Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei, dalyvaujant ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei M. B., atsakovui R. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui R. P. dėl materialinės žalos atlyginimo ir atsakovo priešieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Civilinės bylos dėl materialinės žalos atlyginimo ir dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo teismo nutartimi buvo sujungtos (b. l. 61, 2-1243-797/2011 civ. byla).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas buvo priimtas dirbti pas ieškovą nuo 2010-05-06 vairuotoju – ekspeditoriumi (b.l. 7-10, t.1). Darbo sutartyje buvo sutarta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 50 proc. dienpinigių, o darbuotojas R. P. įsipareigojo atlyginti padarytą žalą dėl jo kaltės bei neviršyti vilkiko kuro normų iki 28 ltr, o krauta, 28+0,3xt ltr. Šalys tai pat sudarė darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 96 ( b. l.11-13). Įsakymu Nr. 39-10 atsakovas 2010-10-22 atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p., prieš tai paprašius pasiaiškinti (b.l. 20, 21, t.1). 2010-10-25 atsakovui išsiųstas pranešimas dėl atsiskaitymo (b. l. 22). Įsakymas ir pranešimas dėl atleidimo įteiktas atsakovui 2010-10-26 (b.l. 23). Kuro priėmimo perdavimo aktas, surašytas 2010-10-05, įrodo, kad yra kuro pereikvojimas 868 ltr. (t. 1, b.l. 26). Aktas pasirašytas ir paties atsakovo.

Ieškinys dėl materialinės žalos atlyginimo. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška atsakomybės rūšis. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas – kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pagal Lietuvos A. T. suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo.

Nustačius nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus, dėl kurių padaryta žala, darbuotojas traukiamas drausminėn, administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn, nes, minėta, materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška atsakomybės rūšis. Materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti. Nustatyta, kad ieškovui padaryta reali žala – kuro trūkumas.

Kaip jau minėta, atsakovas buvo pasirašęs darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 96, fiksuotas kuro trūkumas, dėl kurio darbdaviui atsirado 2833,92 Lt žala, kurią ir prašo priteisti. Nurodo, kad neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė tuo, kad pagal visiškos materialinės atsakomybės sutarties 1.1 p., 3.2 p. darbuotojas privalo atlyginti padarytą materialinę žalą, atsiradusią dėl darbuotojui patikėtų mateialinių vertybių neišsaugojimo ar netinkamo saugojimo, medžiagų pereikvojimo. Akte dėl kuro trūkumo pasirašė ir pats atsakovas, pretenzijų dėl to nepareiškė.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovui vairuojant ieškovui priklausantį automobilį Vokietijoje, įvyko avarija, kurios metu buvo sugadintas automobilis, prakirstas kuro bakas. Atsakovas nurodo, kad dalis kuro išsiliejo per degalų bako skylę, likusią mažajame bake kuro dalį išpumpavo gaisrininkai, siekdami išvengti gaisro pavojaus. Tiesioginių įrodymų dėl kuro išpumpavimo nepateikė, nes autoįvykis buvo Vokietijoje ir gaisrininkai neišdavė dokumentų, bet ieškovui buvo siųsti dokumentai dėl šio įvykio faksu, tik ieškovas nepripažįsta jų gavęs. Liudytoju apklaustas V. R. patvirtino, kad įvykus avarijai akumuliatoriai buvo uždengti, bet gaisras galėjo kilti dėl bako pažeidimų (t.2, b. l. 19). Tai, kad galėjo išpumpuoti kurą iš prakiurusio bako, teisme patvirtino ieškovo direktorius apklaustas liudytoju, kuris parodė, kad jam žinoma, kad išpumpuota kuro 400 Ltr, bet jam neaišku, kur dingo kita dalis 400 ltr. kuro (2 t., b. l. 36). Tokį liudijimą teismas vertina kaip fakto pripažinimą (CPK 187 str.), todėl teismas laiko, kad atsakovas įrodė aplinkybę dėl dalies kuro pereikvojimo ir šio fakto nelaiko atsakovo neteisėtais veiksmais dėl kuro trūkumo. Tačiau akte yra fiksuota ir daugiau kuro trūkumo, dėl kurio atsakovas nurodo, kad 10 d. buvo priverstas gyventi automobilyje, variklis dirbo tuščia eiga, krosnelei ir šaldytuvui taip pat buvo naudojamas kuras, o kita dalis kuro buvo sunaudota didesnė dėl to, kad jam teko iš Vokietijos į Lietuvą grįžti su techniškai netvarkinga mašina, todėl automobilis naudojo daugiau kuro, nes spoilerio dalis buvo sulaužyta. Atsakovas nurodo, kad dėl to galėjo sunaudoti 200 ltr. kuro, tačiau liudytoju apklaustas ieškovo mechanikas patvirtino, kad tiek kuro automobilis dirbdamas tuščia eiga negalėjo sunaudoti, o gerokai mažiau, negu teigia atsakovas, kad 7-8 ltr. naudoja dirbdamas tuščia eiga. Įmonėje yra patvirtinta kuro norma 28 ltr./100 km. Mašinos variklis 12,8 litro, 1,3 ltr. darbinio tūrio šaldytuvo šaldymo agregatas, norma šaldymo agregatui – 3 litrai. Liudytojas patvirtino, kad dirbdamas tuščia eiga sunaudoja 2-3 ltr., o automobilyje esanti autonominė krosnelė sunaudoja ne 400 gramų per valandą, kaip nurodo atsakovas, o pagal instrukciją – iki 150 gramų per valandą (b. l. 19, t. 2). Šalys nepateikė automobilio specifikacijos, todėl informacijos buvo ieškoma interneto svetainėje. Dyzelino tankis – 0,82-0,85 kg/ltr. Liudytojas nurodė, kad autonominė krosnelė sunaudoja 150 gr. per val. 0,15 kgx1:0,85 bus 0,1765 per valandą. Padauginus 24 val. x10 d. bus 42 ltr. per 10 d. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad dėl kuro krosnelės per 10 d. atsakovas galėjo sunaudoti apie 42 ltr. kuro. Liudytoju apklaustas mechanikas patvirtino, kad automobilis, dirbdamas tuščia eiga negalėjo sunaudoti tiek kuro, kiek nurodo atsakovas, be to ir dėl spoilerio sužalojimo, kuro galėjo būti sunaudota daugiau tik 2-3 litrais (b. l. 20, t.1). Atsakovas neįrodė, kad visas 868 ltr. kuro trūkumas buvo susijęs su įvykusia Vokietijoje avarija, nes dalies kuro trūkumo atsakovas nepagrindžia įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį už medžiagų pereikvojimą atsako darbuotojas, nes įrodyta, kad kuro trūkumas yra, už jį atsakingas buvo atsakovas, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas žalos atlyginimas už 230 ltr. kuro trūkumą (230 ltr.x3,28 Lt lygu 754,40 Lt), todėl iš jo priteistinas 754,40 Lt žalos atlyginimas, kitoje dalyje ieškinį atmetant (CPK 178,185, DK 246, 253, 255 str.).

Dėl priešieškinio reikalavimų.

Dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo. Ieškinio senaties terminas yra įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagrindinis ieškinio senaties teisės šaltinis yra Civilinis kodeksas. Pagal Darbo kodekso 27 str. 5 d., ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu D. K. ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų.

Atsakovas nurodo, kad neturi įrodymų, patvirtinančių svarbias termino kreiptis į teismą praleidimo priežastis, bet prašo jį atnaujinti. Pirmajame parengiamajame teismo psėdyje atsakovas patvirtino, kad ieškinys iš darbdavio paskatino kreiptis į teismą (b. l. 58, civ. bylos Nr. 2-1443-797/2011). Ieškovas prašo taikyti ieškinio senatį, nes atsakovas neįrodė svarbių preižasčių, kurios būtų pagrindas terminui atnaujinti.

Yra ginčijamas darbo teisinių santykių nutraukimas - atleidimas iš darbo, kuriam Darbo kodekso 297 str. 1d. numato terminus - per vieną mėnesį nuo dokumento gavimo dienos kreiptis į teismą teisinės gynybos. Ginčo teisme objektu yra darbo santykių nutraukimo teisėtumo įrodymai ir patikra dėl atleidimo tvarkos pažeidimų, kuriems įstatymas numato 1 mėnesio terminą. Ieškovo darbo santykiai pasibaigė 2010-10-22. Įsakymas atsakovui apie atleidimą įteiktas 2010-10-26. Įstatyme nustatytas terminas dėl teisminio ginčo baigėsi 2010-11-25. Ieškinys teisme paduotas tik 2011-01-19 ir tai tik po to, kai teisme pareikštas darbdavio ieškinys dėl žalos atlyginimo. Jokių priežasčių, kurias būtų galima pripažinti svarbiomis, atsakovas nepateikė ir teismas nenustatė, nes atsakovas nurodė, kad kreiptis į teismą paskatino ir prie ieškovo ieškinio pridėtas kuro perdavimo priėmimo aktas, surašytas 2010-10-05, tačiau šis aktas pasirašytas paties atsakovo ir jam buvo žinomas jau 2010-10-05, kai jis dar dirbo pas ieškovą. Atsakovui dar 2010-11-22 Valstybinė darbo inspekcija nurodė ir atsakovas žinojo, jog yra nustatytas įstatyme 1 mėnesio terminas kreipimuisi į teismą (b.l. 4-5). Teismas buvo užklausęs atsakovo gydymo įstaigą dėl jo pablogėjusios sveikatos laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-02-01, tačiau gauta informacija, kad atsakovas dėl sveikatos pablogėjimo į kliniką nurodytu laikotarpiu nesikreipė (b. l. 2, t. 2). Nesant svarbių priežasčių atnaujinti terminą, o kreipimasis po kelių mėnesių į teismą rodo, jog atsakovas iš esmės sutiko su darbdavio atleidimu iš darbo už darbo drausmės pažeidimą, ir tik vėliau, po ieškovo kreipimosi į teismą dėl žalos atlyginimo, kreipėsi į teismą, praleidęs 1 mėn. terminą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priešieškinio reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu atmestinas, taikant senatį, praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.126 str. 2 d., 1.131str.1d., DK 297str.1d.). Reikalavimai priteisti atsakovui išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą yra išvestiniai reikalavimai, iš anksčiau paminėtų, todėl taip pat atmestini.

Kitiems priešieškinio reikalavimams įstatymas numato 3 metų ieškinio senaties terminą, todėl jis nepraleistas, todėl pasisakytina dėl kiekvieno iš jų.

Dėl 453 Lt dienpinigių už 5 d. priteisimo. Atsakovas nurodo, kad ieškovas jam nesumokėjo dienpinigių už 5 d. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas buvo siunčiamas į komandiruotę ir jam buvo priskaičiuota ir išmokėta dienpinigiai ir tai patvirtina avanso apyskaita, banko sąskaitos išrašas, suvestinė , todėl atsakovas nepagrįstai reikalauja juos priteisti (b. l. 78-80, 94, 96-106, CPK 178 str.).

Dėl darbo užmokesčio 200 Lt priteisimo už 4 d. Atsakovas nurodo, kad jam nesumokėjo darbo užmokesčio tuo metu, kai jis buvo komandiruotėje 2010 m. liepos 4 ir 5 d. ir rugpjūčio 6-8 d. Ieškovas nurodo, kad atsakovui buvo žymimas poilsis komandiruotėje ir darbo užmokestis buvo mokamas tik vienam vairuotojui, nes atsakovas tomis dienomis nedirbo. Pateikti įsakymai, iš kuuių matyti, kad atsakovas buvo siunčiamas į komandiruotę (b. l. 78, 80). Šis ieškovo teiginys nepagrįstas ir nepriemoka atsakovui turi būti sumokėta, nes Darbo kodekso 220 str. numato, kad komandiruotės metu darbuotojui išsaugoma darbo vieta ir darbo užmokestis, be to jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos, todėl atsakovas pagrįstai reikalauja priteisti 200 Lt sumą ir ši suma priteistina (CPK 178 str., DK 220 str.).

Dėl 450 Lt priedų už 9 d. priteisimo. Atsakovas nurodo, kad jis dirbo poilsio dienomis, bet jam nebuvo sumokėtas priedas prie atlyginimo. Ieškovas nurodo, kad 2010 m. liepos 5 d. ir rugpjūčio 7, 8 d. atsakovui buvo žymimas poilsis komandiruotėje ir kadangi jis nedirbo, nebuvo mokamas nei atlyginimas, nei priedai už darbą poilsio dienomis, o 2010 m. rugpjūčio 14, 15, 21, 22, 28 ir 29 atsakovui nebuvo mokamas priedas prie atlyginimo, kadangi jam buvo suteiktos avansu poilsio dienos rugpjūčio 2-5 d., todėl ieškovo teigimu, atsakovo reikalavimas nepagrįstas. Pagal ieškovo patvirtintų darbo tvarkos taisyklių 2.1.14 p. už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokama dvigubai arba darbuotojų prašymu suteikiamos kitos poilsio dienos. Ieškovas nurodo, kad atsakovui buvo suteiktos poilsio dienos, bet nepateikė atsakovo prašymo kompensuoti už tai, suteikiant kitą poilsio dieną, kaip numatyta taisyklėse, todėl laikytina, kad atsakovas pagrįstai reikalauja priedo prie atlyginimo poilsio dienomis. Aukščiau jau teismas pasisakė, kad būnant komandiruotėje, mokamas darbo užmokestis, o minėtomis dienomis komandiruotė buvo poilsio dienos, todėl ieškovas privalo sumokėti už darbą poilsio dienomis, todėl šis reikalavimas taip pat tenkintinas (DK 194 str., CPK 178 str.).

Dėl 2666,29 Lt piteisimo už automobilio remontą. Atsakovas šį reikalavimą palaiko ir paaiškino, kad iš savo sąskaitos nuėmė pinigus ir sumokėjo grynais už automobilio remontą. Ieškovas nesutinka su šiuo reikalavimu ir nurodo, kad atsakovas nepateikė buhalterijai sąskaitos - faktūros, todėl ji nebuvo sumokėta. Atsakovo reikalavimas tenkintinas ir priteistina iš ieškovo 2666,29 Lt suma už remontą, kuri pagrįsta rašytiniais įrodymais: sąskaitos išrašu, sąskaita, iš kurios matyti, kad R. P. sumokėjo už automobilio remontą (b.l. 51, 52, 61, CPK 178 str.).

Dėl sumokėtos baudos 1670,31 Lt priteisimo. Atsakovas nurodo, kad ieškovas jam davė nurodymą važiuoti, dėl ko buvo pažeistas darbo ir poilsio režimas, todėl buvo skirta bauda, bet ne jam, o bendrovei. Ieškovas su šiuo argumentu nesutinka ir nurodo, kad bauda skiriama vairuotojui, todėl iekovui nėra pareigos jos atlyginti, nes režimo laikymasis yra vairuotojo pareiga. Darbo tvarkos taisyklėse 2.1.6-2.1-13 p. numatytas darbo ir poilsio režimas, su šiomis taisyklėmis atsakovas supažindintas pasirašytinai (b. l. 128-133 t. 1). ATPK 142-8 str. numato kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatytų kitų negu šiame straipsnyje bei 142-5 –142- 7 straipsniuose nurodytų vairavimo ir poilsio režimo reikalavimų pažeidimai – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų. ATPK kodekse yra nurodyta, kad šiuo įstatymu įgyvendinami E. S. teisės aktai. Toks teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Už kelių transporto priemonių, vežančių krovinius tarptautiniais maršrutais, vairuotojams nustatytos kasdienio poilsio trukmės pažeidimą atsako patys vairuotojai, todėl nepagrįstai atsakovas teigia, kad už pažeidimą atsakingas ieškovas, todėl atsakovo reikalavimas atmestinas (CPK 178, 185 str.).

Dėl 107,25 Lt už aikštelę, 138,48 Lt kelio mokesčio ir 138,48 Lt už pinigų išgryninimą priteisimo. Atsakovas nepagrindė rašytiniais įrodymais, kad šias išlaidas patyrė, todėl jos nepriteistinos. Dėl pinigų išgryninimo reikalavimas taip pat nepagrįstas, nes atsiskaitymas galėjo būti atliktas ir mokėjimo kortele ir čia buvo atsakovo pasirinkimo teisė, kaip atsiskaityti, dėl ko negali atsakyti ieškovas ((duomenys neskelbtini), 185 str.).

Kadangi ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistinos 23 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.), o iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių sumokėjimas atsakovas yra atleistas pagal įstatymą, tai žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str., 88 str., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 - 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. P. ieškovui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 754,40 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt keturis litus, 40 centų) materialinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą 754,40 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2011-12-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23 Lt (dvidešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakovui R. P. 3316,29 Lt (tris tūkstančius tris šimtus šešiolika litų, 29 centų) neišmokėto darbo užmokesčio ir skolą už remonto išlaidas.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ valstybei 100,65 Lt (vieno šimto litų, 65 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių miesto apylinkės teisme.