Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Stasio Lemežio,

A. L., asmens kodas 1971m gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas : 1) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1992 10 22 nuosprendžiu pagal 1961m. BK 146 str. 3 d. Laisvės atėmimu 3 metams su turto konfiskavimu 2) Ukmergės rajono apylinkės teismo 1994 07 05 nuosprendžiu pagal 1961m. BK 271 str. 3 d., 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavimu 3) Ukmergės raj. apylinkės teismo 1998 10 29 nuosprendžiu pagal 1961m. BK 271 str. 3 d., 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams su ½ turto konfiskavimu 4) Ukmergės raj. apylinkės teismo 2002 09 17 nuosprendžiu pagal 1961m. BK 16 str. 2 d. , 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams su 400 lt vertės turto konfiskavimu 5) Ukmergės raj. apylinkės teismo 2004 01 09 nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams m, teistumai išnykę. 6) Ukmergės raj. apylinkės teismo 2013 05 30 nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d ., 145 str . 1 d., 63 str., laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nužudė savo šeimos narį - sugyventinę G. M., gimusią 1971 m. , o būtent : jis, laikotarpyje nuo 2013-06-09 apie 17 val. 50 min. iki 2013-06-12 apie 17 val. prie 23-čio namo, esančio 1971m ir pavėsinėje, esančioje prie savo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), k., Ukmergės raj., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konfliktų su savo šeimos nariu - sugyventine G. M. metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 13 smūgių į įvairias nukentėjusiosios kūno vietas - galvą, veidą, rankas, kojas, krūtinę, tuo padarydamas G. M. kraujosruvas momeninėse srityse, kairiajame dilbyje, dešinėje alkūnėje ir kairėje blauzdoje; kraujosruvas viršutinėje lūpoje ir smakre; nubrozdinimą dešinio žando-pažandės srityse ir įdrėskimą dešiniame dilbyje; kraujosruvas kairėje alkūnėje, dešinio kelio išoriniame paviršiuje; kraujosruvas dešinio kelio vidinėje apatinėje dalyje ir dešinėje blauzdoje; kraujosruvą krūtinės ląstos dešiniame šone; nosies sumušimą, pasireiškusį nubrozdinimu nosies nugarėlėje, susiliejančiomis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies ir skruostų vidinėse srityse, skeveldriniu nosies kaulų ir nosies pertvaros kaulinės dalies lūžimu, nosies gleivinės plyšimu ir nosies pertvaros kremzlinės dalies išnirimu, po ko nuo minėto nosies sumušimo, kuris komplikavosi gausiu nukraujavimu, nukentėjusioji G. M. naktį iš 2013 m. birželio 13 d. į 14 d. minėtuose savo namuose mirė, ir taip tyčia nužudė savo šeimos narį - sugyventinę G. M..

Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamasis A. L. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo dėl sugyventinės G. M. nužudymo neprisipažino ir parodė, kad jis G. nemušė, ji susižalojo pati būdama girta ir griuvinėdama. 2013 m. birželio 8 d. jie dviese nuėjo pas Z. M., kur gėrė alkoholinius gėrimus, o birželio 9 d. išėjo namo, o pakeliui užėjo pas G. brolį G. J., kur gėrė alų ir alkoholinius gėrimus. G. J. pasiūlė jiems pasilikti nakvoti , bet jie nesutiko ir iš D. miestelio dviese ėjo namo. Beeinant per D. miestelį G. M. kelis kartus griuvo, o miestelio pakraštyje G. griuvo ir kadangi ji prieš tai buvo įsikibusi A. L. į ranką, tai griūdama pargriovė ir jį. A. L. atsikėlė ir kėlė G. ir tada pamatė, kad jai iš nosies bėga kraujas. Tada jis su žole pavalė G. nuo veido kraują, bandė pakelti G., tačiau pastaroji nesikėlė. Tada A. L. nunešė toliau savo krepšius su pirkiniais ir norėjo grįžęs pakelti G., bet dar nesuspėjęs prieiti prie gulinčios G. M., atvažiavo policijos pareigūnai. Tuo metu buvo apie 17 val. A. L. policijos pareigūnai pasakė, kad juos kažkas iškvietė dėl to, kad jie eina girti. Policijos pareigūnai iškvietė greitosios pagalbos medikus. Atvykę greitosios pagalbos medikai išvežė G. į ligoninę, o policijos pareigūnai jį išvežė į Ukmergės raj. policijos komisariatą, kur jį pralaikė apie valandą laiko, suformino protokolą už girto pasirodymą viešoje vietoje ir paskyrė įspėjimą, jį paleido. A. L. išėjęs iš policijos, iš savo mobiliojo telefono paskambino G. į jos mobilųjį telefoną. G. jam pasakė, kad ją iš ligoninės paleido ir ji eina į namus, tuo metu jau buvo apie 19 val. A. L. L. kaime buvo apie 22 val. ir nuėjo tiesiai į namus, o eidamas kelis kartus skambino G. ir sužinojo, kad ji pas kaimynę D. D., kuri yra girtuoklė. Kadangi G. rankinė buvo pas jį, tai G. M. negalėjo įeiti į namus. Kai ši grįžo į namus, A. L. pamatė, kad G. nosis iš viršaus buvo užklijuota pleistru. G. paaiškino, kad ligoninėje buvo nustatyta, kad jos nusis sulaužyta. G. nosies ertmės užkištos tamponais, bet vėliau ji tuos tamponus pati išsitraukė. Tuo metu kraujas jai iš nosies jau nebebėgo. Visą laiką jo santykiai su G. M. buvo geri, jie kiekvieną dieną gerdavo kažkiek alkoholio, tačiau su G. nesipyko ir jokių muštynių nebuvo. 2013-06-12 apie pietus jie pradėjo švęsti Antanines, šventė kieme prie savo namų. Kartu su A. L. buvo G. ir kaimynai. Išgertuvių metu jokių konfliktų nebuvo. Dar nebuvo visai sutemę kuomet jis su G. parėjo į namus ir atsigulė. 2013-06-13 jis atsikėlė apie 7 val., G. atsikėlė panašiu laiku. A. L. atsikėlęs su G. toliau visą 13 dieną gėrė jau pas save namuose. Jau pavakary A. L. pamatė, kad G. sėdi ant lovos ir jai iš nosies bėga kraujas. Po kurio laiko atėjo kaimynė J., L. žmona, kuri iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavo medikai, kurie tik užkišo G. nosį tamponais, bet jos į ligoninę nevežė. Medikams išvažiavus, A. L. su G. toliau gėrė alų,o J. išėjo. Baigus gerti buvo dar šviesu , ir jie abu su G. atsigulė į skirtingas lovas. Išvažiavus medikams maždaug po 20 min. G. iš nosies vėl išsitraukė tamponus. 2013-06-14 A. L., atsibudęs jau prašvitus , pamatė, kad G. lūpos keistai sučiauptos, ši nemirksėjo, todėl jis paguldė ją ant kilimo ir iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavę medikai pasakė,kad G. jau mirusi.

G. M. buvo jo sugyventinė, su kuria gyveno adresu Ukmergės raj. L. kaime, B. g. 9, vedė bendrą ūkį, labai vienas kitą mylėjo. Jis G. M. nenužudė. Paskutinį kartą A. L. ją mušė 2013 m. vasario mėn., dėl to jis buvo nuteistas. Nuo to karto jis G. M. niekada nemušė. G. M. jis nemušė nei laikotarpyje nuo 2013-06-09 17 val. Iki 2013-06-12 17val., nei kada nors kitu laiku, išskyrus tada, kai 2013m. vasario mėn. ją primušė.

Nukentėjusioji J. M. apklausta liudytoja parodė, kad mirusioji G. M. buvo jos motina, kuri iki savo mirties, nuo 2010 metų kartu gyveno su savo sugyventiniu A. L. Ukmergės raj., D. sen., L. k., B. g. 9. Jie gyveno dviese kaip sugyventiniai. Motina dažnai būdavo sumušta, net gulėjo ligoninėje, už tai kaltinamasis buvo teisiamas, tačiau G. M. po šio įvykio grįžo atgal pas A. L.. Nukentėjusioji teigia, kad 2013 m. gegužės 12 ar 13 dieną, jos mama išvažiavo į Ukmergę, nes reikėjo sodinti daržus, tuo metu ji lyg ir negerdavo. Birželio mėnesį, nukentėjusioji paskambinusi savo mamai suprato, kad ji girta. Kaimynai nukentėjusiajai sakė, kad jos mama vėl barėsi su A. L.. Apie sulaužytą mamos nosį nukentėjusioji sužinojo tik po mamos mirties. Ryte nukentėjusioji ruošėsi į išleistuves, paskambinęs jos draugas pasakė, kad jos mama mirė, tada nukentėjusioji iš karto paskambino kaimynams. Kaimynai pasakė, kad A. L. užmušė G. M.. Nukentėjusioji paprašė D. Š. , kad pastaroji nueitų pažiūrėti kas ten atsitiko. D. Š. pasakė, kad nukentėjusiosios mamą rado negyvą, visi aplinkui buvo girti, matė, kad policija išvežė A. L.. Kai nukentėjusioji atvažiavo į morgą, buvo apklausiami D., tada J. M. jau buvo pradėjusi tvarkyti reikalus dėl laidotuvių. Su kaltinamuoju A. L. po nužudymo nukentėjusioji nebuvo susitikusi. Nukentėjusioji prašo priteisti civilinį ieškinį. Iš valstybės J. M. gavo 1040 Lt, visa kita mokėjo pati, maždaug apie 800 Lt. Nukentėjusioji už karstą čekio negavo, kunigas taip pat nedavė čekio už mišias. J. M. su mama pykdavosi dėl to, kad jos mama gerdavo, o kai jos gyveno kartu sutardavo labai gerai, nukentėjusioji su mama eidavo į kiną, pirkdavo jai daiktus, buvo suradusi darbą. Nukentėjusiajai valstybė apmokėjo 8000 Lt, nuo likusios dalies neatsisako, J. M. prašo priteisti 42 000 Lt. Nukentėjusiajai A. L. grasindavo, sakė, kad išprievartaus, nužudys abi, užmuš jos motiną. J. M. tvirtina, kad mama mėgo išgerti, taip pat bijojo sakyti , kad A. L. ją mušė, G. M. bijojo A. L., todėl nerašydavo pareiškimų. Nukentėjusioji mano, kad jos mama su A. L. gyveno todėl, kad jai buvo sunku, ten gyvena asocialios šeimos, kaimynų vaikai gąsdindavo ją.

Liudytojas G. J. parodė, kad G. M. buvo jo sesuo, kuri iki savo mirties kartu su savo sugyventiniu A. L. gyveno Ukmergės r., D. sen., L. k., B. g. 9. Su seserimi G. J. matydavosi dažnai, lankydavosi svečiuose. Jie gyveno netoli vienas kito. Matant G. J. , sesuo su sugyventiniu sutardavo gerai, jų santykiai buvo normalūs. Ši niekada nesiskundė, kad A. ją muša. Ji sakydavo, kad viskas yra gerai. Tačiau, nepaisant to, gan dažnai jis matydavo ją sumuštą. Sesers veidas buvo sumuštas. Ji sakydavo, kad ėjo, griuvo ir pati taip susimušė veidą. G. J. akivaizdoje A. L. nemušdavo G. M.. G. J. teigia, kad G. M. dažnai savo sugyventinį A. L. vadindavo: „durneliu “, „pydaru“, savo įžeidimais provokuodama kaltinamąjį. 2013-06-10 G. J. važiavo iš Ukmergės miesto, prie kapinių sutiko seserį, kurios veidas buvo patinęs. G. M. į svečius neužėjo, nes skubėjo į ligoninę, pas traumatologą. Sesuo buvo visa sumušta, veidas mėlynas , labai ištinęs, baisus. Tik iš rūbų G. J. atpažino savo seserį. G. J. mano, kad jo sesuo bijojo A. L., todėl niekada nesakydavo tikros sumušimų priežasties. 2013-06-09 A. L. su sugyventine G. M. buvo svečiuose pas liudytoją G. J., pastarasis tiksliai neprisimena ar jo sesuo tądien buvo sumušta.

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, įvardintas Nr.1 parodė, kad tikslios datos neprisimena, tačiau tai galėjo būti 2013-06-09, apie 18 va. Liudytojas, būdamas Ukmergės rajone, D. miestelyje, pamatė, kad pro šalį eina du nepažįstami asmenys – vyriškis ir moteris. Tie žmonės buvo neblaivūs. Moteris eidama net klupinėjo nuo girtumo. Eidama ji suklupdavo ir atsiguldavo visu kūnu ant žolės. Atsikėlusi ji ir vėl ėjo tolyn ir vėl klupdavo ir vėl atsiguldavo ant žolės. Tuo metu ant jos veido jokio kraujo liudininkas nematė. Vyras tuo metu moteriai suklupus ir išsitiesus ant pievos, stovėdavo šalia, tačiau moteriai atsikelti nepadėdavo. Jis tik stovėjo ir stebėjo suklupusią moterį. Matėsi, kad jis nervuojasi. Liudytojas pastoviai į juos nežiūrėjo. Jiems paėjus dar šiek tiek, maždaug už 200-300 metrų, jie ir vėl patraukė liudytojo Nr.1 dėmesį. Liudytojas pamatė, kad vyriškis jau nebestovi ramiai, kai moteris suklumpa, o mosikuojasi savo rankomis ir kojomis. Liudytojas matydamas tai, suprato, kad vyriškis kojomis spardo moterį, rankomis ją muša. Ką jis spardė liudytojas nematė, tačiau mano, kad būtent tą moterį. Liudytojas Nr. 1 paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Kviesdamas policiją, liudytojas pareigūnams pasakė, kad moterį spardo, kad gali ją negyvai užspardyti. Pareigūnams liudytojas sakė, kad vyriškis moterį tįsia ir vėl spardo, negyvai užspardys. Vyriškis mosikavosi savo rankomis ir kojomis tarsi spardydamas moterį, maždaug 10 min. Jokių riksmų, pagalbos šauksmų negirdėjo. Kai atvyko policija ir medikai, nuo to momento liudytojas Nr. 1 įvykių jau nestebėjo.

Iš stenogramos pokalbio, įrašyto 2013 06 09 17 val. 50 min. Ukmergės rajono policijos komisariate matosi, kad anonimas praneša, kad jau pusę valandos eina du girti žmonės – vyras ir moteris, vyras taip spardo moterį... Jie abu girti, bet taip spardyti... ten negyvai gal ją užspardys... (t.1, b.l. 100).

Liudytojas D. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis kartu su savo žmona D. D. gyvena Ukmergės r., D. sen., L. k., B. g. 9. D. D. ir kaltinamasis A. L. yra kaimynai. 2013-06-14 6 val. ryte pas D. D. į namus atėjo A. L. su degtine. Kartu išgėrus, A. L. D. D. pasiūlė kartu nueiti pas jį į namus, pažiūrėti G. M.. Kaltinamasis A. L. norėjo parodyti ,ką padarė G. M.. Nuėjęs į A. L. namus D. D. rado negyvą G. M. kambaryje gulinčią ant grindų. Kaltinamasis teigė, kad pats iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Vėliau atvažiavusi policija, A. L. išsivežė. Liudytojas D. D. prisimena, kad G. M. „gaudavo lupti“ nuo sugyventinio A. L.. Kartais ji būdavo sumušta be jokios priežasties ar dėl nesuprasto pasisakymo. A. L. kaimyno D. D. akyse jos nemušdavo, tačiau yra buvęs ne vienas kartas, kai D. D. turėdavo apginti mirusiąją. Sekmadienį (past. – kalbama apie 2013-06-09) G. M. buvo atėjusi pas D. D. į namus stipriai sumušta. Būdavo dienų, kai į svečius G. M. ateidavo dar labiau sumušta. Kaimynas D. D. leisdavo jai pernakvoti pas save namuose. Vėliau D. D. patvirtina, kad greitąją pagalbą iškvietė jo žmona. G. M. kaimynui yra patvirtinusi, kad A. L. ją primušė 2013-06-09.

Liudytoja D. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. L. yra jos kaimynas, su kuriuo gyvena tame pačiame name. Pasak jos, kaltinamasis A. L. būdamas blaivus yra „neskūpas“, tačiau išgėręs dažnai daužo sugyventinę – G. M.. D. D. kaltinamąjį pažįsta 4 metus. Vieną kartą A. L. norėjo panaudoti fizinį smurtą ir prieš ją pačią. D. D. teigia, kad kaltinamasis savo sugyventinę G. M. mušdavo su kastuvu, pagaliu. Ji su savo vyru (D. D.) stengdavosi nukentėjusiąją paslėpti pas save kambaryje. Mirties rytą D. D. iškvietė greitąją ir policiją. 2013-06-08 G. M. kartu su A. L. išėjo į gimtadienį pas Antano pusseserę Zitą. Pati D. D. davė dar gėlių. Sekmadienį, apie 20.30 val. viena grįžo G. M.. Ji buvo visa purvina , sumušta, o nosis užklijuota. G. M. D. D. papasakojo, kad ją sumušė sugyventinis prie D.. D. D. jai leido nusiprausti, davė švarų chalatą, tačiau grįžus A. L., jie abu išėjo. 2013-06-12 D. D. gaudavo pašalpą. Tą dieną pavėsinėje kartu su A. L. ir G. M. išgėrė pora stiklinių alaus. A. L. žodinio konflikto metu sudavė savo sugyventinei į nosį, vėl prasidėjo kraujavimas iš nosies. Trečiadienį A. L. vėl sudavė jai į nosį. 2013-06-13 G. M. prasidėjo stiprus kraujavimas iš nosies. Buvo iškviesta greitoji pagalba. Atvykę medikai norėjo išsivežti G. į ligoninę, tačiau ši nesutiko ir važiuoti atsisakė. D. D. su vyru bandė ją įkalbėti, tačiau ji griežtai pasakė, kad niekur nevažiuos. 2013-06-14 D. D. atidarė duris, norėdama išleisti savo šunis ir sutiko A. L., kuris pasakė, kad mirė G.. D. D. prisimena, kad 13 dieną G. buvo dar gyva, o jau sekančią dieną ją rado mirusią, gulinčią ant grindų. Prieš dvi dienas iki mirties kartu gėrė pavėsinėje, G. iš nosies bėgo kraujas, kodėl - negali pasakyti, nes buvo girtas. Pavėsinėje buvo ir kaimynai D..

Liudytojas L. J. parodė, kad G. ir A. buvo jo kaimynas, būdavo, kad susipykdavo, matydavo G. sumuštą. G. su Antanu buvo sugyventiniai, kartu gyveno daugiau nei du metus, taip pat jie kartu gerdavo, kai gaudavo pašalpas. L. J. ne kartą yra matęs, kaip A. L. G. vaikėsi aplink namą. Ji nuolat vaikščiodavo su kraujosruvomis po akimis, kas jai kraujosruvas padarydavo L. J. nematė, o kai jos paklausdavo, G. paaiškindavo, kad pati ėjo ir griuvo.

Liudytoja J. J. parodė, kad ji G. M. pažinojo apie tris metus. Ši gyveno kaimynystėje. Ji ir jos vyras Laurynas yra ne kartą G. M. gynę nuo Antano, tačiau G. M. vėliau pykdavo, kad šie kišasi ne į savo reikalus. A. G. M. mušdavo kaip papuola, mušdavo su pagaliu, taip pat daužydavo rankomis ir spardydavo kojomis. G. su Antanu gyveno 3 metus.

G. su Antanu 2013 m. birželio mėnesio pradžioje, galėjo būti 8 diena ( šeštadienis ), išėjo pas Antano pusseserę Zitą, kuri gyveno kažkur Ukmergėje. G. M. iš Ukmergės grįžo 2013-07-09 apie 20 val. 30 min., o paskui pas ją parėjo A.. Kai J. J. pamatė G. M., net išsigando, nes ši buvo visa purvina, ištinusi, jos nosis atrodė sumušta, veidas visas kruvinas, drabužiai taip pat buvo kruvini, atrodė baisiai. Ji G. klausė, kas ją taip sumušė. G. pasakė, kad ją mušė ir spardė A. , nes ji buvo per girta ir nesugebėjo paeiti ant kojų, ir tik dėl to jis ją spardė ir mušė. Trečiadienį apie 19 val. J. J. kieme susitiko girtą G.. Joms bekalbant, G.i iš nosies pradėjo tekėti kraujas. Ji G. liepė dėti šaltą kompresą ir eiti gultis bei palydėjo G. namo. Ketvirtadienį apie 8 val. J. J. nuėjo pas G., kur pamatė kraupų vaizdą. G. gulėjo lovoje ir iš nosies nepaliaujamai tekėjo kraujas su kraujo krešuliais. J. J. iškvietė greitąją pagalbą, bet G. atsisakė važiuoti į ligoninę, pasirašė atsisakymo raštelį, A. siūlė jai važiuoti į ligoninę, siūlė pinigų kelionei, tačiau G. atsisakė. Penktadienį ryte apie 6 val. pas J. J. atėjo kaimynė D. D. ir pasakė, kad G. mirė.

Liudytoja V. A. parodė, kad dirbo Ukmergės greitosios pagalbos med. felčere. Pagal iškvietimą nuvyko prie D. miestelio, kur jau buvo policijos pareigūnai, sėdėjo sumušta, girta moteris kruvinu veidu, ji jai nuo veido nuvalė kraują ir pastebėjo nosies deformaciją, dešinėje pusėje matėsi veido mažytis nubrozdinimas. Moteris sakė, kad ją sumušė jos sugyventinis. Ji padarė tamponus iš vatos ir jais užkišo nosies šnerves, kad nebėgtų kraujas. Už parankių su vairuotoju ją nuvedė į automobilį ir išvežė į ligoninę. Prieš išvažiuojant ten buvęs vyras moteriai padavė mobilaus ryšio telefoną. Moters veide buvo švieži sužalojimai.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja V. A. parodė vietą, į kurią buvo atvykusi teikti medicininę pagalbą - D. miestelyje apie 100 metrų atstumu nuo Kaštonų g. 23-to namo (t.1, b.l. 154-161).

Greitosios medicinos pagalbos 2013 06 09 kvietimo kortelėje nurodytas medikų išvykimo laikas -17.52 val. Ligonis – G. M.. Įrašas: „ligonė rasta sumušta draugo, iš nosies kraujuoja, nosis deformuota, deš. galvos pusėje – nubrozdinimas, nuo ligonės sklinda stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti“ (t.1, b.l. 92).

J. Š. apklaustas liudytoju parodė, kad jis dirba Ukmergės ligoninėje gydytoju skubios pagalbos priėmimo skyriuje. 2013-06-09 apie 18 val. į ligoninę greitosios pagalbos ekipažu buvo atvežta G. M.. Greitosios pagalbos siuntime buvo padaryta atžyma, kad G. M. buvo atvežta iš D. miestelio iš ganyklos. Ji buvo purvina, nešvariais rūbais, purvinu veidu. G. M. nosis buvo ištinusi. G. M. jam paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis. Daugiau jokių kitų sužalojimų ant nukentėjusiojo kūno nepastebėjo. Įtariant nosies kaulų lūžimą J. Š. nusiuntė pacientę pas rentgenologus. Šie konstatavo : nosies pertvaros lūžimą su dislokacija. Gydytojas J. Š. G. M. patarė kreiptis i ligoninę, jeigu pablogėtų būklė ar prasidėtų pakartotinas kraujavimas iš nosies. G. M. buvo sąmoninga, ligoninėje buvo nustatytas 3,25 promilės girtumas.

Liudytoja J. G. parodė, kad dirbo felčere ir pagal kaimynės iškvietimą buvo nuvykusi į L. kaimą, kur juos pasitiko greitąją pagalbą iškvietusi moteris. Nukentėjusioji moteris pareiškė, kad ji greitosios pagalbos nekvietė ir jai pagalbos nereikia. Iš nosies labai smarkiai bėgo kraujas, ji jai nosį užtamponavo, liepė rengtis, nes bus nuvežta į ligoninę, tačiau moteris kategoriškai atsisakė, pasakė, kad tai ne pirmas kartas ir praeis. Dvi kaimynės ją įkalbinėjo važiuoti į ligoninę, bet ji nesutiko. Kambaryje buvęs vyras ją įkalbinėjo važiuoti, sakė, kad duos pinigų, bet ji nesutiko. Liudytoja parodė, kad moteris atrodė baisiai sumušta, ji ją įkalbinėjo važiuoti su jais į ligoninę, perspėjo, kad pasilikti pavojinga, kad gali mirti jeigu nevažiuos. Liudytoja paėmė moters parašą, kad atsisako važiuoti į ligoninę, o kaimynes perspėjo, kad kviestų pakartotinai, jeigu bus blogai.

Iš byloje esančio rašto (t.1, b.l. 94) matosi, kad G. M., gim. 1971, nesutinka vykti į Ukmergės ligoninės skubios pagalbos skyrių. Su galimomis komplikacijomis supažindinta. Data: 2013 06 13.

Liudytoja J. M. parodė, kad 2013 06 14 apie 6.06 val. ryto pagal sugyventinio iškvietimą nuvyko į įvykio vietą, vyras sakė, kad moteriai bloga, silpnumas, drebulys, skambino ir kvietė greitąją sugyventinis, sakė, kad ji girta. Tas namas yra žinomas, jame gyvena asocialūs žmonės, ten dažnai girtaujama. Įėjus į vidų pamatė ant grindų gulinčią moterį, ji buvo negyva, su baisiomis daugybinėmis sumušimo dėmėmis, veidas buvo žiaurus, nenormaliai, ypatingai baltas. Mirusios moters sugyventinis blaškėsi, garsiai kalbėjo, sakė, kad ją judino, bet ji nesikėlė. Vyras aiškino, kad iš vakaro jis liepęs eiti jai miegoti, nes ji buvo atsirėmusi ant spintelės ir riaumojo, o ryte rado gulinčią ant grindų. Jos kolegė birželio 13 dieną buvo atvažiavusi į tą vietą pagal iškvietimą, bet moteris atsisakė raštu važiuoti, nors iš nosies buvo stiprus kraujavimas. Paklausė ar jis ją užmušė, vyras atsakė, kad jos nemušė. Kieme buvusios moterys pareiškė: „vis dėl to jis ją užmušė“. Tas vyras minėjo, kad reikia kviesti policiją, ką liudytoja ir padarė.

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo 2013 06 14 kortelės matosi, kad greitoji pagalba išvyko 6.16 val. į L. kaimą, kur rastas G. M. lavonas (t.1, b.l. 95).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad Ukmergės raj. L. kaime, B. g. 9, G. M. priklausančiame bute 2013 06 14 kambario viduje ant grindų ant nugaros guli G. M. lavonas, veidas patinęs, kraujosruvos abiejų akių vokuose, skruostuose, smakre, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, krūtinės ląstos dešiniame šone. Plaštakos, šnervės, veidas nedaug sutepti krauju. Kambaryje rastos kraujo dėmės ir skudurai gausiai sutepti krauju (t.1, b.l. 15-25).

Liudytojas M. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš matymo žino kaltinamąjį A. L.. 2013-06-14 ryte jam paskambino J. M., kuri paprašė nuvykti į jos motinos namus, adresu Ukmergės raj., D. sen., L. k., B. g. 9, ir pažiūrėti ar G. M. yra mirusi. Praėjus koridorių ir užėjus į kambarį, M. Č. pamatė G. M. gulinčią ant grindų. Moters veidas buvo smarkiai sumuštas, veidas visas kraujuotas. Pamatęs, kad G. M. veidas labai sumuštas, M. Č. iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad adresu Ukmergės raj., D. sen., L. k., B. g. 9, yra užmušta moteris. Atsiliepęs telefonu policijos pareigūnas atsakė, kad toks pranešimas yra gautas ir jau atvyksta policijos pareigūnai. Vėliau atėjo kaimynai D., kurie pasakė, kad 5 val. ryte į svečius atėjęs A. L. pasakė, kad G. gavo galą. D. pasakė, kad nužudytosios sugyventinis A. L. yra pas ją kambaryje, miega ant fotelio. Atvažiavus policijai, M. Č. padėjo policijos pareigūnams kaltinamąjį atvesti iki policijos automobilio. M. Č. su A. L. nešnekėjo. J. M. M. Č. pasakodavo, kad tarp sugyventinių dažnai kildavo konfliktai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Ukmergės poskyrio specialisto išvadoje Nr. M 60/13(14), M 60-P/13(14) nurodyta, kad G. M. mirė nuo nosies sumušimo, pasireiškusio nubrozdinimu nosies nugarėlėje, susiliejančiomis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies ir skruostų vidinėse srityse, skeveldriniu nosies kaulų ir nosies pertvaros kaulinės dalies lūžimu, nosies gleivinės plyšimu ir nosies pertvaros kremzlinės dalies išnirimu, kas komplikavosi gausiu nukraujavimu. G. M. mirė prieš 2-6 valandas iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje 2013-06-14 8. 45 val. Tai patvirtina lavoninių reiškinių pobūdis, nustatytas apžiūros metu. G. M. lavone nustatyti šie sužalojimai: įdrėskimai dešiniame dilbyje ir dešinėje blauzdoje; nubrozdinimai nosies nugarėlėje, dešiniojo žando – pažandės srityse, keliuose; kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies ir skruostų vidinėse srityse, momeninėse srityse, viršutinėje lūpoje, smakre, alkūnėse, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, krūtinės ląstos dešiniame šone, dešiniame kelyje ir blauzdose; skeveldrinis nosies kaulų ir nosies pertvaros kaulinės dalies lūžimas, nosies gleivinės plyšimas, nosies pertvaros kremzlinės dalies išnirimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Kraujosruvos alkūnėse ir dešiniame kelyje, nubrozdinimai keliuose galėjo būti padaryti ir griūvant bei atsitrenkiant į kietą paviršių. Įdrėskimas dešinėje blauzdoje ir kraujosruva dešinėje plaštakoje padaryti 1 paros laikotarpyje iki mirties. Kraujosruvos momeninėse srityse, viršutinėje lūpoje, smakre, kairiame dilbyje, dešinėje alkūnėje ir kairėje blauzdoje padarytos 3 parų laikotarpyje iki mirties. Nubrozdinimai su juosiančia kraujosruva dešiniame kelyje padaryti 1-3 paras iki mirties. Nubrozdinimai dešiniojo žando – pažandės srityse, dešiniojo kelio išorinėje apatinėje dalyje, kairiame kelyje ir įdrėskimas dešiniame dilbyje padaryti prieš 2-5 paras iki mirties. Kraujosruvos abiejų vokų vokuose, nosies srityje, skruostų vidinėse srityse , krūtinės ląstos dešiniame šone, skeveldrinis nosies kaulų ir nosies pertvaros kaulinės dalies lūžimas, nosies gleivinės plyšimas, nosies pertvaros kremzlinės dalies išnirimas padaryti prieš 3-6 paras iki mirties. Nubrozdinimas nosies srityje padarytas prieš 4-6 paras iki mirties. Kraujosruvos kairėje alkūnėje, dešiniojo kelio išoriniame paviršiuje ir vidinėje apatinėje dalyje, dešinėje blauzdoje padarytos prieš 4-7 paras iki mirties. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešiolikos trauminių poveikių rezultate. Įdrėskimai dešiniame dilbyje ir dešinėje blauzdoje padaryti kietais bukais, mažą kontaktuojantį paviršių turinčiais daiktais, visi kiti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių detalesnių savybių nurodyti, sužalojimuose neužsifiksavus specifiniams požymiams, nėra galimybių. G. M. lavono kraujyje rasta 2,47 promilių etilo alkoholio, kas gyviems asmenims atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį (t.1, b.l. 42-49,54-56).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Leituvos Respublikos Teisingumo ministerijos Ukmergės poskyrio specialisto išvadoje Nr. M 60-2P/13(14) nurodyta, kad įdrėskimas dešinėje blauzdoje ir kraujosruva dešinėje plaštakoje padaryti dviem trauminiais poveikiais. Kraujosruvos momeninėse srityse, kairiame dilbyje, dešinėje alkūnėje ir kairėje blauzdoje padarytos penkiais trauminiais poveikiais; kraujosruvos viršutinėje lūpoje ir smakre galėjo būti padarytos ir vienu trauminiu poveikiu. Nubrozdinimai su juosiančia kraujosruva dešiniame kelyje, nubrozdinimai dešiniojo kelio išorinėje apatinėje dalyje ir kairiame kelyje galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. Nubrozdinimas dešiniojo žando-požandės srityse ir įdrėskimas dešiniame dilbyje padaryti dviem trauminiais poveikiais. Nosies sumušimas , pasireiškęs nubrozdinimu nosies nugarėlėje, susiliejančiomis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies ir skruostų vidinėse srityse, skeveldriniu nosies kaulų ir nosies pertvaros kaulinės dalies lūžimu, nosies gleivinės plyšimu ir nosies pertvaros kremzlinės dalies išnirimu, galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu; kraujosruva krūtinės ląstos dešiniame šone padaryta vienu trauminiu poveikiu. Kraujosruvos kairėje alkūnėje, dešiniojo kelio išoriniame paviršiuje padarytos dviem trauminiais poveikiais; kraujosruvos dešiniojo kelio vidinėje apatinėje dalyje ir dešinėje blauzdoje galėjo būti padarytos ir vienu trauminiu poveikiu. Įdrėskimai dešiniame dilbyje ir dešinėje blauzdoje padaryti kietais bukais, mažą kontaktuojantį paviršių turinčiais daiktais, visuose kituose sužalojimuose neužsifiksavo specifiniai požymiai, leidžiantys nustatyti detalesnes traumavusių bukų daiktų savybes, o taip pat ir daryti išvadas apie galimybę juos padaryti suduodant ranka, koja ar kitu buku daiktu. Kraujosruvos yra padaromos dėl sumušimo arba suspaudimo žalojančiu daiktu ar paviršiumi, nubrozdinimai yra padaromi sumušant ar slystant žalojančiam daiktui ar paviršiui (t.1, b.l. 59-61).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Nustatyta, kad G. M. mirė nuo nosies sumušimo, pasireiškusio nubrozdinimu nosies nugarėlėje, susiliejančiomis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies ir skruostų vidinėse srityse, skeveldriniu nosies kaulų ir nosies pertvaros kaulinės dalies lūžimu, nosies gleivinės plyšimu ir nosies pertvaros kremzlinės dalies išnirimu, kas komplikavosi gausiu nukraujavimu. Šie sužalojimai padaryti prieš 3-6 paras iki mirties. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Šie sužalojimai gyviems asmenims būtų sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą. Visi likusieji sužalojimai neturi priežastinio ryšio su mirtimi, o gyviems asmenims būtų sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą (t.1, b.l. 42-49, 54-56, 59-61).

Visi padaryti kūno sužalojimai, jų padarymo laikas ir sužalojimų sunkumas aprašyti teismo medicinos specialisto išvadose Nr. M-60/13(14), M-60-P-13/14, M-60-2P-13(14) (t.1, b.l. 42-61). Iš šių išvadų matyti, kad sužalojimai padaryti 16 trauminių poveikių pasekoje, iš jų 3 galėjo būti padaryti griuvinėjant, atsitrenkus į kietus paviršius. Sužalojimai sukėlę nukentėjusiosios mirtį – nosies sumušimas su nosies kaulų lūžimais padaryti smūgiuojant į nosį ir galėjo būti padaryti prieš 3-6 paras, iki mirties. M. lavonas apžiūrėtas įvykio vietoje 2013 06 14 8.45 val., o mirtis įvyko prieš 2-6 valandas iki lavono apžiūros.

Teismų praktikoje pažymima, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kada tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytos sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj pat po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt galima išvengti. Jei dėl kaltininko veikos buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, tačiau mirtį sukėlė kita aplinkybė (pvz., dėl to, kad gydymo metu buvo užkrėstas kraujas, per klaidą buvo pavartoti ne tie vaistai ir pan.), veika, atsižvelgiant į tyčios rūšį, kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti pagal BK 22 ir 129 straipsnių atitinkamas dalis arba kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio atitinkamas dalis.

Teismas daro išvadą, kad padarytas sunkus kūno sužalojimas G. M., nosies srityje yra priežastiniame ryšyje su šio sužalojimo pasekme – mirtimi. Būtent dėl šio sužalojimo įvyko mirtis.

Kaltinamasis A. L. neigia mušęs G. M., ją sužalojęs, aiškina, kad ji susižalojo pati, būdama girta, negalėjo paeiti ir griuvinėjo. Šie jo aiškinimai paneigti byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teisiamajame posėdyje apklaustas įslaptintas liudytojas Nr. 1 patvirtino, kad stebėjo einančius vyrą ir moterį, parkritusią moterį vyras mušė rankomis ir spardė kojomis. Liudytojas Nr. 1 skambino į policiją, ragino kuo greičiau atvažiuoti, nes „jis ją gali negyvai užspardyti“. Atvažiavusiai greitosios pagalbos darbuotojai liudytojai V. A. G. M. įvykio vietoje pasakė, kad ją sumušė jos sugyventinis. Atvežtą į ligoninę G. M. apžiūrėjo gydytojas J. Š., teisme parodė, kad ji buvo purvina, nosis ištinusi, paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis. Rentgenologas konstatavo nosies pertvaros lūžimą su dislokacija. Grįžusi tą patį vakarą namo nukentėjusioji G. M. pasakė liudytojai D. G., kad ją sumušė sugyventinis. D. D. teisme pasakė, kad 2013 06 12 ji gavo pašalpą ir tą dieną jie kartu su kaimynais gėrė alų pavėsinėje, kur A. L. sudavė smūgį G. M. į sužeistą nosį, vėl pasipylė kraujas, buvo iškviesta greitoji pagalba, bet G. M. atsisakė važiuoti į ligoninę, o birželio 14 d. ją rado mirusią, gulinčią ant grindų.

Nustatyta, kad būtent kaltinamasis 2013 06 09 apie 17.50 val. sunkiai sužalojo G. M., po to nebuvo nusiraminęs ir liudytojų akivaizdoje suduodavo smūgius nukentėjusiajai G. M. į sužalotą nosį. Teismo medicinos eksperto išvadose konstatuota 16 trauminių poveikių, iš kurių tik 3 galėjo būti padaryti nuo griuvinėjimo ir jie nėra mirties priežastimi ir kvalifikuojami tik kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o sužalojimai nosies srityje – sunkiu sveikatos sutrikdymu. Esant minėtoms aplinkybėms akivaizdu, kad tarp L. veikos ir atsiradusių padarinių – G. M. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent kaltinamojo veiksmai, suduoti smūgiai, lėmė sunkaus kūno sužalojimo padarymą ir nukentėjusiosios mirtį. Jokių pašalinių jėgų įsikišimo tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių nenustatyta, todėl A. L. veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., kaip šeimos nario tyčinis nužudymas esant netiesioginei tyčiai.

Smūgio sudavimo vieta – veidas (į nosį) – gyvybiškai svarbi. Kaltinamasis sudavė pakankamai stiprius smūgius, nes padarytas skeveldrinis nosies kaulų ir nosies pertvaros kaulinės dalies lūžimas, nosies gleivinės plyšimas ir nosies pertvaros kremzlinės dalies išnirimas, kas komplikavosi gausiu nukraujavimu. Byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamojo asmeninės savybės (jo amžius, gyvenimo patirtis, išsilavinimas) leidžia spręsti, kad A. L., suduodamas smūgius į veidą, suvokė nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t.y. gyvybę kitam žmogui atėmė veikiant netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (kasacinės bylos Nr. 2K-224/2009, 2K-27/2009, 2K-469/2007). Kad nukentėjusioji atsisakė 2013 06 13 vykti į medicinos įstaigą, o ryte rasta negyva, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į tai atžvelgtina skiriant kaltinamajam bausmę ir nustatant atlygintinos žalos dydį.

G. M. ir A. L. apie 3 metus gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, kaimynų ir mirusiosios dukters J. M. buvo laikomi ir vadinami sugyventiniais. Kaltinamojo veika kvalifikuojama kaip šeimos nario nužudymas.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiosios G. M. rizikingas elgesys (BK 59 str. 1 d. 5 p.). Nukentėjusioji pati netinkamai elgėsi, pastoviai girtaudavo, o 2013 m. birželio 9 d. taip pasigėrė, kad vos paėjo, kaltinamasis ją vedė, o ji griuvinėjo ir tai supykdė neblaivų kaltinamąjį. Būdama sužalota, pastoviai vartojo alkoholį, nesigydė, jos kraujyje rasta 2,47 promilės etilo alkoholio, atsisakė važiuoti į ligoninę ir dėl to pasirašė atsisakymą, nors medikės buvo įspėta, kad privalo važiuoti, nes gali nukraujuoti.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41 str. ir 54 str. reikalavimais, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs neatstatomas pasekmes, tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, kaltininkas nenorėjo ir nesiekė nukentėjusiosios mirties: siūlė važiuoti į ligoninę, žadėjo duoti pinigų kelionei sugrįžti iš ligoninės, tačiau nukentėjusioji atsisakė. Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į sugyventinių tarpusavio santykius, kad kaltinamasis G. M. dažnai mušdavo, šią nusikalstamą veiką padarė neįsiteisėjus teismo nuosprendžiui dėl G. M. sužalojimo. Šis nusikaltimas yra neatsitiktinis, o jau įprasto elgesio nukentėjusiosios atžvilgiu pasekmė. Atsižvelgiama į atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas 5 kartus, bet šie teistumai išnykę. Šį nusikaltimą padarė paskelbus 2013 05 30 nuosprendį pagal BK 138 str. 1 d., 145 str. 1 d. dėl G. M. sužalojimo ir paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę, nuosprendžiui neįsiteisėjus ir nepradėjus jo vykdyti. Tačiau nukentėjusioji visiškai nesirūpino savo sveikata – kaimynėms iškvietus greitąją medicinos pagalbą, užpyko, raštu atsisakė vykti į ligoninę, būdama sunkiai sužalota girtavo, nesigydė. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes kaltinamajam skirtina bausmė mažiau numatytos sankcijoje bausmės vidurkio.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 05 30 nuosprendžiu paskirta bausme BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d. pagrindu. Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 02 21 iki 2013 02 23 (t.2, b.l. 67) ir sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2013 m. birželio 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2014 m. balandžio 10 d. imtinai.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji civilinė ieškovė J. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1885 Lt turtinės ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l. 116-124). Dokumentais patvirtintos išlaidos sumoje 1265 Lt. Civilinė ieškovė nurodo, kad be šių išlaidų už karstą sumokėjo 400 Lt (čekio neišsaugojo) ir 220 Lt paaukojo bažnyčiai už laidojimo apeigas. Pagal civilinio kodekso 6.249 str. 4 d. 2 p. priteisiamos ne bet kokios, o protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Nurodytos išlaidos yra protingos ir nėra aiškiai per didelės, todėl turi būti atlyginamos pilnai. Ieškovė pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl paramos mirties atveju“ gavo 1040 Lt laidojimo pašalpą. Teisingumo ministerijos kanclerio 2003 08 08 sprendimu Nr. (1.34) 7R-5830 J. M. išmokėta 225 Lt turtinės žalos atlyginimui. Minėtos sumos išskaitomos iš priteistinos sumos (1885-1040-225=620) ir iš kaltininko nukentėjusiajai priteisiama 620 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji civilinė ieškovė prašo priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atskaičiuos 7800 Lt teisingumo ministerijos išmokėtą kompensaciją, viso 42 200 Lt. Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pasekmes, žalą, padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 1.138 str. 6 p., 6.250 str., 6.284 str. 1 d.). Paprastai šiuos asmenis sieja glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai. Nukentėjusioji J. M. – vienintelė mirusiosios duktė, su motina palaikė glaudžius giminystės santykius, jai priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Tik teismas nustato jos dydį. Atsižvelgiama į G. M. visišką abejingumą sužalojimo pasekmėms – nesigydė, atsisakė važiuoti gydytis į ligoninę. Teismas nustato 40 000 Lt neturtinės žalos dydį. Iš šios sumos išskaičiuojama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos išmokėta neturtinės žalos kompensacija sumoje 7800 Lt (t.1, b.l. 130) ir iš kaltininko priteisiama 32 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., ir nuteisti laisvės atėmimu dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d. paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 05 30 nuosprendžiu paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 10 metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013 m. vasario 21 d. iki 2013 m. vasario 23 d. (dvi paras) bei nuo 2013 m. birželio 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2014 m. balandžio 10 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2014 m. balandžio 10 d.

Kardomąją priemonę suėmimą A. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. L. nukentėjusiajai J. M. 620 Lt turtinės ir 32200 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktinius įrodymus: pagalvės užvalkalą, du skudurus ir tamponą, palaidinę, kelnes ir kelnaites, saugomus Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje (t.1, b.l. 34-35), sunaikinti. Telefoną „Nokia“, piniginę ir darbo ieškančio atmintinę, saugomus Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje (t.1, b.l. 165-167), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. L.. Kompaktinį diską (t.1, b.l. 100-103) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.