- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- 2-5208-613/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02980-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- UAB „Senlina“
- Kategorijos
- 14.3.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. G. (G. G.) ieškinį atsakovui UAB „Senlina“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6 526,76 Lt neišmokėto darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2009-06-05 iki 2010-03-23; 4 140,50 Lt žvejybos laivo įgulos nario dienpinigių; 678,50 Lt išeitinės išmokos; 19 739,11 Lt delspinigių, apskaičiuotų iki ieškinio padavimo dienos; 0,06 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo priklausančios sumokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną iki visiško atsiskaitymo; 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; bylinėjimo išlaidas. Ieškovas sutinka, kad būtų priimtas sprendimas už akių, jei atsakovas byloje nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Procesinių dokumentų nepavyko įteikti atsakovui ieškinyje nurodytu adresu Debreceno g. 21-408, Klaipėda. Šiuo adresu Juridinių asmenų registre yra įregistruota atsakovo buveinė. Kadangi nėra galimybės atsakovui įteikti procesinių dokumentų, procesiniai dokumentai atsakovui laikomi įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo jų išsiuntimo atsakovo registruotos buveinės adresu (CPK 123 str. 4 d.). Atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovo prašymu priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Remiantis ieškovo paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad 2009-06-04 ieškovas su atsakovu sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 2009/06/04-4, pagal kurią ieškovas dirbo pas atsakovą vyr. mechaniko pareigose nuo 2009-06-05 iki 2010-03-23 (b. l. 8-10). Darbo sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 800 Lt dydžio mėnesinį darbo užmokestį, išmokant mėnesio 10 d. ir 25 d. Šalys sulygo dėl 6 darbo dienų trukmės darbo savaitės. Pagal byloje pateiktus Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriaus duomenis, darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta DK 127 strapsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Ieškovo pateiktame darbo sutarties egzemplioriuje nėra darbdavio įrašo apie darbo sutarties nutraukimą. Ieškovas dirbo atsakovui priklausančiame žvejybiniame laive, kuris plaukiojo Baltijos jūroje už Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų ribos, tai patvirtina Laivo žvejybos žurnalai Nr. 98 ir Nr. 132 (b. l. 11, 16-59). Pagal ieškovo pateiktus skaičiavimus, atsakovas neišmokėjo ieškovui 6 526,76 Lt darbo užmokesčio, 4 140,50 Lt dienpinigių, 678,50 Lt išeitinės išmokos, 19 739,11 Lt delspinigių (b. l. 12-15).
LR darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu CPK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (CPK 141 str. 2 d.). Be to, darbdavio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka, priklausomai nuo to, ar darbuotojas atleidimo dieną dirba, ar ne, numatyta DK 206 straipsnio 1 dalyje. Formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo kaip darbdavio pareigą atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 6 526,76 Lt (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio.
Darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos (DK 220 str. 1 d.). Remiantis LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 “Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos” ir LR Vyriausybės 2003-01-28 nutarimo Nr. 99 “Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo ir pajamų tvarkos patvirtinimo” nuostatomis, dienpinigiai žvejybos laivo įgulos nariui mokami, kai laivas plaukioja už Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų ribos, ir apskaičiuojami pagal finansų ministro nustatytas dienpinigių vykstantiems į užsienio komandiruotes normas, atsižvelgiant į laivų plaukiojimo regionų valstybėms numatytą vidutinę dienpinigių mokėjimo normą. Ieškovas pagrįstai apskaičiavo (b. l. 13-14), kad jam kaip žvejybos laivo įgulos nariui neišmokėta 4 140,50 Lt dienpinigių, todėl ši suma ieškovui priteistina iš atsakovo.
Atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta DK 127 strapsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, t. y. darbuotojo pareiškimu, ieškovui išeitinė išmoka nepriklauso (DK 140 str. 3 d.), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 678,50 Lt išeitinės išmokos atmestinas.
Pagal DK 207 straipsnio 1 dalį, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, delspinigiai yra skaičiuojami už tą laiką, kol su darbuotoju neatsiskaityta, bet ne vėliau, kaip iki darbo santykių įmonėje pasibaigimo. Po darbo santykių pasibaigimo, darbdaviui neįvykdžius DK 141 straipsnio 1 dalyje bei 206 straipsnyje nustatytos prievolės, gali būti taikoma DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta sankcija, o delspinigių skaičiavimas nutraukiamas (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. O. v. UAB „Prekybos ir logistikos centras“, bylos Nr. 3K-3-282/2010). Šiuo atveju ieškovas delspinigius už laiku neišmokėtą darbo užmokestį, dienpinigius ir išeitinę išmoką apskaičiavo ne iki darbo sutarties nutraukimo momento, t. y. iki 2010-03-23, bet iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, t. y. iki 2012-03-07 (b. l. 12-15). Pažymėtina, kad pagal LR delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiai, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. Remiantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-01-27 įsakymu Nr. A1-32 bei 2010-01-27 įsakymu Nr. A1-29, 2009 m. ir 2010 m. delspinigių dydis sudarė 0,07 procento. Taigi perskaičiavus, ieškovui iš atsakovo priteistina 2 503,68 Lt delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio išmokėjimą. Remiantis minėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, ieškovo reikalavimas priteisti 0,06 proc. delspinigius nuo priklausančio sumokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną iki visiško atsiskaitymo, atmestinas.
CPK 417 straipsnyje numatyta, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, nutraukęs darbo sutartį, neišmokėjo ieškovui darbo užmokesčio ir dienpinigių daugiau nei už vieną mėnesį, ieškovui iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.). Tačiau šiuo atveju taip pat atsižvelgtina į DK 298 straipsnio nuostatą, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Atsakovas neišmokėjo ieškovui darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-06-05 iki 2010-03-23. Ieškinys teismui pateiktas praėjus beveik dviem metams nuo darbo sutarties nutraukimo. Vadovaujantis protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais, ieškovui iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką skaičiuotinas tik iki teismo sprendimo priėmimo. Tokiu būdu bendra su darbo santykiai susijusių išmokų suma ieškovui priteistina ne daugiau kaip už trejus metus. Kadangi ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 800 Lt (neatskaičius mokesčių), iš viso ieškovui iš atsakovo už pradelstus 26 mėnesius priteistina 20 800 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio suma.
DK 250 straipsnyje numatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Ieškovas reikalavimą priteisti 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo grindžia tuo, kad sunkiai dirbdamas žvejybiniame laive, negavo teisėtai uždirbto atlyginimo, todėl negalėjo išlaikyti šeimos, buvo priverstas skolintis pragyvenimui, buvo priverstas gyventi iš sutuoktinės pajamų, ieškovui pablogėjo sveikatos būklė. Atsakovas jau ne vienerius metus slapstosi ir vengia bendrauti su ieškovu, tuo siekdamas piktavališkai neatsiskaityti su ieškovu.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į darbo santykių trukmę, darbuotojo teisių pažeidimo aplinkybes ir pasekmes. Remiantis bylos duomenimis, ieškovas pas atsakovą dirbo beveik dešimt mėnesių, darbo užmokestis ieškovui nebuvo išmokėtas už aštuonis mėnesius. Darbo užmokesčio neišmokėjimas nustatytu laiku yra darbuotojo teisių pažeidimas, tačiau tokiu atveju darbuotojas patiria turtinę žalą, kurią gali išsieškoti teismine tvarka. Be to, darbuotojas, negaudamas jam priklausančio darbo užmokesčio, turi teisę nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Ieškovas, matydamas, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai, delsė nutraukti darbo sutartį, taip pat delsė ginti savo teises teisme. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jo sveikata pablogėjo tuo laikotarpiu, kai jis negavo iš atsakovo darbo užmokesčio. Vien tas faktas, kad darbuotojas laiku negavo pajamų pagal darbo sutartį, neįrodo, kad darbuotojas dėl to patyrė tokio pobūdžio dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ar pažeminimą, kuriuos būtų galima įvertinti pinigine prasme kaip neturtinės žalos atlyginimą. Remiantis nustatytomios aplinkybėmis bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo darbo bylose (žr., LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011), darytina išvada, kad ieškovui priteistina darbo užmokesčio ir kitų išmokų suma yra pakankama, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės, todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas.
Nors ieškinys tenkintinas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismo iniciatyva buvo priimtas sprendimas dėl reikalavimo, kurio ieškovas nebuvo pareiškęs, pripažintina, kad yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas pateikė PVM sąskaitos-faktūros už korespondencijos siuntimą, kurioje nurodyta 3,65 Lt suma, kopiją, tačiau iš pridėto Lietuvos pašto kvito matyti, kad ši sąskaita buvo išsiųsta ne atsakovui, o kitam asmeniui, todėl šios išlaidos ieškovui nepriteistinos. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovas nepateikė. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbuotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, todėl, atsižvelgiant į ieškovui priteistiną bendrą 33 970,94 Lt sumą, valstybei iš atsakovo priteistinas 1 019 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).
2012-03-14 teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. atsakovo turto areštas, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 285 - 287 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui G. G. iš atsakovo UAB „Senlina“ 6 526,76 Lt (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio; 4 140,50 Lt dienpinigių; 2 503,68 Lt delspinigių; 20 800 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio sumą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Senlina“ 1 019 Lt žyminį mokestį.
Sprendimo dalį dėl 800 Lt (neatskaičius mokesčių) vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai.
2012-03-14 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. atsakovo turto areštą, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.