Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), skundą dėl VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjos L. T. 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 17070897396, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena V. M., jos veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariate gautas R. M. pareiškimas dėl administracinės teisenos pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį ir 183 straipsnį, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name, 2016 m. gruodžio 2 d. nuo 23 val. kaimynė V. M., būdama girta, bendro naudojimo patalpose, o taip pat savo bute, nakties metu garsiai šaukė, rėkė, keikėsi, garsiai leido muziką, daužė bendro naudojimo patalpų duris, radiatorius, laikė atidarytas bendro naudojimo duris į lauką ir šaldė patalpas, kitokiu elgesiu kėlė triukšmą ir trikdė viešąją rimtį iki 2016 m. gruodžio 3 d. 2 val. Neapsikentęs girtos V. M. keliamo triukšmo drausminti jos atėjo kaimynas A. E. iš (duomenys neskelbtini) buto. Kaimynas kelis kartus skambino V. M. į butą, tačiau durų niekas neatidarė. Nesiliaujant triukšmui tas pats kaimynas vėliau atėjo dar kartą su sūnumi. Po ilgo skambinimo į V. M. buto duris ji į laiptinę išėjo girta ir atidarė duris, bandė aiškinti kažką kaimynui, tačiau dėl girtumo tik šaukė ir visus keikė. Tuo metu A. E. su sūnumi užėjo į V. M. butą, išjungė muziką ir įspėjo V. M., kad liautųsi triukšmavusi nakties metu. Kaimynui išjungus muziką ir išėjus atgal į savo butą, girta V. M. laiptinėje ir kitose bendro naudojimo patalpose pradėjo garsiai šaukti ir keikti ją tramdžiusį kaimyną ir jo sūnų. Laiptinėje ir bendro naudojimosi patalpoje nakties metu V. M. šaukė frazes su necenzūriniais žodžiais (nurodytos pareiškime), keikė ir patį R. M. bei jo žmoną. Nakties metu 2016 m. gruodžio 3 d., 1 val., V. M. keikdama, šaukdama ir rėkdama ne tik, kad trikdė viešąją rimtį bet ir viešoje vietoje iškeikė pareiškėjo šeimą ir kaimyną A. E. su sūnumi. Už minėtus V. M. veiksmus – šaukimą, garsų rėkimą, muzikos leidimą gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, beldimą, sienų ir radiatorių daužymą R. M. prašė patraukti ją administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, o už necenzūrinių žodžių vartojimą viešoje vietoje, įžeidinėjimą, trikdant žmonių rimtį, grasinimus nužudyti ir susidoroti – patraukti ją administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį.

Atsižvelgiant į pareiškimo tyrimo metu surinktus duomenis (R. M. pareiškimą, jo žmonos T. P. rašytinį paaiškinimą, pareiškėjo kaimyno A. E. rašytinį paaiškinimą, V. M. rašytinį paaiškinimą, pareiškėjo pateiktus vaizdo ir garso įrašus) 2016 m. gruodžio 30 d. V. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu ir pasiūlyta sumokėti 2 eurų baudą, konstatavus, kad ji 2016 m. gruodžio 2 d. apie 23 val., adresu (duomenys neskelbtini), garsiai leido muziką, tuo trikdė viešąją rimtį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnio 1 dalyje. Baudą V. M. sumokėjo.

2017 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 10-AT1-348 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja L. T. nutraukė R. M. pareiškimo pagrindu pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną V. M. atžvilgiu pagal požymius nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnyje (iki 2017 m. sausio 1 d. analogiškas pažeidimas buvo numatytas ATPK 174 straipsnyje), nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nustatyta, kad trūksta objektyvių ir neginčytinų duomenų, jog V. M. savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnyje. Byloje trūksta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad V. M. būtų padariusi administracinį nusižengimą, kitų liudininkų, išskyrus pareiškėją, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nenustatyta, vaizdo įrašo nėra, o administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

2017 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas R. M. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos L. T. 2017 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 10-AT1-348. Pareiškėjas nurodė, jog tyrėja L. T., nagrinėdama jo pareiškimą, neįvykdė ATPK 248 straipsnio bei atitinkamai po 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 617 straipsnio 1 dalies reikalavimų, klaidingai kvalifikavo V. M. veiksmus bei nesurinko objektyvių įrodymų, paneigiančių ar patvirtinančių pareiškimo turinyje nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo teigimu, V. M. veiksmai, kai ji, būdama girta, keikėsi bendro naudojimo patalpose, daužė bendro naudojimo patalpų duris, radiatorius, laikė atidarytas bendro naudojimo duris į lauką, šaldė bendro naudojimo patalpas bei jose buvusias gėles atitinka tiek ANK 481 straipsnio dispoziciją, tiek pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 174 straipsnio dispoziciją.

2017 m. kovo 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėjo R. M. skundą tenkino, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos L. T. 2017 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 10-AT1-348 panaikino ir bylos medžiagą grąžino papildomam tyrimui.

2017 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. T. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 17070897396, konstatuota, jog, atlikus papildomus tyrimo veiksmus, trūksta objektyvių ir neginčytinų duomenų, kad V. M. savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnyje ir ANK 115 straipsnyje. Nutarimu administracinio nusižengimo teisena V. M. nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2017 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas R. M. skundas dėl 2017 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. T. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 17070897396, kuriuo pareiškėjas prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir V. M. už teisei priešingus veiksmus laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 2 d. 23 val. iki 2016 m. gruodžio 3 d. 2 val. patraukti administracinėn atsakomybėn bei paskirti jai administracinę nuobaudą. Pasak pareiškėjo, tyrėja visų pirma vadovaujasi liudytojų A. E. ir A. E. parodymais, jog jie negirdėjo, kad V. M. būtų keikusis ar šaukus laiptinėje, tačiau, pareiškėjo vertinimu, tokie liudytojų parodymai niekaip nepašalina V. M. atsakomybės dėl jos įvykdyto administracinio nusižengimo pagal ANK 481 straipsnį. Pareiškėjas prašo vadovautis tiek jo paties, tiek liudytojos T. P. nuosekliais parodymais, iš kurių matyti, kad V. M. šaukti ir keiktis bendro naudojimo patalpose – laiptinės ketvirto aukšto hole, pradėjo tik tuomet kai kaimynas A. E. ir jo sūnus A. E. išjungė muziką ir išėjo atgal į savo butą, o kadangi liudytojo A. E. butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienu aukštu žemiau negu V. M. ir papildomai atskirtas dvejomis laiptinės holų durimis, trejomis mūrinėmis sienomis, betonine perdengimo plokšte ir paties liudytojo A. E. buto seifo tipo apsauginėmis durimis, todėl visiškai natūralu, kad A. E. ir A. E. neblaivios V. M. keiksmažodžių negirdėjo, viso neblaivios V. M. neleistino elgesio ir veiksmų nematė, kadangi buvo toli nuo įvykio vietos ir, kaip minėta, atskirti namo konstrukcijų – sienų ir trejų durų, tarp kurių vienos yra „šarvo“ su garso izoliacija. Neblaivios V. M. žeminančius veiksmus buvo priversti stebėti ir girdėti R. M. ir T. P., kurių butai yra šalimai V. M. buto, esančio tame pačiame laiptinės hole. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojas A. E. apklausiamas pakartotinai, praėjus daugiau kaip pusei metų, paaiškino, jog nelabai tiksliai viską prisimena ir toliau nurodo, kad jam su tėčiu išjungus muziką ir grįžus į savo butą, jis negirdėjo, kad V. M. būtų keikusis ar šaukusi. Tokie liudytojo A. E. parodymai, pasak R. M. suponuoja tai, kad tyrėja L. T. didesnę svarbą turėjo teikti šio liudytojo parodymams duotiems per pirmąją jo apklausą, kurioje jis nedviprasmiškai parodė, kad girdėjo V. M. keliamą triukšmą bendro naudojimo patalpose, kas sustiprina įrodymus, jog V. M. būdama girta, vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė ir atliko kitus viešajai tvarkai priešingus veiksmus, kurie nuosekliai nurodyti tiek jo, R. M. pareiškime, tiek jo bei T. P. parodymuose. Pareiškėjo vertinimu, tyrėjos nurodyta aplinkybė, jog papildomam bylos ištyrimui nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojai durų neatidarė ir jų apklausti nepavyko, neturėtų būti priskirta prie tų, kurios svarbios V. M. kaltei paneigti. R. M. teigimu, tyrėja L. T. nurodo ir tai, kad 2017 m. balandžio 25 d. tikslindama įvykio aplinkybes apklausė butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 40 gyventojus, kurių vienas iš jų parodė, kad girdėjo V. M. triukšmą nakties metu, bet negali atkartoti žodžių, o kitas negirdėjo. Tokias aplinkybes policijos pareigūnė taip pat nurodo nutarime prie aplinkybių, kurios jos manymu svarbios teisingam bylos išnagrinėjimui ir jomis vadovaudamasi priima sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Pareiškėjas su tuo taip pat kategoriškai nesutinka, kadangi tokios aplinkybės, pasak jo, nei kažkaip ypatingai paneigia, nei kitaip šalina V. M. atsakomybę už netinkamą elgesį, kurį matė ir girdėjo tiek pats pareiškėjas R. M. ir T. P.. R. M. atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojas iš (duomenys neskelbtini) buto I. C. gyvena visiškai kitame aukšte, kurio butą nuo V. M. neteisėtų veiksmų padarymo vietos skiria dvi laiptinės holų durys, mūrinės namo sienos, betoninis perdengimas, šarvuotos metalinės (duomenys neskelbtini) buto durys, o pats butas randasi priešingoje namo pusėje t. y. namo pietrytinėje pusėje, kai tuo tarpu V. M. butas ir laiptinės holas esantis šalia (duomenys neskelbtini) butų yra šiaurinėje namo dalyje ir kitame aukšte. Todėl visiškai tikėtina, kad per tokį atstumą, nakties metu, miegantys asmenys, šiuo atveju liudytojas I. C. galėjo ir negirdėti V. M. išsakytų keiksmažodžių ir triukšmavimo, kuriuos girdėjo tame pačiame laiptinės hole buvę R. M. ir T. P.. Pareiškėjas R. M. nesutinka ir su pareigūnės L. T. išvada, kad R. M. kaip fizinio asmens, o ne viešojo administravimo funkcijas vykdančio pareigūno padarytos fotonuotraukos dėl pareiškėjui priklausančios gėlės sušaldymo ir turtinės žalos padarymo negali būti laikomos tinkamu įrodymu, kadangi nuotraukos darytos pareiškėjo mobilaus ryšio telefono aparatu ir kitais vaizdą fiksuojančiais įrenginiais, o juose užfiksuotą vaizdą bylos medžiagos duomenimis patvirtina tiek jis pats, tiek T. P., todėl byloje esantys įrodymai (fotonuotraukos) yra teisėti ir į juos turi būti atsižvelgta. R. M. nuomone, remiantis pateikiamais bylos duomenimis ir faktinėmis aplinkybėmis, neabejotinai galima konstatuoti, kad V. M. veiksmai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms nuostatoms. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nebuvo tinkamai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos, V. M. atsakomybės klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 174 straipsnį.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja L. T. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo pastarojo netenkinti, kadangi skundžiamas nutarimas priimtas pagrįstai ir teisingai.

Pareiškėjas R. M. apklausiamas teisme parodė, jog visus argumentus išdėstė pareiškime. Jo manymu, priimant sprendimą byloje, buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, netinkamai pritaikytos normos, bylos aplinkybės neatskleistos. Kalbant konkrečiai apie įvykį, 2016 m. gruodžio 2 d. nuo 23 val. išgirdo triukšmą iš bendro naudojimo patalpų – viešosios vietos – koridoriaus. Triukšmas vyko iki 2016 m. gruodžio 3 d., 2.30 val. Vaizdo medžiaga yra prijungta. Kai jis išėjo į bendro naudojimo patalpas, triukšmas buvo didelis, sklido iš V. M. buto. Norėjo kviesti policiją. Tuo metu atėjo kaimynai, gyvenantys apačioje. V. M. buto durų niekas neatidarė, garsiai sklido keiksmažodžiai, girdėjosi kad V. M. neblaivi. Sprendžiant klausimą, ar kviesti policiją, V. M. atidarė duris. Kai V. M. atidarė duris, kaimynai pastūmė ją, įėjo į vidų, išjungė muzika ir išėjo. Tai vyko 1 val. nakties, vidury savaitės. Po kelių minučių visi V. M. veiksmai atsinaujino. Pasipylė keiksmažodžiai ir jų atžvilgiu ir kaimynų, kurie ją ramino, atžvilgiu. Jis pats girdėjo keiksmažodžius, juos girdėjo ir jo žmona, ir kiti. Antrą kartą išėjus kaimynams, V. M. nenurimo, pasipylė antra lavina keiksmažodžių. Jis ir žmona turėjo iškentėti neblaivios V. M. veiksmus, durų trankymą, iki ryto negalėjo miegoti. Buvo padaryta ir turtinė žala, kadangi buvo atidarytos balkono durys, sušalo ir nuvyto gėlė, auginama bendro naudojimo patalpoje. Šiaip bendro naudojimo patalpose visada buvo pliusinė temperatūra. Byloje yra pateikti gėlės įsigijimo dokumentai. Apibendrinant V. M. veiksmus, mano, kad buvo ne tik rimties sutrikimas nakties metu, bet ir pažeidimai susiję su nedideliu chuliganizmu. Buvo pažeistos jų teisės. Niekas neturi teisės įžeidinėti kitų asmenų teisių. Kiekvienas pilietis turi savo pareigas. Pažeidėjai turi būti pritaikyta sankcija. Dėl ilgo V. M. piktnaudžiavimo alkoholiu ir abstinencijos policija yra kviesta apie 20 kartų. Tąkart taip pat buvo pasirengę kviesti policiją, bet kaimynai nuramino V. M., todėl nekvietė. Kaimynai, kurie girdėjo necenzūrinius žodžius, tai jis, R. M., jo žmona T. P., A. E. ir A. E.. A. E. ir A. E. konkrečių žodžių negirdėjo, girdėjo tik triukšmą per sienas, nes jie išėjo, bet konkrečiai keiksmažodžius girdėjo jis, R. M. ir T. P.. Kiti patvirtina, kad triukšmas buvo. Konflikto tarp jo ir V. M. nebuvo, jis – nukentėjusioji šalis, buvo išėjęs į koridorių, incidentas truko 3 valandas, per tą laiką ne kartą teko išeiti į koridorių. Pirmoje incidento stadijoje visi keiksmažodžiai buvo skirti jam ir T. P., antroje stadijoje – atėjo kaimynai, kuriuos dėl tautybės įžeidinėjo, trečioje stadijoje V. M. ir kaimynus, ir juos įžeidinėjo. Antroje stadijoje jis ir T. P. koridoriuje nebuvo. Jų buto durys buvo praviros ir jie viską fiksavo. Visi keiksmažodžiai gerai girdėjosi ir bute.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovė, L. T., teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo nuvykta aktualiu adresu, pabendrauta su kaimynais, kaimynai nieko negirdėjo, E., atrodo, irgi ne, jau nepamena. Nebuvo patvirtintos aplinkybės. T. P. paaiškinimas ir pareiškimas buvo analogiški, pačios rašyti. Yra metrologijos centro užklausimas, kokia temperatūra buvo. Nebuvo nustatyta, ar tinkamai prižiūrėta gėlė, galėjo būti skersvėjis. Nėra duomenų, kad gėlė nušalo dėl V. M. veiksmų.

Asmuo, kurį prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn, V. M., teismo posėdyje paaiškino, jog R. M. stebi juos per kameras. Ji miegojo, jos muzikinis centras buvo įjungtas. E.buvo vieną kartą atėjęs, paprašė padaryti tyliau, ji atsiprašė, nes buvo užmigusi, paprašė jo centrą išjungti. Po to E. sūnus atėjo ir išjungė. Jokio konflikto nebuvo. 20 metų gyvena su E., jokių konfliktų neturėjo. Jokių etapų nebuvo. Įrašas muzikos, kur posėdžio metu norėjo paleisti R. M., buvo darytas dienos metu. R. M. viską sumaišo. Dėl jos muzikinio centro E. vieną kartą atėjo, paprašė išjungti, nes centras sugedęs. Pareiškėjo koridoriuke nebuvo. Tą naktį pareiškėjas į koridorių nebuvo išėjęs. Kaimynai išjungė ir išėjo. Kamera jų laiptinėje kai R. M. reikia, veikia, kai jam nereikia, tai ir neveikia. Jai sugedo sveikata dėl nuolatinių skundų. Visi kaimynai ją palaiko. Anksčiau gyveno draugiškai su kaimynais. Dabar kaimynai net bijo kalbėti. Vasario 16 d. prasidėjo konfliktas su R. M.. R. M. grasino antstoliais, jis nustūmė jos vaiko klasiokę, dėl to, kad vaikai pažeidė jo, R. M., asmeninę erdvę. Mergaitė buvo nustumta nuo laiptų, jai uždrausta ateiti. R. M. kišasi į jų asmeninį gyvenimą, kai konfliktuoja su sugyventiniu. Čia yra kerštas, neapykanta iš R. M. pusės. Gėlė – rojaus obuoliukai, buvo palikta be priežiūros. Egzotinė gėlė, lepi, po truputį gelto. Koridoriuje yra šilta.

Liudytoja T. P. apklausiama teismo posėdyje parodė, jog paaiškinimą davė policijoje. Kartu su vyru R. M. gyvena (duomenys neskelbtini) bute, tai daugiabutis namas, yra atskiras kodas trims butams. 2016 m. gruodžio 2 d., apie 23 val. bute Nr. (duomenys neskelbtini), kur gyvena V. M., prasidėjo rėkimas, keikimas, durų trankymas, garsiai leido muziką. Triukšmas vyko iki gruodžio 3 d. 2.30 val. R. M. ruošėsi kviesti policiją. Laiptinėje yra bendro naudojimo kameros. Pamatė, kad atėjo kaimynai iš apačios, V. M. neatidarė buto durų. Tada atėjo kaimynas su sūnumi. Bendro naudojimo patalpose yra kamera, priklauso visiems gyventojams. Kaimynų dėka muzika buvo išjungta, todėl policijos nekvietė. Keiksmai buvo nukreipti į ją su vyru ir į kaimynus. V. M. nekontroliavo savo veiksmų. Po to, kai kaimynai išjungė muziką, V. M. išėjo į koridorių, pradėjo keikti ir kaimynus ir ją su vyru necenzūriniais žodžiais. Kadangi laiptinė yra vieša vieta, visi galėjo girdėti V. M. žodžius. Tai buvo labai nemalonu, nes buvo nukreipta į ją ir vyrą. Jiems padaryta moralinė žala, patyrė stresą. Ji nebuvo išėjusi į laiptinę. R. M. irgi išėjęs nebuvo. Matė per vaizdo kamerą, keiksmai buvo girdimi. Vyras buvo pravėręs duris ir viską girdėjo. Pravertos durys buvo kelis kartus, kai V. M. pradėdavo rėkti, kaimynė buvo neadekvati, buvo beprasmiškai bendrauti su ją. Nefiksavo minutėmis, kiek laiko buvo pravertos duris. Trijų butų bendram hole balkono durys buvo uždarytos, hole stovėjo gėlės. V. M. neblaiviam stovyje mėgsta atidaryti balkono durys, tai per tris dienas gėlė nuvyto, nes buvo sušaldyta. Kai vyko triukšmas, ji buvo namuose, prie durų. Jos buto metalines šarvuotos durys. Girdisi, kas vyksta koridoriuje. Apie garso įrašą ikiteisminio tyrimo medžiagoje nieko nežino. Jos parodymai buvo patikslinti. Tyrimo metu sakė, kad V. M. keikėsi. Nebuvo jokių kalbų apie V. M. iškeldinimą. Vaizdo kameros bendro naudojimo, gali naudotis visi gyventojai. Techninių parametrų nežino. Gali stebėti bet kuris namo gyventojas. Nežino, kur įrašomas prietaisas, ne jų bute, nežino, kur laikomas. Kamera yra viešai prieinama, kiekvienas namo gyventojas gali prisijungti ir pažiūrėti.

Liudytojas V. K. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra V. M. sugyventinis, kartu gyvena septyniolika metų, augina vaiką. R. M. įsigijo butą iš buvusių jų kaimynų, jis buvo paprašytas atlikti to buto remontą. Buvo neblogi santykiai, bendravo. Dėl durų – buvo įdėtos buvusiems gyventojams, seifo durys, tipinės, standartinės, daromos su garso izoliacija. Jis yra statybininkas. Atliko eksperimentą savo bute. Uždaręs duris, virtuvėje garsiai įjungė muziką, pats išėjo į koridorių, nieko negirdėjo, jokių garsų, tuo labiau pokalbių negirdėjo. Per sienas nieko nesigirdi, nes sienos 2-jų plytų, siena su izoliacija, gipso kartonas ir klijuoti tapetai. Anksčiau buvo nuostabūs santykiai su R. M.. Pasibaigus remontui, prasidėjo kaltinimai, pareiškimai į policiją. Rašė į aštuonias skirtingas instancijas pareiškimus: į polikliniką, į vaikų teisių apsaugos tarnybą, merui R. Šimašiui, į psichikos sveikatos centrą, prezidentei, žaliųjų sąjungai. Konfliktai ne dėl jų kaltės. Dėl gėlių jis nustebęs, kad jos sušalo. Lauke nebuvo šalčio, kad galima būtų atidarius balkoną sušaldyti gėles. Galėjo būti nelaistytos, šaknų pažeidimas. Pokalbio metu su V. M. R. M. siūlė susėsti prie bendro stalo ir pakalbėti apie jų butą. Bendro naudojimo hole yra dar vienas butas priklausantis R. M., kuris yra išnuomojamas ((duomenys neskelbtini) butas). (duomenys neskelbtini) butas yra R. M., (duomenys neskelbtini) – jų, (duomenys neskelbtini) taip pat R. M.. Jų butas per vidurį, tarp pareiškėjo būtų. R. M. kvietė policijos pareigūnus, kai pamatė, jie grįžo iš svečių išgėrę. Buvo iškviesti ekipažai, kai buvo namuose, netriukšmavo, tikrini jų blaivumą. Buvo išspardytas maišiukas su šiukšlėmis, kuris stovėjo prie jų buto, paruoštas išnešti į konteinerį. Kito pobūdžio bylos tarp jų ir pareiškėjo yra nagrinėjamos teismuose, jie šmeižiami visais įmanomais būdais.

Liudytoja I. V. apklausiama teisme parodė, kad pareiškėją R. M. pažįstą nuo 2013 metų, kai šis įsikėlė į jų namą. Jos draugui buvo pasakyta, kad ilgai negyvens šitame name. Kai sausio mėn. užėjo pas V. M., girdėjo tokį pokalbį, kai R. M. sakė, kad V. M. butą po 6 mėnesių atims antstoliai. Kai išėjo iš balkono, R. M. pasakė, kad „kaimyne, mums reikia susėsti prie bendro stalo dėl buto pardavimo pakalbėti“. Paliudijo, ką žino, dėl ko dabar byla, nežino. Jai R. M. taip pat kvietė policiją dėl šuns, kad 9 ryto lojo ant palangės.

2016 m. gruodžio 20 d. T. P. paaiškinime nurodyta, kad ji patvirtina visas aplinkybes išdėstytas R. M. pareiškime dėl V. M. veiksmų, jos pareiškime yra teisingai surašytos. 2016 m. gruodžio 2 d. apie 23 val., iš buto (duomenys neskelbtini) pradėjo sklisti garsi muzika ir girdėtis kaimynės V. M. rėkimas ir keikimasis. Jos buto durys buvo atidarytos iš buto sklido labai garsi muzika, kuri girdėjosi jų (duomenys neskelbtini)-ame bute. Kažkiek pakentėję su vyru R. M. nusprendė kviesti policiją į pagalbą, tačiau pažiūrėjus per vaizdo stebėjimo kameras, kurios yra įjungtos saugos tarnybos, pamatė, kad atėjo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, kuris yra po (duomenys neskelbtini)-iu butu ir aiškinosi su kaimyne V. M.. Kaimynas buvo su sūnumi. Pamatė, kad tie kaimynai užėjo pas V. M. į butą ir muzika nutilo. Iš to suprato, kad kaimynai iš (duomenys neskelbtini) buto tiesiog išjungė radijo aparatūrą. Po to, kai kaimynai išjungė muziką, išėjo girta V. M. ir bendroje laiptinės patalpoje, rėkė, keikėsi necenzūriškai minėdama jų ir kaimynų pavardes. Po kiek laiko, besikeikdama uždarė savo buto duris ir triukšmas nutilo. V. M. girtumas akivaizdžiai matėsi iš vaizdo, kuris fiksuotas apsauginėmis vaizdo kameromis, neadekvatus elgesys, netvirta svirduliuojanti eisena (b. l. 91).

2016 m. gruodžio 21 d. A. E. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jo šeimos gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name 2016 m. gruodžio 2 d. nuo 23 val., kaimynė V. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini)-ame bute, būdama bute ir bendro naudojimo patalpose nakties metu leido garsiai muziką. Apie 2016 m. gruodžio 3 d., 2 val. nakties, tėtis A. E. neiškentė garsios muzikos ir nuėjo į (duomenys neskelbtini)-ą butą paprašyti, kad patildytų muziką. Kaimynė duris atidarė tik po tam tikro laiko, tuomet tėčiui iš paskos atėjo ir jis, ir kuomet kaimynė atidarė duris, užėjo pats pirmas ir išjungė muzikinį centrą iš rozetės ir išėjo. Daugiau muzika nebegrojo, tik garsiai šaukė, bet ką, pažodžiui aprašyti ir atkartoti negali (b. l. 90).

2016 m. gruodžio 30 d. V. M. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. gruodžio 3 d. klausė muzikos, buvo pavargusi ir užmigo, atsikėlusi nemokėjo išjungti muzikos, kadangi ji mechaniškai užstrigo. Tuo momentu kaip tik į duris paskambino kaimynai, pasiteiravo kas atsitiko. Jiems paaiškino, kad negali išjungti muzikos, jie užėjo į vidų ir išjungė radijo imtuvą. Kai jie išėjo, užsirakino duris ir atsigulė. Savo kaimyno nekeikė ir neįžeidinėjo. Jei taip būtų dariusi, kaimynas pateiktų vaizdo medžiagą, nes koridorius pastoviai filmuojamas (b. l. 89).

2017 m. balandžio 13 d. tyrimo metu liudytoju apklaustas A. E. nurodė, kad tikslios datos negali nurodyti, kadangi praėjo didelis laiko tarpas, tai yra apie pusė metų, apie 00.30 val, išgirdo su šeima sklindančią garsiai muziką iš kaimynės V. M. buto, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytos kaimynės butas yra virš jo buto, todėl ir nekilo abejonių, kad muzika sklinda iš V. M. buto. Kaimynei beldė į radiatorių, kad prisitildytų muziką, tačiau kaimynė nesureagavo į tai ir maždaug po 10 minučių pakilo bei skambino kaimynei į buto duris, tačiau kaimynė durų neatidarė. Grįžus į namus, muzika šiek tiek pritilo, tačiau vis tiek grojo. Praėjus maždaug 10-15 minučių muzika buvo vėl pagarsinta. Jis nuėjo prie kaimynės buto skambinti į duris, tačiau durų niekas neatidarė. Jau einant link namų, išgirdo kaip kaimynė atidarė duris, tada kartu su sūnumi A. E. užėjo į butą ir sūnus išjungė muziką, iš pradžių bandydamas sumažinti garsą, taip nepavykus, ištraukė muzikos aparato laidą iš rozetės. V. M. atsiprašė, paaiškino, kad muzikos negali išjungti, nemoka. Kartu su sūnumi išjungę muziką, grižo į savo butą. Jis negirdėjo, kad juos su sūnumi V. M. būtų keikus ar šaukus laiptinėje (b. l. 148).

2017 m. balandžio 13 d. A. E. tyrimo metu apklaustas liudytoju nurodė, kad tikslios datos negali nurodyti, kadangi praėjo didelis laiko tarpas, apie puse metų. Pamena, kad tuo metu jis buvo atvykęs pas tėvus į svečius, apie 00. 30 val. išgirdo su tėvu sklindančią garsiai muziką iš kaimynės V. M. buto adresu (duomenys neskelbtini). Minėtos kaimynės butas yra virš tėvų buto, todėl nekilo abejonių, kad muzika sklinda iš jos buto. Kaimynei beldė į radiatorių, kad prisitildytų muziką, tačiau kaimynė nesureagavo į tai ir maždaug po 10 minučių tėtis A. E. nuėjo prie kaimynės durų bandė skambinti į duris, tačiau kaimynė durų neatidarė. Tėčiui grįžus į namus, muzika šiek tiek pritilo, tačiau vis tiek grojo. Praėjus maždaug 10-15 minučių muzika buvo vėl pagarsinta, tėtis pakartotinai nuėjo prie kaimynės buto skambinti į duris, tačiau durų niekas neatidarė, tėčiui einant link namų, jis tėčio laukė prie tėvų buto ir išgirdo kaip kaimynė atidarė duris, tada kartu su tėčiu A. E. užėjo į butą ir jis, A. E., išjungė muziką, iš pradžių bandydamas sumažinti garsą, taip nepavykus, ištraukė muzikos aparato laidą iš rozetės. V. M. atsiprašė, paaiškino, kad muzikos negalėjo išjungti, nemokėjo. Jis su tėčiu, išjungę muziką grįžo į savo butą, negirdėjo, kad V. M. būtų keikus ar šaukus laiptinėje (b. l. 151).

2017 m. balandžio 25 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos L. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dėl grąžintos administracinės bylos, aplinkybių patikslinimui nuvyko kartu su kitu pareigūnu adresu (duomenys neskelbtini), pabendrauti su kaimynais dėl 2016 m. gruodžio 2 d. kaimynės V. M. triukšmo ir chuliganiškų veiksmų. Buvo bendrauta su (duomenys neskelbtini) gyventoju I. C., kuris nurodė, kad 2016 m. gruodžio 2 d. jokių keiksmažodžių, šaukimų negirdėjo. (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė. (duomenys neskelbtini), gyventojai apklausti liudytojo apklausos protokole. (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė. (duomenys neskelbtini), buto gyventoja N. N. nurodė, kad 2016 m. gruodžio 2 d. ji girdėjo balsą V. M., tačiau negirdėjo, kad ji būtų šaukusi, vartojusi keiksmažodžius, ką nors įžeidinėjusi (b. l. 154).

2017 m. gegužės 4 d. T. P. ir 2017 m. gegužės 9 d. R. M., iškviestų į apklausą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės pateikta ta pati informacija kaip ir pirminiame R. M. pareiškime dėl galimai padarytos teisei priešingos veikos, tik nurodoma, kad V. M., vaikščiodama iš savo buto į bendrą naudojimo patalpose esantį bendro naudojimo balkoną, balkono duris atidarė, jas laikė atidarytas ir paliko atidarytas. Kadangi buvo žiemos metas, o priešais balkono duris, už 30-40 cm stovėjo jų šeimos pirkta gėlė “Koralinė kiauliauogė”, dėl tokių V. M. veiksmų, t. y. paliktų atidarytų balkono durų, žiemos metu gėlė sušalo. Dėl to jų šeimai padaryta 27 eurų turtinė žala. R. M. rašytiniame paaiškinime papildomai akcentuojama, kad V. M. žiemos metu buvo palikusi atidarytas balkono lauko duris ir buvo iškilęs realus pavojus, kad nuo šalčio gali sprogti namo šildymo sistemos radiatorius, esantis šalia balkono durų. Todėl turėjo laukti, kol V. M. nusiramins, kad galėtų uždaryti balkono duris ir taip išvengti namo šildymo sistemos avarijos. Tai reiškia, kad iki beveik paryčių 3.30 val., dėl V. M. elgesio, jo šeima negalėjo miegoti ir turėjo laukti V. M. chuliganiškų veiksmų pabaigos, kad apsaugotų daugiabutį namą nuo šildymo sistemos avarijos (b. l. 155, 162).

Į bylą pateiktas vasarinės gėlės “Koralinės kiauliauogės” įsigijimo kvitas bei foto nuotraukos, kuriose užfiksuota minėta gėlė (b. l. 158-161).

2017 m. gegužės 19 d. V. M. patikslinime nurodė 2016 m. gruodžio 3 d. nakties metu nešaukė ir nesikeikė, netrankė durų, nedaužė radiatorių. Jos radiatoriai su kaimyno R. M. nėra sujungti. Ji išėjo į koridorių atrakinti durų kaimynui A. E.. Durys buvo darinėjamos tvarkingai. Išleidus kaimyną A. E. daugiau koridoriuje nebuvo. Bendro naudojimo koridoriuje stovėjusių gėlių nenušaldė. Gėlės pradėjo geltonuoti apie kovo mėnesį ir jų nebebuvo jau gegužės pradžioje, tai yra buvo išneštos, liko stovėti tik kaktusai. Ji tomis gėlėmis nesirūpino, jomis turi rūpintis jų šeimininkas. Koridorius yra vėdinamas, o gėlės stovėjo kaip tik prieš balkono duris. Specialiai durų niekas denaro, nes šaltis eina ir pro nesandarų langą. Pažymėjo, kad į balkoną vaikšto ir R. M. (b. l. 163).

2017 m. gegužės 31 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Nr. (8.42-10) -B8-1080 pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodoma oro temperatūra Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis 2017 m. gruodžio 3 d., 2 val. buvo -1.2 OC (b. l. 164).

Teismo posėdžio metu prie bylos prijungta ieškinio civilinėje byloje e2-13328-868/2017 kopija, iš kurios matyti, kad ieškovai R. M. ir T. P. kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės V. M..

Byloje yra su įvykiu susijusi vaizdo medžiaga, užfiksuota bendro naudojimo patalpose, name, (duomenys neskelbtini) įrengtomis kameromis (b. l. 45).

Pareiškėjo R. M. skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju, matyti, jog pareiškėjas R. M. nesutinka su 2017 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjos L. T. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 17070897396, kuriuo administracinės bylos teisena V. M. nutraukta jos veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo požymių ir iš esmės prašo patraukti pastarąją administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą (chuliganizmą).

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 481 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) atitinka pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje numatytą pažeidimą, t. y. nedidelį chuliganizmą, už kurį buvo numatyta galimybė skirti baudą nuo 28 iki 86 eurų arba administracinį areštą iki 30 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatytoji ATPK 174 straipsnyje, taigi šiuo atveju, priešingai nei nurodo pareiškėjas R. M., sprendžiamas klausimas dėl V. M. kaltės (jos veiksmuose nustačius įstatymo uždraustos veikos sudėtį) būtent pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Kreiptinas dėmesys ir į tai, jog Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, visų pirma, pasisako dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų, kuria vadovaujantis, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje, o ne ANK 39 straipsnyje nustatyti terminai.

ATPK 35 straipsnis nustato administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (kasacinės nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013, 2AT-5-2014). ATPK 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Minėto straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti bylą per įstatymo numatytą laiką. Be to, svarbu, kad motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti (pvz., kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012). Taigi, nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant iš R. M. pareiškimo ir surinktos bylos medžiagos, galimas V. M. pažeidimas buvo padarytas 2016 m. gruodžio 2 – 3 dienomis, taigi, procesinis sprendimas šioje byloje turėjo būti priimtas iki 2017 m. birželio 2 – 3 dienos, tačiau Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. T. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 17070897396, kuriuo V. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, konstatavus, kad R. M. pareiškime nurodyta V. M. veika neturi administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, požymių, priimtas tik 2017 m. rugpjūčio 4 d., t. y. praėjus daugiau dviem mėnesiams nuo aptarto termino.

ATPK 35 straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Pagal teismų praktiką, sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Bylai esant teismo žinioje, teismas turi pareigą išspręsti termino pratęsimo klausimą, priimdamas motyvuotą nutartį. Be to, procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo gali būti priimtas tik tada, kai terminas skirti nuobaudą dar nėra pasibaigęs (LVAT 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1967/2011). Nagrinėjamoje byloje nėra jokio procesinio dokumento, kuris patvirtintų, jog Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėja L. T., Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjo R. M. skundą tenkinus, 2017 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 10-AT1-348 panaikinus ir bylos medžiagą grąžinus papildomam tyrimui, būtų pratęsusi administracinės nuobaudos skyrimo terminą, nebuvo priimti jokie kiti procesiniai dokumentai, sąlygojantys kitokį administracinės nuobaudos skyrimo termino skaičiavimą. Pažymėtina, jog organų (pareigūnų) priimtų nutarimų apskundimas pirmosios instancijos teismui nėra apeliacinis procesas ir jo metu priimami sprendimai panaikinti organų (pareigūnų) nutarimus neatnaujina administracinių nuobaudų skyrimo terminų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-9-2013). Kreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui R. M. padavus pakartotinį skundą dėl jam nepalankaus nutarimo, kuris, kaip minėta, teisme gautas 2017 m. rugsėjo 14 d., administracinės nuobaudos skyrimo terminas jau buvo pasibaigęs.

Pažymėtina, jog nagrinėjant bylas ir dėl administracinių nusižengimų, aktualus 2016 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame pasisakyta dėl baudžiamajame įstatyme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 95 straipsnis) ir baudžiamojo proceso įstatyme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) įtvirtinto baudžiamosios atsakomybės senaties instituto. BPK 3 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negalimas. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai. Konstitucinis Teismas minėtu nutarimu konstatavo, kad Konstitucija, jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes – nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Aiškindamas pirmiau nurodytas BK 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai, turi būti aiškinamas taip kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas Nr. KT19-N10/2016).

Taigi, atsižvelgus į minėtą Konstitucinio Teismo išaiškinimą, nagrinėjamu atveju, nustačius, jog V. M. padarė teisei priešingą veiką, nurodytą R. M. pareiškime, suėjus (šiuo atveju, ATPK 35 straisnyje nustatytam) administracinės nuobaudos skyrimo terminui, bylos teisena turėtų būti šiuo pagrindu nutraukta. Tuo tarpu jos veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo požymių, nors ir suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, administracinio nusižengimo bylos teisena turėtų būti nutraukta ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių).

Teismas, ištyręs tiek tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu teisme surinktą medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pareigūnės L. T. įvykio aplinkybių vertinimu ir sprendžia, kad nėra pagrindo neginčytinai konstatuoti, jog V. M. kalta dėl teisei priešingos veikos, numatytos ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nedidelis viešos tvarkos pažeidimas – tai necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Apibendrinus bylos medžiagą bei teisme apklaustų proceso dalyvių parodymus, darytina išvada, jog pareiškėjo R. M. nurodytas aplinkybes, kad V. M. įvykio metu būdama neblaivi, garsiai šaukė, iškeikė tiek pareiškėjo šeimą, tiek kaimynus, atėjusius išjungti iš V. M. buto garsiai sklidusios muzikos (A. ir A. E.), daužė bendro naudojimo patalpų duris, radiatorius ir pan., proceso metu patvirtino tik jis pats bei liudytoja T. P., kuri yra pareiškėjo žmona. Aplinkybės, jog įvykio metu iš jos buto garsiai sklido muzika, neginčijo ir pati V. M., ji už tai atitinkamai patraukta administracinėn atsakomybėn. Vis tik, V. M. tvirtino, jog tarp jos ir kaimynų A. bei A. E. jokio konflikto nebuvo, jokiais kitais R. M. nurodytais veiksmais viešiosios tvarkos ji nepažeidinėjo. 2017 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bylą grąžinus papildomam tyrimui, siekiant patikslinti įvykio aplinkybes, pagal galimybes pareigūnų buvo apklausti pareiškėjo R. M. ir V. M. kaimynai, kurie iš esmės nenurodė, jog būtų girdėję pastarąją garsiai šaukiant, keikiantis ar atliekant panašius nekultūringus, jų teisėtus interesus pažeidžiančius veiksmus. Tarp jų buvo apklausti ir patys A. ir A. E., kuriuos, pasak pareiškėjo R. M., V. M. plūdo necenzūriniais žodžiais, tačiau pastarieji teigė negirdėję, jog ji būtų šaukusi, vartojusi keiksmažodžius, ką nors įžeidinėjusi ir patvirtino tik tą aplinkybę, kad V. M. tąnakt garsiai leido muziką. Pastebėtina, kad dar 2016 m. gruodžio 21 d. A. E. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jam su tėvu A. E. išėjus iš kaimynės V. M. buto, daugiau muzika nebegrojo, tik garsiai šaukė, bet jos žodžių aprašyti ir atkartoti jis negalįs. Vis tik, teismo požiūriu, šis paaiškinimas, vertinant jį įrodymų visumoje, nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, jog paminėti V. M. veiksmai (šaukimas) buvo tokie priešiški nusistovėjusiems visuomeniams santykiams ir juos paniekinantys, kad už juos kiltų įstatyme numatyta atsakomybė. Šiame kontekste kreiptinas dėmesys ir į tai, jog bylai aktualus bendro naudojimo patapose įmontuotomis stebėjimo kameromis užfiksuotas vaizdo įrašas yra begarsis, todėl neįmanoma nusatatyti pokalbių turinio, taigi jis pareiškėjo nurodomų aplinkybių taip pat nepatvirtina. Teismas neturi objektyvių galimybių, priemonių nustatyti ir to, ar V. M., kaip tegia pareiškėjas, buvo neginčijamai neblaivi, tačiau ši aplinkybė, įvertinus tai, kas pirmiau aptarta, nebėra esminė. Pastebėtina, jog iš aptariamo vaizdo įrašo, matyti, kad V. M. įvykio metu išties buvo atidariusi bendro naudojimo patalpų balkono duris, prieš kurias bendro naudojimo patalpoje ant spintelės stovi gėlės, tame tarpe ir pareiškėjo šeimos įsigyta gėlė, kuri, pareiškėjo teigimu, nušalo būtent dėl tokių V. M. veiksmų ir dėl to padaryta turtinė žala. Vis tik, teismo vertinimu nei aptarta vaizdinė medžiaga, nei pareiškėjo R. M. į bylą pateiktos gėlės nuotraukos nesudaro pagrindo neginčijamai teigti, kad pareiškėjo šeimos įsigytai gėlei neigiamą poveikį padarė būtent V. M. veiksmai, kadangi bendro naudojimo balkonu galėjo naudoti ir kiti asmenys. Bendrame pirmiau aptartų aplinkybių kontekste teismas kreipia dėmesį ir į tai, jog tiek iš rašytinės bylos medžiagos, tiek iš teisme apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad santykiai tarp R. M. ir V. M. šeimynų yra konfliktiški. Akcentuotina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią skirtina nuobauda, tačiau, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgęs į aptartų aplinkybių visumą, sprendžia, jog byloje trūksta neginčijamų įrodymų dėl V. M. kaltės, realizavus pareiškėjo R. M. nurodytus teisei priešingus veiksmus. Byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, išskyrus paties pareiškėjo bei jo šeimos nario T. P. prašymą nubausti V. M., kurių pagrindu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad yra padarytas ANK 481 straipsnyje numatytas pažeidimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kreipiant dėmesį ir į pirmiau aptartą byloje aktualų Konstitucinio Teismo išaiškinimą, spręstina, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. T. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 17070897396, kuriuo administracinio nusižengimo teisena V. M. nutraukta, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869 ,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo R. M. skundo netenkinti ir VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjos L. T. 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 17070897396, kuriuo V. M. pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, jos veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.