui reikšmingus duomenis, rodė pareigūnams vietą, kur pirmą kartą buvo užmestas A. B. vairuojamas automobilis, tačiau pareigūnai į šiuos prašymus nereagavo ir duomenų nefiksavo. Tokį pareigūnų atliekamų veiksmų tendencingumą ir šališkumą galima paaiškinti tuo, kad R. E. giminystės ryšiais susijusi su Šilalės r. PK vyresniąja tyrėja B. E.. Visa įvykio vieta apžiūrėta ir schemos nubraižytos atsižvelgiant tik į R. E. parodymus.

3.2. Nagrinėjamame eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojai apklausti teisme pateikė iš esmės skirtingas įvykio versijas. Nei A. B., nei R. E. savo kaltės nepripažino. A. B. tvirtino, jog eismo įvykis įvyko todėl, kad R. E. vairuojamas automobilis „Mercedes-Benz“ iš šalutinio kelio staiga įvažiavo į pagrindinį kelią, kuriuo jis atvažiavo R. E. iš kairės nuo (duomenys neskelbtini), automobiliu „Mazda Xedos 9“, ir taip sudarė jam kliūtį, dėl to, jis, siekdamas išvengti susidūrimo, nusprendė apvažiuoti kliūtį iš kairės, įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, tačiau jo automobilį sumėtė ir jis trenkėsi į pakelės šlaitą. R. E. parodė, jog privažiavusi prie pagrindinio kelio sustojo, matė iš kairės pagrindiniu keliu atvažiuojančią mašiną. Kadangi automobilis buvo toli, ji įsitikinusi, jog pagrindiniame kelyje nėra jokių kliūčių, įvažiavo sukdama į kairę link Šilalės, ir nuo sankryžos nuvažiavusi apie 100-200 metrų, pamatė ją dideliu greičiu lenkiantį automobilį, kurį sumetė ir jis nuvažiavo į pakelės griovį. Tokie R. E. parodymai yra prieštaringi. Jos nurodomas A. B. važiavimo greitis, atstumas, kada ji pamatė ją lenkiantį A. B. automobilį, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Todėl jos parodymus reikia vertinti kritiškai.

3.3. Siekdamas išsiaiškinti nagrinėjamo eismo įvykio kilimo mechanizmą bei tai, kurio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo tiesioginė priežastis jam kilti, teismas paskyrė ekspertizę. Ekspertas į daugumą klausimų dėl duomenų trūkumo atsakyti negalėjo. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ekspertizės akte buvo pateiktos ir tokios tikėtinos išvados: 1) jeigu eismo įvykio vietoje eismo juostų plotis 3,5 m, jeigu prieš eismo įvyki susidariusioje situacijoje automobilis „Mazda Xedos 9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš dešines eismo juostos buvo perrikiuotas įvažiuojant į kairįjį kelkraštį, tai techniniu požiūriu, tikėtina, jog automobilio „Mazda Xedos 9“ vairuotojo A. B. veiksmai – važiavo 80 km/h greičiu (kaip pats nurodė), viršydamas didžiausią leistiną pradedantiesiems vairuotojams 70 km/h greitį, turėdamas techninę galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį dešinėje kelio pusėje neprivažiuodamas sankryžos, manevravo į kairę, nesuvaldė automobilio, pastarajam praradus judėjimo stabilumą nuslydo nuo kelio į kairiąją pakelę, atsitrenkė į griovio – kalvos šlaitą, turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu; 2) jeigu eismo. įvykio vietoje eismo juostų plotis 3,5 m, jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilis „Mazda Xedos 9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš dešinės eismo juostos buvo perrikiuotas įvažiuojant į kairįjį kelkraštį, tai prieš eismo įvykį automobiliu „Mazda Xedos 9“, važiuojant vairuotojo A. B. nurodytu 80 km/h ar leistinu 70 km/h greičiu, vairuotojui vietoje manevravimo į kairę pasirinkus stabdymą, automobilis galėjo būti sustabdytas atitinkamai didesniu nei 25 m ar 35,5 m atstumu neprivažiuojant jo įvažiavimo į kairįjį kelkraštį vietos bei, tikėtina, sustabdytas dešinėje kelio pusėje neprivažiuojant sankryžos, kurioje į pagrindinį kelią įvažiavo automobilis „Mercedes Benz“. Teismas pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti laikė tai, kad A. B. nesilaikė reikalavimo pradedantiesiems vairuotojams važiuoti ne didesniu kaip 70 km/h greičiu, taip pat tai, kad iš anksto matydamas prie sankryžos šalutiniame kelyje stovintį automobilį, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nesulėtino greičio, o automobiliui įvažiavus į sankryžą, savo automobilio nestabdė, o apvažinėjo atsiradusią kliūtį. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nors A. B. ir nesilaikė reikalavimo važiuoti 70 km/h greičiu, jo važiavimo greitis negali būti laikomas pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti, kadangi maksimalus leistinas greitis šioje kelio atkarpoje nebuvo viršytas. Eismo įvykio bylose svarbu tai, kad specialistas, ekspertas eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina techniniu požiūriu. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne specialisto, eksperto kompetencija, ir rėmimasis vien tik jų išvada gali lemti netinkamą įstatymo pritaikymą. Šiuo atveju, eksperto išvados dėl to, kad A. B. važiavo 80 km/h greičiu (kaip pats nurodė), viršydamas didžiausią leistiną pradedantiesiems vairuotojams 70 km/h greitį, ir tai galėjo būti pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kiti, yra ne techninio pobūdžio klausimas. Šiuo atveju, reikėtų vertinti tokią situaciją: kas būtų buvę, jei A. B. vietoje 80 km/h greičiu būtų važiavęs didelį vairavimo stažą turintis vairuotojas. Eismo įvykio kilimo požiūriu neturi reikšmės, ar pagrindiniu keliu būtų važiavęs pradedantysis vairuotojas ar vairuotojas turintis didelį vairavimo stažą, jiems būtų buvusi sudaryta kliūtis, o maksimalus leistinas greitis nebuvo viršytas. Teismo išvada, kad A. B. iš tolo matė sustojusį prie sankryžos R. E. automobilį, todėl turėjo ir galėjo numatyti galimą kliūtį ir pasirinkti saugų važiavimo greitį, yra nepagrįsta. Apeliantas pažymi, kad Kelių eismo taisyklės neįpareigoja kiekvienu atveju, matant prie sankryžos šalutiniame kelyje stovintį automobilį, stabdyti ir mažinti greitį. Jeigu kiekvienu atveju vairuotojai, matydami šalutiniame kelyje stovintį automobilį, ims mažinti greitį ir stabdyti vengiant galimo šalutiniame kelyje stovinčio automobilio išvažiavimo į pagrindinį kelią, viešajame eisme kils chaosas. Vairuotojai, važiuodami pagrindiniu keliu, turi pagrindo teisėtai tikėtis, kad kiti eismo dalyviai laikysis taisyklių ir praleis pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones. Šioje situacijoje A. B. taip pat tikėjosi, kad R. E. vairuojamas automobilis jį praleis ir neįvažiuos į sankryžą, taip sudarydamas kliūtį, todėl važiavo nemažindamas greičio. Tačiau, kai automobilis visgi staiga įvažiavo į sankryžą, šioje avarinėje situacijoje A. B. reikėjo greitai priimti sprendimą, kaip išvengti automobilių susidūrimo. A. B., pasirinkdamas apvažiuoti kliūtį, Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, todėl pasirinkimas apvažiuoti kliūtį negali būti laikomas pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykis įvyko gegužės mėnesį, apie 17 val., oro sąlygos buvo geros, švietė saulė. A. B. važiuojant link sankryžos, kurioje įvyko eismo įvykis, saulė jam švietė iš nugaros, todėl R. E., sustojus prie sankryžos ir pažiūrėjus į jo pusę, saulė galėjo ją akinti, dėl to ji galėjo tiesiog nepastebėti atvažiuojančio automobilio ir įvažiuoti į sankryžą. Į šias aplinkybes dėmesys nebuvo atkreiptas. Apelianto įsitikinimu, A. B. veiksmuose nebuvo Kelių eismo taisyklių pažeidimo bei priežastinio ryšio su kilusiais padariniais, nes jam kliūtį sudarė kitas vairuotojas, išvažiavęs į pagrindinį kelią, pažeisdamas reikalavimą duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Todėl administracinio nusižengimo teisena A. B. nutrauktina.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK viršininkas A. Lukošius mano, jog Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartis yra teisinga, todėl A. B. skundas netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apeliaciniame skunde, apelianto įsitikinimu, A. B. savo veiksmais nepažeidė Kelių eismo taisyklių, jam kliūtį sudarė R. E. vairuojamas automobilis, išvažiavęs į pagrindinį kelią, pažeisdamas reikalavimą duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Todėl administracinio nusižengimo teisena A. B. nutrauktina.

9. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, teismo posėdyje nubaustasis A. B. kaltės dėl sukelto eismo įvykio nepripažino, teigdamas, jog įvykio dieną pamatė prie sankryžos, iš (duomenys neskelbtini) kaimo atvažiuojantį automobilį, pamanė, kad jis neišvažiuos į pagrindinį kelią, bet išvažiavo. Automobilis išvažiavo į pagrindinį kelią, kai buvo apie 10 m iki jo, todėl jis suko į kairę, kad išvengtų avarijos, jo automobilį sumėtė, pagavo žvyrkelis, užmetė galą, pradėjo nešt automobilį link stotelės, kad ištiesintų automobilį suko į priešingą pusę, bet atsitrenkė į šlaitą. Jei būtų nepasukęs į kairę, būtų atsitrenkęs tam automobiliui į šoną. Buvo 2 smūgiai į šlaitą. Jis važiavo iki 80 km/val. greičiu, greičiau tikrai nevažiavo (b. l. 58–59, 121–122).

10. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja R. E. parodė, jog gegužės 19 d., apie 17 val., ji važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo ir įsuko į pagrindinį kelią. Prieš įsukdama į pagrindinį kelią, prie sankryžos ji sustojo, pasižiūrėjo, ar saugu įvažiuoti į pagrindinį kelią, iš kairės atvažiuojantis automobilis buvo tikrai toli, todėl įsitikinusi, kad yra saugu, ji įsuko į pagrindinį kelią. Įvažiavusi į pagrindinį kelią važiavo apie 50 km/val. greičiu ir buvo nuvažiavusi apie 100-200 metrų, kai staiga pamatė praskriejantį automobilį. Ji jau buvo pavažiavusi už stotelės. Automobilis važiavo tikrai dideliu greičiu, jis „skrido“. Matė, kaip ją aplenkusį automobilį sumėtė ir jis nuvažiavo į griovį. Tada ji sustojo šalikelėje, išlipo iš automobilio, pamatė, kad yra nukentėjusių, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Vėliau atvažiavo policija, greitoji medicinos pagalba. Važiuodama matė iš priekio važiuojančius automobilius, bet jie buvo toli. Saulė jai nešvietė, matė, jog prieš įsukant jai į pagrindinį kelią, automobilis nuo jos buvo tikrai toli. Jeigu automobilio vairuotojas būtų važiavęs leistinu greičiu, tai tokia nelaimė nebūtų atsitikusi (b. l. 64–65, 122–123).

11. Iš aptartų A. B. ir R. E. parodymų skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai nustatė, jog eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojai pateikė iš esmės skirtingas įvykio versijas, nei vienas iš jų dėl sukelto eismo įvykio savo kaltės neįžvelgė. A. B. tvirtino, jog eismo įvykis įvyko, todėl, kad R. E. vairuojamas automobilis „Mercedes-Benz“ iš šalutinio kelio staiga įvažiavo į pagrindinį kelią, ir taip sudarė jam kliūtį važiuojant pagrindiniu keliu. Dėl to, siekdamas išvengti susidūrimo, jis nusprendė apvažiuoti kliūtį iš kairės, įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, tačiau jo automobilį sumėtė ir jis trenkėsi į pakelės šlaitą. R. E. tvirtino priešingai, kad pagrindiniu keliu važiavęs automobilis nuo jos buvo dar toli, ji privažiavusi prie pagrindinio kelio sustojo, ir tik įsitikinusi, jog pagrindiniame kelyje nėra jokių kliūčių, į jį įvažiavo, sukdama į kairę link (duomenys neskelbtini). Ir jau nuvažiavusi pagrindiniu keliu apie 100-200 metrų, pamatė, kad ją lenkia automobilis, važiuodamas dideliu greičiu. Tą automobilį sumėtė ir jis nuvažiavo į pakelės griovį.

11.1. Siekdamas išsiaiškinti nagrinėjamo eismo įvykio kilimo mechanizmą bei tai, kurio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo tiesioginė priežastis jam kilti, apylinkės teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi paskyrė teismo autotechninę, ją pavedė atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertams (b. l. 124–125).

11.2. Iš 2018 m. vasario 2 d. ekspertizės akte Nr. 11K-21(18) padarytos išvados nustatyta, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų susieti automobilių „Mazda Xedos 9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimus, nustatyti jų tarpusavio išsidėstymą automobilio „Mercedes Benz“ įvažiavimo sankryžoje į pagrindinį kelią momentu bei techniniu požiūriu įvertinti, ar automobilio „Mercedes Benz“ įvažiavimas į pagrindinį kelią sudarė kliūtį automobilio „Mazda Xedos 9“ judėjimui; tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų susieti automobilių „Mazda Xedos 9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimus bei nustatyti jų tarpusavio išsidėstymą automobilio „Mercedes Benz“ įvažiavimo sankryžoje į pagrindinį kelią momentu; tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų susieti automobilių „Mazda Xedos 9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimus, nustatyti jų tarpusavio išsidėstymą automobilio „Mercedes Benz“ įvažiavimo sankryžoje į pagrindinį kelią momentu bei techniniu požiūriu įvertinti, ar automobilio „Mercedes Benz“ įvažiavimas į pagrindinį kelią sudarė kliūtį automobilio „Mazda Xedos 9“ judėjimui; dėl akto tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima spręsti apie techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjusio eismo dalyvio veiksmus (b. l. 128–134).

11.3. Iš teismo posėdyje apklausto kaip liudytojo A. A. parodymų nustatyta, kad jis buvo atvykęs į eismo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio schemą, tyrėjas klausinėjo, kas matė įvykį. Prie jo jokie liudytojai priėję nebuvo, paties eismo įvykio niekas nematė (b. l. 122).

11.4. Iš teismo posėdyje apklaustos kaip liudytojos G. J. parodymų nustatyta, kad avarija įvyko prieš jos akis, jai iki sankryžos buvo apie 100 metrų. Liudytoja nepaneigė aplinkybės, jog automobilis „Mercedes Benz“, išsukęs iš šalutinio kelio į pagrindinį, ir jau važiuodamas pagrindiniu keliu, nebuvo toli nutolęs nuo automobilio „Mazda Xedos 9“. Automobilis „Mazda Xedos 9“ „prasinešė“ pro automobilį „Mercedes Benz“, tada staiga metėsi į kairę, jį sumėtė, pasisuko į dešinę ir trenkėsi į šlaitą (b. l. 154–155).

11.5. Iš teismo posėdyje apklausto kaip liudytojo K. K. parodymų nustatyta, kad jis, važiuodamas iš paskos automobilio „Mazda Xedos 9“, pamatė, kaip iš (duomenys neskelbtini) kaimo išsuko automobilis į pagrindinį kelią, o A. B. vairuotas automobilis pasuko į kairę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, pakilo dūmų kamuoliai ir įvyko avarija. Kokiu atstumu buvo A. B. vairuotas automobilis nuo išsukusio į pagrindinį kelią, liudytojas parodyti negalėjo (b. l. 123).

11.6. Iš teismo posėdyje apklausto kaip liudytojo D. B. parodymų nustatyta, kad automobilis išlindo iš šalutinio kelio į pagrindinį, likus nuo A. B. vairuoto automobilio apie 10 metrų. V. B. bandė išvengti avarijos, pasuko vairą į kairę ir sumėtė (b. l. 122).

11.7. Pažymėtina, kad ekspertizės akto Nr. 11K-21(18) išvadoje pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad techniniu požiūriu tiek automobilio „Mazda Xedos 9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. B., tiek ir automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja R. E. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, t. y. A. B. privalėjo nesudaryti kliūčių eismui, važiuoti neviršydamas pradedantiems vairuotojams leistino 70 km/h greičio, o kilus grėsmei eismo saugumui ar atsiradus kliūčiai, tai pastebėjęs, privalėjo stabdyti, o R. E. privalėjo nesudaryti kliūčių eismui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodama šalutiniu keliu, privalėjo duoti kelią pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančioms transporto priemonėms (b. l. 128–134).

11.8. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertizės akte Nr. 11K-21(18) užfiksuota, kad jeigu eismo įvykio vietoje eismo juostų plotis 3,5 m, jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilis „Mazda Xedos 9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš dešinės eismo juostos buvo perrikiuotas įvažiuojant į kairįjį kelkraštį, tai prieš eismo įvykį automobiliu „Mazda Xedos 9“ važiuojant vairuotojo A. B. nurodytu 80 km/h ar leistinu 70 km/h greičiu, vairuotojui, vietoje manevravimo į kairę, pasirinkus stabdymą, automobilis galėjo būti sustabdytas atitinkamai didesniu nei 25 m ar 35,5 m atstumu neprivažiuojant jo įvažiavimo į kairįjį kelkraštį vietos bei, tikėtina, sustabdytas dešinėje kelio pusėje neprivažiuojant sankryžos, kurioje į pagrindinį kelią įvažiavo automobilis „Mercedes Benz“. Jeigu eismo įvykio vietoje eismo juostų plotis 3,5 m, jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilis „Mazda Xedos 9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš dešinės eismo juostos buvo perrikiuotas įvažiuojant į kairįjį kelkraštį, tai techniniu požiūriu, tikėtina, jog automobilio „Mazda Xedos9“ vairuotojo A. B. veiksmai – važiuodamas 80 km/h greičiu (kaip pats nurodė), viršydamas didžiausią leistiną pradedantiesiems vairuotojams 70 km/h greitį, turėdamas techninę galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį dešinėje kelio pusėje neprivažiuojant sankryžos, manevravo į kairę, nesuvaldė automobilio, pastarajam praradus judėjimo stabilumą nuslydo nuo kelio į kairiąją pakelę atsitrenkė į griovio – kalvos šlaitą, turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (b. l. 128–134).

11.9. Nagrinėjamu atveju aptarti nubaustojo A. B., liudytojų G. J., K. K. ir D. B. parodymai patvirtina aplinkybę, kad R. E. vairuotas automobilis „Mercedes Benz“ jau buvo išsukęs iš šalutinio kelio į pagrindinį, kai iš paskos privažiavo A. B. vairuotas automobilis „Mazda Xedos 9“. Pažymėtina, kad aplinkybės, koks buvo atstumas iki šalutinio kelio pagrindiniu keliu važiavusiam A. B., kai iš jo išsuko į pagrindinį kelią R. E. vairuotas automobilis, ir kiek metrų E. E. įsukusi į pagrindinį kelią juo buvo nuvažiavusi, nei vienas liudytojas tiksliau parodyti negalėjo. Tačiau neginčytinai nustatyta, kad automobilio „Mazda Xedos 9“ vairuotojas A. B., matydamas kelyje kliūtį, t. y. automobilį „Mercedes Benz“, savo automobilio nestabdė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdyje A. B. ir pats pripažino, jog, matydamas kliūtį, savo vairuoto automobilio nestabdė, tvirtindamas, kad nenorėdamas sukelti avarijos, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ir jį sumėtė. Tik tada, jo teigimu, jis pradėjo automobilį stabdyti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. B. kaltė grindžiama iš esmės tik R. E. parodymais ir įvykio vietoje jos duotais paaiškinimais. Tačiau pažymėtina, kad aplinkybę, jog A. B. vairuotą automobilį „Mazda Xedos 9“ sumėtė ne išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, bet jau aplenkus automobilį „Mercedes Benz“, patvirtina ne tik aptarti liudytojos R. E., bet ir liudytojos G. J. duoti parodymai, t. y. kad automobilis „Mazda Xedos 9“ „prasinešė“ pro automobilį „Mercedes Benz“, tada staiga metėsi į kairę, jį sumėtė. Be to, aplinkybę, kad A. B. vairuotą automobilį sumėtė tada, kai jis aplenkė automobilį „Mercedes Benz“, patvirtina ir eismo įvykio schemoje bei prie jos pridėtose fotolentelėse užfiksuoti duomenys, iš kurių nustatyta, kad priešpriešinėje eismo juostoje ir kelkraštyje jokių automobilio stabdymo, slydimo žymių neužfiksuota (b. l. 6, 39–50). Priešingai, automobilio stabdymo, slydimo žymės užfiksuotos būtent tik dešinėje kelio pusėje ir kelkraštyje. Ir tai neabejotinai patvirtina, jog A. B. vairuotu automobiliu „Mazda Xedos 9“, aplenkęs automobilį „Mercedes Benz“, prarado stabilumą, toje pačioje – dešinėje – kelio pusėje pradėjo stabdyti ir, nesuvaldęs automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei nuvažiavo nuo kelio. Tai, jog A. B., nagrinėjamu atveju negalėjo suvaldyti vairuoto automobilio, aiškiai parodo, jog jo pasirinktas greitis nebuvo tinkamas. A. B. ir pats pripažino, jog jis leistiną 70 km/h greitį viršijo. Šiuo atveju akcentuotina, kad nėra nei menkiausios abejonės dėl to, jog A. B., matydamas, kad iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, kuriuo jis važiavo, išvažiavo automobilis, t. y. matydamas kliūtį, nebejotinai privalėjo laikytis visų atsargumo priemonių, juolab, neturėdamas pakankamai vairavimo įgūdžių. Šiuo atveju A. B. neabejotinai privalėjo lėtinti savo vairuoto automobilio greitį ir automobilį stabdyti, o ne priešingai, automobilį lenkti ir taip dar labiau didinti greitį, jog automobilis taptų nevaldomas, kaip ir atsitiko, o dėl to įvyko eismo įvykis.

11.10. Kartu pažymėtina, kad teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas V. B. eismo įvykio aplinkybių nematė, o tai, kaip teigiama apeliaciniame skunde, kad jis matė, kaip R. E. iškart po įvykio kažkam skambino ir intensyviai kažką aiškino, visiškai neparodo, kad eismo įvykio aplinkybės buvo užfiksuotos netinkamai. Priešingai, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiai institucijai, apylinkės teismui bei apygardos teismui nėra pagrindo netikėti eismo įvykio schemoje objektyviai užfiksuotais duomenimis, kuriuos aiškiai patvirtina prie jos pridėtose fotolentelėse užfiksuoti duomenys, t. y. užfiksuotos stabdymo ir slydimo žymės.

12. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 127 punktus, kurie išsamiai aptarti skundžiamoje nutartyje, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje.

13. Kartu apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su apylinkės teismo argumentais, kad Kelių eismo taisykles galbūt pažeidė ir R. E., t. y. techniniu požiūriu įvykį lėmė galbūt abiejų vairuotojų veiksmai: R. E., vairavusi automobilį „Mercedes Benz“, įvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, galbūt nedavė kelio pirmumo teisę turinčiam pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui „Mazda Xedos 9“ (Kelių eismo taisyklių 154), o A. B. neatsargiai vairavo automobilį „Mazda Xedos 9“, viršydamas jam leistiną 70 km/h greitį (Kelių eismo taisyklių 9, 127). Todėl apylinkės teismas, neturėdamas galimybės spręsti R. E. administracinės atsakomybės klausimo, administracinio nusižengimo bylą perdavė Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatui, kad būtų atliktas administracinio nusižengimo tyrimas ir dėl galbūt R. E. patraukimo administracinėn atsakomybėn. Tačiau ši aplinkybė visiškai nepašalina A. B. kaltės dėl padaryto jo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, todėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta bei apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gegužės 10 d nutartį nepakeistą, A. B. atstovo advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė