- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-12
- Bylos Nr.
- II-313-404/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00165-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Gedeikis
- Pareiškėjas
- E. V.
- Advokatai
- Algis Staškūnas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018-07-16 Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Vaido Kurmio nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-1318-2018, E. V. nubaustas galutine subendrinta administracine nuobauda – bauda 1175,00 Eur, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24-iems mėnesiams, už jo padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad 2018-06-02, 5.48 valandą, Plungėje, Stoties gatvėje 20A, vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz C180“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, ko pasėkoje nuvažiavo nuo kelio į kairės pusės kelkraštį, atsitrenkė į kelkraštyje stovintį automobilį ir gatvės apšvietimo stulpą. Iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, apie eismo įvykį policijai nepranešė. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai ir gatvės apšvietimo stulpas. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Šalies argumentai
E. V. savo skundu prašo šio ne teismo tvarka priimto nutarimo dalį, dėl jo pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, panaikinti, šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi jis šio nusižengimo nepadarė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas Vaidas Kurmis nurodė, kad E. V. kaltė įrodyta ir pagrįsta surinkta pirmine medžiaga, nuobauda paskirta tinkama, prašo skundo netenkinti.
Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas E. V. eismo įvykio kilimo priežastį nurodė tai, kad nuvežęs draugę A. N. į jos namus skubėjo nuvažiuoti į darbą, važiavo pro autobusų stotį, pro žirgyną, ties kavine „Vakaras“ per posūkį saulė jam atspindėjo nuo dvidešimto bendrabučio lango stiklo ir iš dalies pablogino matomumą, jis pasuko vairą kairiau ir galu varomą automobilį „užnešė“, o kai į kažką atsitrenkė patyrė šoką ir kelis šimtus metrų nuvažiavo nesustodamas iki buvusios autotransporto įmonės teritorijos. Susiradęs telefoną paskambino tėvui, pasisakė apie avariją, po to atvažiavo policijos pareigūnai, todėl policijai pranešti jam nebereikėjo, po jų atvažiavo jo tėvai. Dėl įvykio metu patirto streso ir šoko jis būdamas blaivus į alkotesterį įpūtė tik iš kelių kartų, nesugebėjo tinkamai atsakyti net į pareigūnų klausimus, po eismo įvykio dar apie pusę valandos jo balsas trūkčiojo, nes tokiais atvejais jam pasireiškia nervinis tikas, po to jo būsena pradėjo normalizuotis. Po visos procedūros vyko į darbą, kadangi jam nebuvo leista neatvykti. Iš eismo įvykio vietos jis nuvažiavo nevalingai, nes priešingu atveju, dėl blaivumo ir savo fizinės būklės po įvykio, nesant apgadintam automobilio varikliui ir važiuoklei, galėjo nuvažiuoti toli ir pasislėpti, todėl nesutinka, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Po įvykio jam dar kelias dienas skaudėjo kaklą, kurį mama namuose gydė su įvairiais tepalais. Dėl šio įvykio telefoninių susirašinėjimų atsiradimo viešoje erdvėje paaiškino, kad tai buvo jo noras pasipuikuoti prieš draugus, nepasirodyti žioplu vairuotoju, juose nėra jokių užuominų apie pabėgimą iš eismo įvykio vietos, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas greičiui ir „kietam“ važiavimui.
Nukentėjusysis R. T. teisme parodė, kad anksti rytą buvo apgadintas jo automobilis „Audi“, kuris nakčiai buvo paliktas kelkraštyje prie gatvės. Išgirdęs triukšmą apie šeštą valandą rytą, iš pradžių nubėgo prie lango ir pamatė savo mašiną stovinčią skersai kelio sudaužytą, matėsi dulkės, kažkas nuvažiavo. Atėjęs į įvykio vietą pamatė moterį skambinančią į policiją, atėjo kiti žmonės kurie teisme apklausti liudytojais, gal už 10-15 minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie nufotografavę jo mašiną išvažiavo ieškoti pasišalinusio automobilio. Netrukus parsivežė blaivą kito automobilio vairuotoją, pareigūnas minėjo, kad jaunuolis streso būsenoje, siūlė pildyti deklaraciją, jam suabejojus siūlė rašyti pareiškimą. Dėl deklaracijos minėjo, kad greičiau gaus draudimo išmoką, priešingu atveju gali reikėti vaikščioti po teismus. Kai sutiko pildyti deklaraciją, duomenis joje rašė kaltininkas savo, o jis savo, kadangi nežinojo kaip braižyti schemą, ją nubraižė vienas iš pareigūnų, dėl kurios jis prieštaravimų nepareiškė, draudimo išmoką gavo. Eismo įvykio tyrimo metu kaltininkas elgėsi ramiai, neatrodė, kad būtų patyręs stresą. Pamačius sudaužytą jo automobilį jį patį ištiko šokas, visas drebėjo, ir dabar miega neramiai.
Teisme liudytojais buvo apklausti policijos pareigūnai tyrę eismo įvykio aplinkybes.
Liudytojas A. G. parodė, kad tada patruliavo Plungės mieste nustatytu maršrutu ir gavo pranešimą apie įvykusį eismo įvykį, iš kurio vienas automobilis nuvažiavo. Nuvykus prie parduotuvės „Monika“ rado apgadintą automobilį, kuris stovėjo šalikelėje. Susirinkę žmonės sakė, kad kitas automobilis nuvažiavo, tada važiavo to automobilio ieškoti. „Mersedesas“ buvo surastas už 200-300 metrų aikštelėje, galas to automobilio buvo apgadintas, šalia stovėjo vairuotojas, jis buvo pasimetęs, perbalęs, rūkė. Paklausus ar jam viskas gerai su sveikata, pastarasis nesuvokė kur yra, sakė laukiąs tėvo, kuris atvažiavo jiems ten būnant. Vairuotojas buvo blaivus, bet tik iš antro karto įpūtė į alkotesterį. Nuvykus į įvykio vietą atėjo kiti žmonės, kurie pradėjo nurodinėti kaip dirbti, pradėjo skambinėti kažkokiam pareigūnui, kurių nei vienas įvykio nematė tik girdėjo, kad sucypė padangos. Įvykio vietoje buvo apgadintas sidabrinės spalvos automobilis „Audi“, buvo palinkęs stulpas, kaltininkui surašė protokolą už eismo įvykį. Nukentėjusiojo du kartus klausė ar sutinka pildyti deklaraciją, paaiškindamas pavyzdžių iš savo ir teismų praktikos apie kaltę po nuvažiavimo iš įvykio vietos, siūlė forminti įvykį. Kaltininko elgesys nerodė pabėgimo iš įvykio vietos požymių, nes buvo blaivus, niekur nesislėpė. Susidūrimą turėjo pajusti, bet to galėjo nesuprasti dėl savo būsenos ir pasimetimo. Jo tėvo nepažįsta, viskas buvo filmuojama, jis neturėjo jokio suinteresuotumo kažkam padėti. Jį iš darbo atleido dėl to įvykio, nes kažkas kažkam nepatiko, tą nutarimą yra apskundęs teismui, procesas nebaigtas.
Liudytojas I. S. teisme parodė, kad pagal gautą pranešimą nuvykus į įvykio vietą buvo rastas automobilis „Audi“ su apgadinta galine dalimi, gal už 300-400 metrų toje pačioje gatvėje link geležinkelio stoties rado automobilį „Mersedes“, kuriam taip pat buvo apgadinta galinė dalis, buvo to automobilio vairuotojas, kuris nelabai galėjo ką paaiškinti, nes buvo pasimetęs, išblyškęs, blaivus, suprato, kad jis yra streso būsenoje, kuris nurodė, kad važiavo į darbą ir nežino kaip tai atsitiko. Iš buvusių įvykio vietoje žmonių niekas betarpiškai įvykio nematė, todėl jų neapklausinėjo. Su kolega A. G. abu priėmė sprendimą dėl deklaracijos pildymo, nes nebuvo pabėgimo iš įvykio vietos požymių, abi pusės dėl to sutarė, kaltininkas ir nukentėjusysis buvo aiškūs.
Teisme liudytojais buvo apklausti įvykio vietoje buvę asmenys.
Liudytoja A. S. teisme parodė, kad tada prieš šešias rytą pažadino trenksmas ir pamatė jos draugo R. T. sudaužytą automobilį stovintį viduryje kelio, buvo tik dulkių kamuolys ir girdėjosi nuvažiuojantis kitas automobilis. Ji paskambino 112, išėjo į įvykio vietą, kur buvę žmonės iš kito namo sakė matę nuvažiuojantį „Mersedes“ automobilį. Kai pareigūnai bei kaltininkas su tėvais grįžo į įvykio vietą, pareigūnai nelabai bendravo su jais, kaltininkas jiems neatrodė išsigandęs ar neramus. Pareigūnai pasakė, jog bus geriau jei pildys deklaraciją, kaltininką ir nukentėjusįjį nusivedė į policijos automobilį.
Liudytoja R. B. teisme parodė, kad miegojo ir išgirdo cypimą, buvo didelis dulkių debesis, pamatė nuvažiuojantį automobilį, o kitą automobilį stovintį ant kelio. Buvo įvykio vietoje kai atvyko policija, kurie surado kaltininką. Nukentėjusysis sakė, kad čia pabėgimas, tačiau pareigūnai siūlė pildyti deklaraciją. Ji neturi kompetencijos vertinti, bet jai buvo akivaizdu, kad tai pabėgimas. Grįžus į įvykio vietą kaltininkas buvo ramus, deklaracijos pildymo ji nematė.
Liudytojas A. M. teisme parodė, kad paryčiais pabudo nuo trenksmo, nubėgo į įvykio vietą, kur viduryje kelio stovėjo automobilis. Gal už pusvalandžio atvažiavo du policininkai, po 10 minučių jie parsivežė jaunuolį. Kalbėjo apie deklaracijos pildymą, sakė, kad greičiau gaus pinigus. Jo manymu tai pabėgimas, todėl deklaracijos pildymu neturėjo viskas pasibaigti. Kaltininkas atrodė kaip ką tik iš lovos išlipęs, medikų pagalbos jis neprašė. Deklaracijos pildymo veiksmo jis nematė.
Teisme liudytojais buvo apklausti pareiškėjo tėvai.
Liudytoja D. V. teisme parodė, kad tada buvo šeštadienis, sūnus E. buvo namuose, jam reikėjo vykti į darbą nes buvo papildomai iškviestas, atsikėlė 5.15 valandą, susiruošė ir išvežė draugę į namus, gyvenančią mieste prie turgaus. Prieš šešias sulaukė sūnaus skambučio, pasakė, kad sukėlė avariją. Ji su vyru skubiai nuvažiavo į įvykio vietą, kurioje buvo apgadintas sidabrinės spalvos automobilis, o pavažiavus toliau pamatė prie „Dvarčionių keramikos plytelių“ parduotuvės stovintį sūnaus automobilį, ten buvo E. ir policijos pareigūnai. E. buvo šoko būsenoje, drebėjo, išblyškęs, akys didelės, stiklinės, atrodė, kad jos nejuda, mažai kalbėjo. Kai ji pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą sūnus atsisakė, nes niekas nebuvo lūžę. Nuvažiavus į įvykio vietą prie sudaužytos mašinos buvo gal kokie 7-8 žmonės, juos pasitiko su riksmais, sakydami, kad atvežė kitą vairuotoją, kad pakišo kitą vairuotoją, kad E. yra ką tik iš lovos atsikėlęs, juos ramino policijos pareigūnai. Surašė E. protokolą ir nubaudė už sukeltą eismo įvykį. Dėl deklaracijos pildymo nukentėjusysis lyg tai prieštaravo, buvo pasiūlyta rašyti pareiškimą, bet nerašė, užpildė deklaraciją.
Liudytojas E. V. teisme iš esmės davė analogiškus parodymus kaip ir jo sutuoktinė. Dėl deklaracijos pildymo davė išsamesnius parodymus, kad iš pradžių nukentėjusysis prieštaravo, lyg tai sakė, kad nesutinka, tada pareigūnas liepė rašyti pareiškimą, sakė, kad tokia procedūra užtruks daugiau laiko, tada nukentėjusysis pildė deklaraciją. Pačios deklaracijos pildymo procedūros jis nematė.
Institucijos įgaliotas atstovas Vaidas Kurmis teisme prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą, kadangi po eismo įvykio pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų ir pasitraukė iš įvykio vietos, apie įvykį nepranešė policijai, tam turėdamas pakankamai laiko, būdamas pakankami geros fizinės sveikatos, galėdamas tą dieną atlikti darbines funkcijas, nesant jokių duomenų apie patirtą stresą. Nuobauda paskirta tinkama, atsižvelgiant į tai, kad už KET pažeidimus jis jau buvo baustas tris kartus.
E. V. kaltė dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos įrodinėjama Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus surinkta medžiaga, pagal 2018-06-05 Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate gauto Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos Vilijos Puidokienės tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo dėl Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnų A. G. ir I. S. veiksmų tiriant eismo įvykio aplinkybes, kadangi yra požymių jog tiriant minėtą eismo įvykį yra netinkamai pritaikyti teisės aktai ir priimti netinkami procesiniai sprendimai, kurio pagrindu 2018-06-19 nutarimu Nr. 30-IL-8712 buvo atnaujinta administracinė teisena administracinėje byloje ROIK18084526898, suteiktas atnaujintos administracinio nusižengimo bylos numeris ROIK18085317255, atliktas tyrimas. Naujai atlikto tyrimo pirminėje medžiagoje yra R. T., R. B., A. M., I. S., A. S. apklausų protokolai, eismo įvykio duomenys, transporto priemonių duomenys, eismo įvykio dalyvių duomenys, eismo įvykio deklaracija, eismo įvykio fiksavimo protokolas, fotonuotraukos apgadinto apšvietimo stulpo ir abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių, telefoninės žinutės, kita susirašinėjimo medžiaga, tarnybiniai pranešimai, 2018-06-02 administracinio nusižengimo protokolas ir tos pačios dienos nutarimas dėl E. V. nubaudimo 10 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, DVD laikmenos su vaizdine medžiaga. Iš vyriausiosios specialistės E. K. 2018-07-04 tarnybinio pranešimo matyti, kad E. V. surašė protokolą dėl LR ANK 426 straipsnio 2 dalies ir 417 straipsnio 8 dalies nusižengimų dėl to, kad sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos apie eismo įvykį policijai nepranešęs, o būtent dėl to, kad E. V. padaryta žala 951 Eur, jis iš eismo įvykio vietos nuvažiavo 300 metrų, įvažiavo į įmonės aikštelę, už pastato, toliau nuo gatvės, policijai nepranešė, o skambino tėvui. Policijos vaizdo registratoriaus įraše (tarnybinio automobilio viduje), matyti, kad pareigūnas A. G. ieškodamas pasišalinusio automobilio kalba apie pasišalinimo „įforminimą“, atvykus policijos pareigūnams, įrašo 06:02:40 matyti, kad E. V. šypsosi, visumoje yra ramus, apsimiegojęs, policijos pareigūnams apie kilusią stresinę būseną nieko nesakė, apie kilusį stresą pirmas prabilo pareigūnas A. G.. Minėto įrašo 06:03:15 pareigūnas I. S. klausia A. G. „ar nereikia suforminti“, todėl teigtina, kad pareigūnui I. S. E. V. būsena neatrodė stresinė. Apie tai, kad E. V. neatrodė patyręs stresą kalba ir liudytojai R. T., R. B. (t. b. B.), I. S., A. M., A. S. (t. b. S.) savo paaiškinimuose. Taip pat, E. V. 2018-07-04 rašydamas paaiškinimą nurodė, kad po įvykio nesikreipė į medikus, išvyko į darbą, kur dirbo visą darbo dieną. Be to, surašant protokolą E. V. buvo parodytas socialinio tinklo „Facebook“ linksmo pobūdžio susirašinėjimas (7 lapai) tarp jo ir draugų, kuriame E. V. („eimixas“) nurodė, kad jau kartą buvo patekęs į eismo įvykį, nieko nekalba apie eismo įvykio metu kilusį stresą.
Vadovaujantis ANK 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį numatyta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Ginčo dėl šio nusižengimo nėra, pareiškėjas E. V. pripažino sukėlęs eismo įvykį.
Atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį numatyta už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Skundu E. V. prašo šio ne teismo tvarka priimto nutarimo dalį dėl jo nubaudimo už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi jis šio nusižengimo nepadarė.
Nėra ginčo, kad E. V. sukėlė eismo įvykį ir padarė turtinę žalą. Skundu prašoma panaikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.
Dėl tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos Lietuvos Aukščiausiasis teismas vieningai šiuo klausimu formuoja teismų praktiką, pagal kurią, nustatinėjant ANK 426 straipsnio 2 dalyje (ankščiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje) numatyto administracinio nusižengimo subjektyviųjų požymių visumą, tuo pačiu sprendžiama, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pats jį sukėlęs ir pan.), ir iš įvykio pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
ANK 426 straipsnio 2 dalies dispozicijos formuluotė, sprendžiant asmens atsakomybės pagal komentuojamo straipsnio nuostatas klausimą, susijusi su atitinkamų Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) vairuotojams keliamų reikalavimų aptarimu. Pagal KET, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai; jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai (KET 219 punktas). KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Sukėlęs eismo įvykį E. V. iš savo automobilio apgadinimų turėjo suprasti, kad galėjo apgadinti ne tik savo, bet ir kitą turtą, turėjo pareigą pasilikti įvykio vietoje, pranešti policijai apie įvykusį eismo įvykį arba susitarti su nukentėjusiuoju dėl deklaracijos pildymo, tačiau jis automobiliu iš įvykio vietos nuvažiavo apie 300 metrų. Teisme šio pasišalinimo priežastį pareiškėjas paaiškino kaip nevalingą nuvažiavimą dėl patirto streso susidūrimo metu, nes priešingu atveju, siekdamas iš įvykio vietos pasišalinti tyčia, dėl blaivumo ir savo fizinės būklės po įvykio, nesant apgadintam jo automobilio varikliui ir važiuoklei, galėjo nuvažiuoti toli ir pasislėpti. Teisme liudytojais apklausti įvykį tyrę policijos pareigūnai I. S. ir A. G. apibudino tuometinę kaltininko būseną dėl patirto streso, apklausti pareiškėjo tėvai D. ir E. V. apibudino sūnaus netipišką elgesį po eismo įvykio. Iš teisme duotų nukentėjusiojo R. T. parodymų, liudytojų A. M., R. B., A. S. parodymų matyti, kad betarpiškai automobilių susidūrimo nei vienas nematė, apie kaltininko pasitraukimą iš eismo įvykio vietos kiekvienas pateikė savo subjektyvius vertinimus, kad kaltininkas nebuvo patyręs jokio streso, iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. R. T. nurodė, jog pats patyrė stresą pamatęs sugadintą savo automobilį. Teisme pareiškėjas paaiškino dėl kokių priežasčių viešoje erdvėje atsirado telefoninio susirašinėjimo žinutės, kuriose nėra jokių užuominų, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad yra prieštaravimų tarp bylos medžiagos ir nustatytų aplinkybių, teismui išnagrinėjus skundą abejonės nepašalintos objektyviais bylos duomenimis, išliko pakankamas pagrindas abejoti tuo, ar E. V., pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, nubaustas pagrįstai ir teisėtai.
E. V. buvo blaivus, jam nebuvo pagrindo vengti žalos atlyginimo pagal draudimo kompanijos regresinį ieškinį, nuslėpti savo neblaivumą. Pagal automobilio sugadinimus susidūrimas buvo labai stiprus, stresui patirti buvo realus pagrindas, ko pasėkoje jis laikinai galėjo nesuvokti kas įvyko ir nevalingai dar kurį laiką važiuoti automobiliu. KET taisyklėse nenumatyta prievolė pirmiausia nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijai. Nesurinkta jokių duomenų, kad policijos pareigūnai už atlygį ar dėl kitų paskatų nebūtų įforminę tyčinio pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, A. G. ir I. S. parodymai negali būti be pagrindo sumenkinti, kaip policijos atstovas teisme akcentavo, prieš „pilietiškus“ liudytojų A. S., R. B., A. M., nukentėjusiojo R. T. parodymus.
Ištyrus administracinėje byloje esančius įrodymus matyti, kad nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog E. V. veikoje yra visi būtini nusižengimo sudėties požymiai pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, todėl jo atžvilgiu pradėta administracinė teisena šioje dalyje nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas), taikant principą in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
pareiškėjo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.
Panaikinti 2018-07-16 Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Vaido Kurmio nutarimo dalį, administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-1318-2018, dėl E. V. nubaudimo administracine nuobauda – bauda 1175,00 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24-iems mėnesiams, už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu.
Likusioje dalyje skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.