- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-17
- Bylos Nr.
- A20.-99-617/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00072-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Trečiasis asmuo
- M. U. K.
- Advokatai
- Laurynas Biekša
užsieniečiui M. U. K., jo atstovui advokatui Laurynui Biekšai
teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą su trečiuoju suinteresuotu asmeniu M. U. K. dėl sulaikymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centras teikimu prašo pratęsti Afganistano Islamo Emyratų piliečio M. U. K. sulaikymo VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2025-05-19, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad palaiko teikimą jame nurodytais motyvais ir pagrindais. Nurodė, kad užsienietis 2024-10-19 buvo sulaikytas kartu su kitais užsieniečiais, kaip neteisėtai esantis Lietuvos Respublikoje, patikrinus automobilį Toyota RAV 4, kurio vairuotojas paaiškino, jog veža užsieniečius iš Latvijos Respublikos į Lenkiją. Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsienietis buvo laikinai apgyvendintas VSAT prie LR VRM, siekiant jį perduoti Latvijos Respublikai, bet nepavykus to padaryti, užsienietis buvo perduotas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrui. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-11-20 sprendimu užsienietis sulaikytas iki 2025-02-19. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo ir Migracijos departamentas prie LR VRM priėmė sprendimą nagrinėti užsieniečio prašymą. Užsieniečio asmenybė nenustatyta, užsienietis gali išvykti į kitas valstybės ir tuo trukdyti jo prašymo nagrinėjimui. Prašo pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą iki 2025-05-19.
Užsienietis paaiškino, kad jis su teikimu nesutinka. Jis 4 mėnesius yra sulaikytas, dėl sulaikymo jam pablogėjo sveikata, prašo suteikti jam galimybę laisvai judėti.
Užsieniečio atstovas paaiškino, kad su teikimu nesutinka. Užsienietis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nagrinėjant jo skundą, pateikė savo dokumentus, bet Užsieniečių registracijos centras, praėjus 2 mėnesiams po dokumentų pateikimo, negali jų išversti į lietuvių kalbą. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo prašymas nagrinėjamas bendra tvarka, prieglobsčio prašymo nagrinėjimas užtrunka, nėra duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkia, todėl prašo skirti užsieniečiui su judėjimo laisvės apribojimu nesusijusią alternatyvią sulaikymui priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad M. U. K. prisistatęs asmuo (toliau – ir užsienietis) 2024-10-19 buvo sulaikytas kaip neteisėtai esantis Lietuvos Respublikoje, patikrinus automobilį Toyota RAV 4, kurio vairuotojas paaiškino, jog veža užsieniečius iš Latvijos Respublikos į Lenkiją. Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. VSAT prie LR VRM Kalvarijos pasienio užkardos pareigūno 2024-10-19 sprendimu Nr. MD-2642 užsienietis iki 2024-12-18 apgyvendintas VSAT prie LR VRM. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-11-20 sprendimu užsienietis sulaikytas iki 2025-02-19. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-11-22 priėmė sprendimą Nr. 24S268331 nagrinėti užsieniečio prašymą iš esmės.
Šiuo metu užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, užsieniečio asmenybė nenustatyta.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, M. U. K. yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas <...> tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. <...>. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos). Nors užsieniečio atstovas nurodė, kad užsieniečio asmenybė nustatyta, nes Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateikti užsieniečio dokumentai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024-12-18 nutartyje (administracinės bylos Nr. eA-2785-815/2024) konstatavo, kad „pateiktas dokumentas nėra originalus dokumentas, juo labiau nėra tapatybės dokumentas, todėl tokio įrodymo patikimumas yra itin mažos vertės ir todėl konstatuotina, kad užsieniečio tapatybės ir (ar) pilietybės iš šio dokumento negalima nustatyti ir (ar) patikrinti“. Kitų užsieniečio asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų byloje nėra.
Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
Kaip minėta, užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jis neturi asmens tapatybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo pateikė teisme nagrinėjant prašymą dėl jo sulaikymo, anksčiau dėl prieglobsčio jam suteikimo nesikreipė, kartu su kitais užsieniečiais vyko į Lenkiją. Šiuo metu jis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas ir neaišku kada bus priimtas. Duomenų, kad užsienietis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nėra. Užsienietis faktiškai yra sulaikytas nuo 2024-10-19, taip pat nėra duomenų, kad jis vengia bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis. Esant išdėstytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą užsieniečio griežčiausiam judėjimo laisvės suvaržymui, teismas mano, kad teismo sprendimu pritaikytas sulaikymas šiuo metu nebėra proporcinga ir būtina priemonė. Teismas mano, kad Įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 4 d. 1, 2 p., 115 str. 2 d. 5 p., 118 str. 2 d. 2 p., teismas
nusprendžia:
VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-11-20 sprendimą, kuriuo M. U. K. prisistatęs asmuo buvo sulaikytas, ir taikyti Afganistano Islamo Emyratų piliečiu M. U. K., gim. (duomenys neskelbtini), prisistatančiam asmeniui alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2025-05-19, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.