Kauno apygardos teismo nutartis

2008-04-24 · Civilinė byla Nr. 2A-114-260/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-24
Bylos Nr.
2A-114-260/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Galina Blaževič, Evaldas Burzdikas
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
G. G.
Advokatai
Gintaras Černiauskas, Saulius Dambrauskas
Kategorijos
  • 125.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-114-260/2008

Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė Procesinio sprendimo kategorija: 125.10.3; 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. balandžio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų: Galinos Blaževič ir Evaldo Burzdiko,sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovui R. S. , ieškovo atstovui advokatui Sauliui Dambrauskui, atsakovui G. G. , atsakovo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr.P2-5348-475/2007 pagal atsakovo G. G. prieštaravimus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 02 05 preliminaraus sprendimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. S. 2007 01 31 pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. G. - 40000 Lt skolos, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2007 01 19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007 01 03 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu paskolino atsakovui 40000 Lt sumą. Per Kauno m. 17-tą notaro biurą 2007 01 16 pranešimu ieškovas pareikalavo atsakovo, kad šis sumokėtų skolą iki 2007 01 18. Tačiau atsakovas iki šiol skolos nesumokėjo, todėl prašė priteisti palūkanas, skaičiuotinas nuo 2007 01 19 iki kreipimosi į teismą dienos ir nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 02 05 preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo 40000 Lt skolos, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2007 01 19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 600 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas G. G. 2007 03 06 pateikė prieštaravimus dėl 2007 02 05 Kauno miesto apylinkės teismo preliminaraus sprendimo, nurodė, kad nesutinka su ieškinyje išdėstytais reikalavimais bei preliminariu teismo sprendimu, kadangi vekselio neišrašė, jo nepasirašė, 40 000 Lt sumos iš ieškovo nėra pasiskolinęs, todėl darytina išvada, kad vekselis yra suklastotas, o tariamo kreditoriaus, t.y. ieškovo reikalavimai atsakovui yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti. Taip pat nurodė, kad 2007 02 01 Kauno m. VPK Santakos PK pagal atsakovo 2007 01 17 pareiškimą pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 24-1-00157-07, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d. dėl dokumentų (įskaitant 2007 01 03 vekselį) suklastojimo. Byloje pateiktas rašytinis įrodymas (vekselio kopija), kuriuo remiantis prašoma iš atsakovo priteisti 40 000 Lt sumą, (kaip ir pats vekselis) yra suklastotas, todėl nelaikytinas įrodinėjimo priemone. Ieškovas siekia pasisavinti jam nepriklausantį turtą - prisiteisti iš atsakovo 40 000 Lt pagal suklastotą vekselį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimu (b.l. 52-54) Kauno miesto apylinkės teismo 2007 02 05 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas atmetė atsakovo prieštaravimus kaip neįrodytus. Teismas rėmėsi byloje esančiu rašytiniu įrodymu 2007 08 09 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-2280 (07) baudžiamojoje byloje Nr. 24-1-00157-07, kurio išvadose nurodyta, kad 2007 01 03 neprotestuotino paprastojo vekselio rankraštinius įrašus įrašė pats G. G. ir 2007 01 03 neprotestuotiname paprastajame vekselyje, eilutėje „Parašas (ai)“ G. G. vardu pasirašė pats G. G. .

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 60-64) atsakovas G. G. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 09 19 sprendimą civilinėje byloje Nr.P2-5348-475/2007 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas rėmėsi 2007 08 09 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-2280 (07), kurio išvadose nurodyta, kad 2007 01 03 neprotestuotino paprastojo vekselio rankraštinius įrašus įrašė ir vekselyje pasirašė pats G. G. . Tačiau teismas nepasisakė ir visiškai nevertino kitų ekspertizės metu nustatytų ir bylai bei teisingam ir teisėtam sprendimo priėmimui esminę reikšmę turinčių išvadų, kad rankraštiniai įrašai 2007 01 03 vekselyje parašyti neišlavinta, labai sutrikusios judesių koordinacijos rašysena ir, kad koordinacijos sutrikimo pobūdis ir įmantravimo požymiai rodo, kad įrašai vekselyje parašyti, rašančiajam esant neįprastos būsenos. Todėl nagrinėjant bylą buvo būtina išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, būtina buvo atlikti papildomą išsamesnę ekspertizę su pateiktais klausimais ekspertams. Teismas, remdamasis minėta ekspertize, negalėjo priimti sprendimo byloje, kadangi ekspertizė buvo atliekama gavus Kauno m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį skirti rašysenos ekspertizę ir ekspertams nebuvo pateikti klausimai, turintys esminės reikšmės civilinės bylos nagrinėjimui. Atsakovas neturėjo galimybės užduoti klausimų ekspertams, todėl nebuvo tiriamos svarbios vekselio užpildymo aplinkybės. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo atstovo prašymą skirti teismo ekspertizę, siekiant išsiaiškinti tokias reikšmingas bylai aplinkybes kaip rankraščio parašymo sąlygas bei rašiusiojo psichologinę ir fiziologinę būklę. Apelianto nuomone, pagal LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka. Nepaisant to, ieškovas kreipėsi į Kauno m. apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Vadinasi, ieškovas pripažino, kad santykiai tarp šalių yra ginčytinas dalykas. Tokiu atveju, remiantis LR CK 6.875 straipsniu, atsakovas kaip paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų faktiškai negavo. Tačiau teismas atsakovui nesuteikė galimybių teisinei gynybai, kadangi nepagrįstai atmetė atsakovo atstovo bylos nagrinėjimo metu pateiktus motyvuotus prašymus: sustabdyti bylą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 24-1-00157-07, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 straipsnio 1 dalyje dėl dokumentų suklastojimo; pripažinti ieškovo dalyvavimą bylos nagrinėjime būtinu; apklausti liudytoją J. M.. Atsakovo atstovo prašymai buvo pagrįsti, kadangi baudžiamoji byla Nr. 24-1-00157-07 buvo nebaigta ir atsakovo atstovas negalėjo susipažinti su byloje esančia medžiaga. Taip pat, ieškovo atstovas negalėjo paaiškinti ir nežinojo aplinkybių, susijusių su vekselio ir tariamos skolos atsiradimu. Šias esmines aplinkybes yra būtina ištirti tam, kad nustatyti ar paskola buvo suteikta ir pinigai buvo perduoti atsakovui, priešingu atveju byloje esančių įrodymų nepakanka įrodyti skolos faktą. Teismas, neatsižvelgdamas į atsakovo prašymus ir visiškai netirdamas svarbių bylos aplinkybių, priėmė formalų, nepagrįstą sprendimą. Buvo ir liko neištirtos esminės bylos aplinkybės: kokiu tikslu atsakovas skolinosi pinigus; ar buvo perduoti pinigai atsakovui; kaip ieškovas, nepažinodamas atsakovo, galėjo skolinti tokią didelę pinigų sumą nepažįstamam asmeniui; kodėl ieškovas vengė ir nepasirodė teismo posėdyje. Atsakovas teigia, kad jis 2007 01 03 vekselio neišrašė ir nepasirašė, ieškovo nepažįsta ir jokių pinigų nėra gavęs. 2007 08 09 atliktos ekspertizės metu konstatuotos aplinkybės, kad rankraštiniai įrašai 2007 01 03 vekselyje parašyti neišlavinta, labai sutrikusios judesių koordinacijos rašysena ir, kad įrašai vekselyje parašyti rašančiajam esant neįprastos būsenos. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad arba atsakovas neišrašė ir nepasirašė vekselio, arba buvo priverstas padaryti ir padarė tai ne savo valia, būdamas tokios psichologinės ir/ar fiziologinės būklės, kad negalėjo atsiminti ir neatsimena vekselio pasirašymo fakto ir nesuprato šio savo poelgio pasekmių, nors realiai ir nėra gavęs jokių pinigų. Jei žmogus vekselį užpildė prieš savo valią, tai negali būti įrodymu, kad žmogui buvo perduoti pinigai. Šie argumentai vienareikšmiškai liudija, kad vekselis parašytas ir pasirašytas tokiomis aplinkybėmis, kurios neabejotinai kelią pagrįstų abejonių dėl skolos fakto.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 88-90) ieškovas R. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 09 19 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atstovavimo išlaidas. Ieškovas nurodė, jog dėl skolos išieškojimo jis kreipėsi į teismą, kadangi vekselį, pagal kurį jis vykdė išieškojimą ne ginčo tvarka, iš notaro paėmė policijos pareigūnai, pradėję vykdyti ikiteisminį tyrimą dėl galimo vekselio suklastojimo. Ginčas prasidėjo dėl atsakovo G. G. melagingo pareiškimo policijai apie suklastotą vekselį. Be to, ieškovui tapo žinoma, kad atsakovo butas yra areštuotas antstolio patvarkymu išieškant kitą skolą, ir antstolis pradėjo vykdyti priverstino išieškojimo veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms tik užvedus civilinę bylą procesinių laikinųjų apsaugos priemonių pagalba galėjo būti sustabdyti antstolio veiksmai realizuojant atsakovo turtą. Atsakovo pozicija byloje pagrįsta prieštaringais motyvais. Atsakovas (jo atstovas) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sandorio jis nesudarė, tačiau toliau išsakė motyvus, suponuojančius atsakovo valios problemą dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu. Atsakovo ieškinys, siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu bei prašymas skirti teismo ekspertizę, siekiant paneigti skolos dokumento tikrumą, nebuvo pareikšti. Byloje tik pats ieškovas, siekdamas paneigti aplinkybes dėl galimo vekselio suklastojimo, prašė teismą skirti teismo ekspertizę, siekiant išsiaiškinti dokumento autentiškumą (nors atsakovas, turėdamas šios aplinkybės įrodinėjimo pareigą, to neprašė, o tik siekė bylos sustabdymo). Tačiau vekselio autentiškumas buvo ištirtas baudžiamojoje byloje vykstančiame ikiteisminiame tyrime, buvo gauta specialisto išvada paneigianti vienintelę atsakovo atsiliepimo versiją dėl galimo dokumento suklastojimo. Šis įrodymas nėra teismo ekspertizė civilinėje byloje ir jam negali būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios teismo ekspertizės skyrimą, klausimų ekspertams suformulavimą, papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimą ir pan. Gauta specialisto išvada iš baudžiamosios bylos yra vertintina kaip rašytinis įrodymas. Gavus specialisto išvadą iš baudžiamosios bylos tokia teismo ekspertizė tapo nebereikalinga, nes byloje esminė ginčytina aplinkybė tapo įrodyta kitais įrodymais. Atsakovas (ir jo atstovas) neprašė skirti kokią nors kitokią savarankišką teismo ekspertizę, kuri būtų galėjusi atsakyti į kitus, savarankiškus, nors kiek nagrinėjamai civilinei bylai reikšmingus, klausimus, o papildomos ekspertizės apelianto nurodytiems papildomiems klausimams atsakyti teismas skirti negalėjo, kadangi byloje nebuvo skirta ir atlikta pirminė teismo ekspertizė. Apelianto nurodyti, tariamai bylai reikšmingi, eksperto neatsakyti klausimai neturi teisinės reikšmės įrodinėjant byloje esminę tirtiną aplinkybę apie paskolos (pinigų gavimo) faktą. Skolos dokumento autentiškumas ir jo buvimas pas kreditorių turi savarankišką teisinę reikšmę įrodant skolos faktą ir negali būti paneigtas apelianto įvardijamomis arba galimomis nustatyti "abejonėmis". Tokiu būdu atsakovas (bei jo atstovas) nepateikė jokių svarių įrodymų, pagrindžiančių jo atsiliepime išdėstytas aplinkybes, o pagrindinis motyvas dėl dokumento suklastojimo yra paneigtas byloje esančia specialisto išvada. Procese atsakovo reikšti reikalavimai dėl papildomų įrodymų nebuvo pagrįsti jų sąsaja su bylos esme ir buvo tik atsakovo siekis vilkinti bylą, o ne ginčą spręsti iš esmės.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 09 19 sprendimą civilinėje byloje Nr.P2-5348-475/2007 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o ieškovas – apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Bylą pagal atsakovo G. G. apeliacinį skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija pripažįsta, jog absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Vertindama apeliacinio skundo, atsiliepimo, o taip pat byloje dalyvavusių asmenų teismo posėdyje žodžiu pareikštus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. galutinis sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Tokias išvadas teisėjų kolegija daro dėl sekančių priežasčių.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas rėmėsi 2007 08 09 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-2280 (07) ir nepagrįstai atmetė atsakovo atstovo prašymą skirti teismo ekspertizę, siekiant išsiaiškinti tokias reikšmingas bylai aplinkybes kaip rankraščio parašymo sąlygas bei rašiusiojo psichologinę ir fiziologinę būklę.

Šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija laiko nepagrįstu. Atsakovas pateiktuose teismui prieštaravimuose nurodė, kad vekselio neišrašė, jo nepasirašė ir 40 000 Lt sumos iš ieškovo nėra pasiskolinęs. Pagal LR CPK 430 straipsnio 1 dalį atsakovo pateikti prieštaravimai turėjo būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, t.y. kartu su prieštaravimais turėjo būti pateikti įrodymai, patvirtinantys prieštaravimuose išdėstytus argumentus. Atsakovas teismui pateikė tik Kauno miesto VPK Santakos PK raštą „Dėl ikiteisminio tyrimo“. Atlikus rašysenos ekspertizę, 2007 08 09 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-2280 (07) baudžiamojoje byloje Nr. 24-1-00157-07 išvadose konstatuota, kad 2007 01 03 neprotestuotino paprastojo vekselio rankraštinius įrašus įrašė pats G. G. ir 2007 01 03 neprotestuotiname paprastajame vekselyje, eilutėje „Parašas (ai)“ G. G. vardu pasirašė pats G. G. . Gautą specialisto išvadą iš baudžiamosios bylos pirmosios instancijos teismas vertino kaip rašytinį įrodymą, paneigiantį atsakovo prieštaravimuose nurodytas aplinkybes. Pažymėtina ir tai, jog iki rašysenos ekspertizės atlikimo baudžiamojoje byloje Nr. 24-1-00157-07, atsakovo atstovas prašė teismo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi atliktos rašysenos ekspertizės išvada turės svarbią įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje. Kauno miesto apylinkės teismui gavus 2007 08 09 ekspertizės aktą Nr.11-2280(07), atsakovo atstovas pareiškė prašymą skirti teismo ekspertizę, siekiant išsiaiškinti tokias reikšmingas bylai aplinkybes kaip rankraščio parašymo sąlygas bei rašiusiojo psichologinę ir fiziologinę būklę. Tačiau, kaip vertina teisėjų kolegija, toks prašymas, nesant atsakovo konkretaus reikalavimo dėl paskolos sutarties nuginčijimo, tebūtų tik siekimas vilkinti bylą.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atsakovo prašymus ir visiškai netirdamas svarbių bylos aplinkybių, susijusių su vekselio ir tariamos skolos atsiradimu, priėmė formalų, nepagrįstą sprendimą. Buvo ir liko neištirtos esminės bylos aplinkybės: kokiu tikslu atsakovas skolinosi pinigus; ar buvo perduoti pinigai atsakovui; kaip ieškovas, nepažinodamas atsakovo, galėjo skolinti tokią didelę pinigų sumą nepažįstamam asmeniui; kodėl ieškovas vengė ir nepasirodė teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija nurodytus apeliacinio skundo argumentus laiko taip pat nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė iš atsakovo 40000 Lt skolos remdamasis rašytiniu įrodymu vekseliu. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d.). Taigi šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal vertybinį popierių. Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba, kad tas pagrindas negalioja (LAT 2007 10 01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-216/2007). Nagrinėjamoje byloje teismui gavus specialisto išvadą, jog paprastojo vekselio rankraštinius įrašus įrašė ir vekselį pasirašė pats atsakovas, nebuvo pagrindo aiškintis aplinkybių, susijusių su vekselio ir tariamos skolos atsiradimu, kadangi tai ne nagrinėjamos bylos dalykas. Atsakovas šiuo atveju turėjo reikšti ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir įrodinėti, kad buvo priverstas padaryti ir padarė tai ne savo valia, būdamas tokios psichologinės ir/ar fiziologinės būklės, kad negalėjo atsiminti ir neatsimena vekselio pasirašymo fakto ir nesuprato šio savo poelgio pasekmių, tačiau to nepadarė.

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo G. G. ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos - apeliacinės instancijos teisme atstovavusio advokato pagalbai apmokėti ieškovo turėtos išlaidos (CPK 96 str.). Iš atsakovo G. G. priteistinos valstybės naudai išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 1700 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus litų) apeliacinės instancijos teisme atstovavusio advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų ieškovui R. S. (a.k (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo G. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 5 Lt (penkis litus) pašto išlaidų valstybės naudai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Galina BlaževičEvaldas Burzdikas