- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-419-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Atsakovas
- R. Z.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 25.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-419-115/2010
Teisėja Bronislava Todesienė Procesinio sprendimo kategorijos:
2010 m. gegužės 11d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Romualdos Janovičienės, Neringos Švedienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-251-129/2009 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui R. Z. dėl skolos už šilumą ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3.446,65 Lt skolos už šilumos energija, 235,80 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų 115,90 Lt (b.l. 1-3, 60-64).
Nurodė, kad tarp šalių yra sudaryta atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. 1653273, pagal kurios sąlygas atsakovas privalo kas mėnesį mokėti už suteiktas komunalines paslaugas LR įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nutarimu nustatyta tvarka ir tarifais. Atsakovas tiekia šilumos energiją pastatui (duomenys neskelbtini). Šio pastato butas Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1992-06-16 nuosavybės teise priklauso atsakovui ir jam mokesčiai už buto šildymą skaičiuojami už 58,89 kv.m. Ieškovas 3.446,65 Lt skolą atsakovui skaičiuoja nuo 2006-02-01 iki 2008-04-21. Atsakovas savo bute 2001-08-30 atjungė buto radiatorius nuo bendros šildymo sistemos. Nuo to laiko atsakovas nemoka už tiekiamą šilumos energiją. 2006-05-19 aktas Nr. 574, 575 patvirtina buto šildymo prietaisų atjungimo faktą, tačiau tai neįrodo, jog yra teisėtai atsijungta nuo bendros namo šildymo sistemos. Nurodo, kad 2001-08-30 ieškovas pateikė atsakovui pareiškimą, kuriuo prašoma išbraukti atsakovą iš vartotojų sąrašų. 2001-09-14 atsakovas raštu buvo informuotas, jog gyvenamųjų namų butų šilumos ir karšto vandens tiekimo įrangos atjungimo nuo bendros namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos tvarka yra nustatyta Vilniaus miesto valdybos 1998-07-30 sprendimu Nr.1581V, taip pat informavo, jog sutarties nutraukimas galimas tik tuo atveju, kai bus atsijungta pagal nustatytą tvarką ir visiškai apmokėta skola tiekėjui. Sutinkamai su sutarties Nr.1653273 8 p. sąlygomis, atsakovui už pavėluotą atsiskaitymą apskaičiuoti 0,04 proc. dydžio delspinigiai nuo 2008-02-26 iki 2008-08-26 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu ieškinio nepripažino (b.l. 35- 36). Nurodė, kad šildymo paslauga jam suteikta nebuvo, nes nuo 2001-08-30 jis yra atjungęs savo buto radiatorius nuo bendros šildymo sistemos, apie tai informavo ieškovą. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovas pripažino dalį ieškinio, nurodė, kad sutinka apmokėti už bendro naudojimo patalpų – laiptinės, kurioje yra devyni butai, šildymą. Kartu nurodė, kad buto ir vandens šildymui naudoja elektros energiją (b.l.131).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį patenkino dalinai; priteisė iš atsakovo 557 Lt skolos ir 23 Lt teismo išlaidų ieškovo naudai (b.l. 134-135).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2006-02-01 iki 2008-04-21 šilumos tiekimą ir vartojimą reglamentavo CK 6.390 str., ūkio ministro 2000 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 20 patvirtintos šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1998 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 1581V, priimtu vadovaujantis Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 723 „Dėl gyvenamųjų namų butų (atskirų patalpų) šilumos ir karšto vandens tiekimo įrangos atjungimo nuo bendros namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos tvarkos tvirtinimo“, buvo patvirtinta speciali vieno buto (šilumos ir karšto vandens) atjungimo daugiabučiame name nuo bendros šios energijos tiekimo visam namui sistemos tvarka. Jeigu šiais aktais nustatytų reikalavimų nebuvo laikytasi, tai atsijungimas ir sutarties dėl tiekimo ir vartojimo nutraukimas yra neteisėtas, tiekėjas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti apmokėti už paslaugą ar produktą, kurio nesuteikė ir kuris atsijungusiojo nuo šilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas. Teismas sprendė, jog šiuo atveju turi būti taikomos ir Vartotojų teisių gynimo įstatymo nuostatos. Per prašomą priteisti laikotarpį buvęs abonentas, kuris buvo ir paslaugos vartotojas, šilumos energijos nenaudojo. Vartotojas turi pareigą apmokėti už gautą prekę ar paslaugą. Kadangi vartojimas buvo nutrauktas, tai iš buvusio abonento negali būti išieškomas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją, tai prieštarautų Vartotojų teisių gynimo įstatymo 2 str. numatytai vartotojo teisei pirkti prekes ar paslaugas savo nuožiūra, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teismas sprendė, kad atsakovas sutinkamai su LR CK 4.76 str. privalėjo mokėti už tiekiamą šilumos energiją kaip bendraturtis už šildomas bendro naudojimosi patalpas.
Šalies argumentai
Apeliantas (ieškovas) UAB „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį skundą (b.l.136-139), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 3.44,65 Lt skolos už šilumos energiją, 235,80 Lt delspinigių, 209,90 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog CK 6.388 str. 1 d. įtvirtinta bendroji nuostata dėl abonemento pareigos mokėti už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsakovo bute nėra atskiro šilumos apskaitos prietaiso, pagal kurį būtų galima apskaičiuoti jo faktiškai sunaudotą energijos kiekį, todėl skaičiuojama pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis (LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. l d. Buto šildymo įrenginių atjungimą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos reglamentuoja Ūkio ministro 2008-12-04 įsakymu Nr. 4-617 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurių 263 p. nurodyta, jog šilumos įrenginiai laikomi neatjungtais tol, kol buto savininkas neįvykdo teisės aktų keliamų reikalavimų. Atjungus šilumos/karšto vandens įrenginius nuo pastato šildymo/karšto vandens sistemos nesilaikant Taisyklių ir ŠUĮ nustatytos specialios atsijungimo procedūros, laikoma, kad atsijungta savavališkai ir neteisėtai, atsakovas išlieka šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 p. nurodytų veiksmų. Ieškovas, būdamas centralizuotos šilumos energijos tiekėjas neprivalėjo ir neprivalo vadovautis vienašališku atsakovo 2001-08-30 pareiškimu. Sprendime teismas nepasisakė dėl teisės aktais nustatytos legalios buto šildymo įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo sistemos procedūros. Atsakovas neįrodė, jog yra tinkamai ir leistinu būdu atsijungęs nuo bendros šildymo sistemos, tuo realizuodamas įstatymo suteiktą atsijungimo galimybę, atleidžiančią jį nuo pareigos ieškovui vykdymo. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašytas buto Klinikų g. 15 -9 šildymo būdas - „Centrinis Šildymas iš centralizuotų sistemų“. Mano, jog sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai praktikai (LAT 2007-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007). Nurodo, jog sprendime teismas nepasisakė dėl delspinigių priteisimo, kurie paskaičiuoti remiantis Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutarties Nr. 1653273 8 punktu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantas(ieškovas) UAB“Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, kuriuo tik iš dalies yra patenkintas ieškinys atsakovui R. Z. dėl 3446,65Lt skolos už šilumos energiją ir 235,80Lt delspinigių priteisimo, priteisiant tik 557Lt skolos ir 23 Lt tesimo išlaidų, o likusioje dalyje ieškinys atmestas.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas iš esmės yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas, tenkinant apeliacinį skundą ir ieškinį.
Pažymėtina, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl ieškovo paskaičiuotos skolos už atsakovo buto šildymą ir karštą vandenį 2006-02-01 - 2008-04-21 laikotarpiu, kadangi atsakovas dar 2001 metais yra atsijungęs butą nuo namo bendros šildymo ir karšo vandens tiekimo sistemos, ir nesutinka mokėti už nesuteiktas paslaugas. Analogiškas ginčas tarp šalių kilo ir dėl ieškovo paskaičiuotos skolos atsakovui už laikotarpį nuo 2001-11-01- iki 2006-01-31, tačiau šis ginčas yra išspręstas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2006-06-04 sprendimu, kuriuo UAB“Vilniaus energija“ ieškinys patenkintas (b.l. 15-17). Šis teismo sprendimas paliktas galioti išnagrinėjus bylą apeliacine ir kasacine tvarka (b.l.11-14). Tai rodo, kad nagrinėjant naują ieškinį reikia vadovautis kasacinio teismo septyniukės 2007-10-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-359/2007 ir suformuota praktika kitose analogiškose bylose.
Kolegija pažymi, kad buto šildymo sistemos atjungimą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. 723 ,,Dėl gyvenamųjų namų butų (atskirų patalpų) šilumos ir karšto vandens tiekimo įrangos atjungimo nuo bendros namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos tvarkos tvirtinimo”, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 20 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 245 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.03:1997 patvirtinimo“ patvirtintas Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.03:1997, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1998 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 1581 V patvirtinta Gyvenamųjų namų butų (atskirų patalpų) šilumos ir karšto vandens tiekimo įrangos nuo bendros namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos tvarka. Tai rodo, kad atjungiant savo buto šildymą ir karštą vandenį nuo bendros daugiabučio namo sistemos atsakovas turėjo laikytis tuo metu galiojusiais norminiais aktais nustatytos specialios atjungimo procedūros. Vėlesnis buto atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos teisinis reglamentavimas nustatytas jau įstatymų galios aktų (2000 m. CK 6.390 straipsnis, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565, priimto 2003 m. gegužės 20 d., 23, 24, 25 straipsniai). Reikalavimą laikytis nustatytos šildymo sistemos atjungimo tvarkos pakeičiant savo buto, patalpų šildymo būdą konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 17 d. nutartis, priimta byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. V. M., bylos Nr. 3K-3-932/2001; 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta byloje AB ,,Kauno energija“ v. V. A., bylos Nr. 3K-3-1311/2002; 2004 m. vasario 9 d. nutartis, priimta byloje UAB „Ertija“ ir R. M. v. M. B., AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-3-94/2004; 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta byloje Šiaulių apskrities viršininko administracijos Jurdaičių pensionatas v. D. P., bylos Nr. 3K-3-155/2005; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta byloje (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija v. Z. B., Palangos miesto savivaldybė, UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“, K. S., G. K., A. P., V. B., V. C., T. J. L., B. Z., M. V., N. Z., K. P., V. V. A., bylos Nr. 3K-3-480/2006).
Tai rodo, kad tiek pagal paminėtas teisės normas, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką butų savininkams yra įtvirtinta teisė atsijungti nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis norminiais aktais nustatytos atsijungimo tvarkos. Tuo tarpu šioje byloje yra nustatyta, kad atsakovas nustatytos atsijungimo tvarkos nesilaikė ir šią aplinkybę pripažįsta. Todėl kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad atsakovas LR CK 4.76 str. pagrindu privalo mokėti tik už tiekiamą šilumos energiją kaip bendraturtis už šildomas bendro naudojimosi patalpas.
Kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vartotojo teisės turi būti ginamos vadovaujantis Vartotojų teisių gynimo pagrindu, kadangi vartotojas turi teisę pasirinkti ir pirkti paslaugas savo nuožiūra, o ieškovo tiekiamos šiluminės energijos atsakovas nevartojo
Kaip jau buvo minėta anksčiau, tai atsakovas, kaip fizinis asmuo yra vartotojas, naudojantis šilumos energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti šilumos energijos tiekimo sutartį. Tačiau atsakovas dar 2001 m. atjungė savo buto radiatorius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos tvarkos. Tuo tarpu CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas savo buto radiatorius ir karštą vandenį atjungė nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką ir dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Todėl kolegija sprendžia, kad atsakovas piktnaudžiavo savo teise ir taip pažeidė šilumą tiekiančios įmonės teisę ir galimybę gauti atlyginimą už visam daugiabučiam namui tiektą šilumos energiją, kuri paskirstoma visiems butams pagal jų plotą, kadangi ieškovas neturi teisinio pagrindo neskaičiuoti atsakovo butui tenkančio apmokėti energijos kiekio.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir kadangi ginčo dėl ieškovo paskaičiuotos 3446,65Lt skolos dydžio (b.l. 5) nėra ši suma priteistina iš atsakovo.
Be to, pirmosios instancijos teismas faktiškai nieko nepasisakė ir neišsprendė ieškovo reikalavimo dėl 235,80Lt delspinigių priteisimo, kurie yra paskaičiuoti vadovaujantis Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutarties 8p. bei Vyriausybės nustatytą tvarką (b.l.6.8).
Kadangi ginčo dėl delspingių dydžio nėra, kolegija sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti šioje dalyje ieškovo apeliacinį skundą ir 235,80Lt delspinigių priteisti apeliacinės instancijos teisme(CK 6.71, 6.72str.).
Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino, taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl jis keistinas (CPK 326str.1d.2p.).
Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98str. perskirstytinos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 4,94,147).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-251-129/2009 ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo R. Z. 3446,65Lt ieškovui „UAB“Vilniaus energija“ skolos ir 235,80Lt delspinigių, viso-3682,45Lt, o taip pat 110,47Lt bylinėjimosi (žyminio mokesčio) išlaidų“.
Priteisti iš atsakovo R. Z. 93,76Lt ieškovui „UAB“Vilniaus energija“ žyminio mokesčio ir 5,60 valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje .