Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. A. C. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurias neteisėtai laikė su savimi, kai 2024 m. birželio 4 d., apie 17.25 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė 4,802 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), taip pat 2024 m. birželio 4 d., apie 20.00 val., kratos metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė 3,791 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), tokiu būdu neteisėtai bendrai įgijo ir laikė 8,593 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių). Šiais savo veiksmais A. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. C. savo kaltę pripažino ir parodė, kad bare buvo susitikęs žmogumi, kuris davė savo kontaktus, per specifinę programėlę su juo susisiekė, šeštadienį vakare susitiko prie „Tymo“ turgaus, miškelyje, Vilniuje, ir iš jo nusipirko 10 g kanapių už 100 Eur. Neprisimena, kaip šios medžiagos buvo supakuotos. Kanapes padalino per pusę, kažkiek suvartojo. Jas laikė dvejose vietose, nes skyrėsi su drauge, su kuria gyveno (duomenys neskelbtini), jis jau buvo susiradęs kitą butą, bet kartais užeidavo ir pas draugę, nes bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dar buvo likę jo daiktai, šuo. Sulaukė skambučio, kad šuo pabėgo iš namų ir yra atvykę policijos pareigūnai, atvykęs juo rado, jie buvo pagavę šunį ir radę namuose narkotines medžiagas. Prisipažino, kad jos priklauso jam ir kad kitame bute irgi jų turi. (duomenys neskelbtini) rastos medžiagos buvo suktinėse, taip pat stiklainyje, rastas stiklinis indas bei smulkintuvas priklauso jam. Gali būti, kad kitame bute medžiagos buvo įpakuotos į maistinę plėvelę, sukamo tabako pakuotėje. Su drauge V. narkotinėmis medžiagomis nesidalino, kartu jų nevartojo. Tuo metu jis gana dažnai jas vartodavo, tačiau nuo to laiko narkotinių medžiagų nebevartoja. Labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

4. Kaltinamojo A. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. birželio 1 d. per telefono programėlę „Session“ susitarė iš nepažįstamo asmens nupirkti marihuanos, susitiko prie miškelio, netoli Tymo turgaus, Vilniuje, už 10 g narkotinių medžiagų sumokėjo 100 Eur, nusipirko savo naudojimui. Asmuo buvo apie 30–40 metų amžiaus, su barzda, nešiojantis akinius, žemesnio ūgio, jo nepažįsta, kontaktų neturi. Nuvažiavęs namo kažkiek suvartojo, kitą dieną važiavo pas draugę V. P., pasiėmė vieną pakuotę „žolės“, būdamas pas draugę bute dalį narkotinių medžiagų suvartojo, su niekuo nesidalino, draugei jų nedavė, jos tuo metu net nebuvo namuose. Likusią narkotinių medžiagų dalį paliko bute, kadangi dažnai ten lankosi, jokio tikslo platinti neturėjo. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), anksčiau gyveno kartu su drauge, tačiau šiuo metu jų santykiai yra keblūs, todėl gyvena (duomenys neskelbtini), ir kartais pas ją atvažiuoja. 2024 m. birželio 4 d., apie 16.20 val., jam paskambino draugė, pasakė, kad pabėgo šuo, atvažiavo pareigūnai. Nuvažiavo į butą (duomenys neskelbtini), pareigūnams parodė viską, ką turi, prisipažino, kad marihuana priklauso jam, ją įsigijo savo naudojimui, tikslo platinti neturėjo. Pareigūnai atliko kratą bute (duomenys neskelbtini), ten jis taip pat parodė turimas medžiagas. Labai gailisi, narkotinių medžiagų daugiau nebevartoja (b. l. 120–123, 138–139, 144–145).

5. Liudytojos V. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsikraustė 2023 m. spalio mėnesį, ten apsigyveno kartu su savo buvusiu sugyventiniu A. C., kartu jie gyveno iki 2024 m. birželio 2 d., jiems išsiskyrus, A. C. išsikraustė į kitą butą. 2024 m. birželio 3 d. paskambino A. C., paprašė, kad ateitų pas ją į namus pabūti, kadangi prastai jautėsi. Jis atėjo, atsinešė stiklinį indą, kuriame buvo augalinės kilmės narkotinė medžiaga – marihuana, jie kartu parūkė, išeidamas jis paliko savo narkotines medžiagas pas ją. Marihuaną rūko tik tuo metu, kai gydytojo jai paskirti vaistai nuo depresijos ir nerimo sutrikimo nepadeda nusiraminti ir užmigti. Pati nėra pirkusi narkotinių medžiagų, tai darydavo A. C.. 2024 m. birželio 4 d. jos nuomojamame bute rastos narkotinės medžiagos priklauso jos buvusiam sugyventiniui A. C., kuris paliko jas svetainėje ant stalo (b. l. 91–92).

6. 2024 m. rugsėjo 24 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateikti garso įrašai. Iš garso įrašo, pavadinimu „BPC skambu io ra as (BPC skambu io ra as (ID 92283155644, skambu io prad ia_ 2024-06-04 14_06_17)“ (data – 2024 m. birželio 4 d., laikas – 14.06 val.), girdėti pokalbis tarp BPC darbuotojos ir pranešėjos. Pranešėja G. V. nurodo, kad grįžusi namo rado šunį, kuris blaškosi po laiptinę, lauką, galimai jis yra kaimynų, gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini), jų buto durys yra praviros, bijo užeiti, įtaria, kad galėjo kažkas atsitikti (b. l. 82–83).

7. 2024 m. rugsėjo 25 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kameros (angl. body camera) vaizdo įrašai:

7.1. iš vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20240604-162614UTC-0300“ (data – 2024 m. birželio 4 d., laikas – 16.26 val.), matyti bute tarpusavyje bendraujantys policijos pareigūnai, teigia, kad jaučiasi „jautrus“ kvapas, ant rašomojo stalo matyti stiklainis, folija ir smulkintuvas;

7.2. iš vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20240604-171235UTC+0300“ (data – 2024 m. birželio 4 d., laikas – 17.12 val.), matyti laiptais žemyn lipantys policijos pareigūnai, kurie sutinka vyrą, paprašo jo pateikti dokumentą, nustato, kad tai A. C., pastarasis teigia, kad jo draugė V. P. tame bute gyvena seniai, pats jame lankėsi seniai. Policijos pareigūnai paklausia, ar galimai narkotinės medžiagos yra jų (V. P. ir A. C.), A. C. atsako, kad taip. Netrukus pasirodo V. P., pareigūnai tikslinasi, kam priklauso narkotinės medžiagos, A. C. sako, kad jam, kad vartoja keletą metų, pareigūnai klausia V. P., ar ji vartoja narkotines medžiagos, V. P. atsako, kad ne, nes turi sutrikimų, prasideda nerimo atakos (b. l. 84–85).

8. 2024 m. spalio 11 d. akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad V. P. ir A. C. buvo suvesti į akistatą. Akistatos metu V. P. parodė, kad 2024 m. birželio 4 d. jų bendrame bute, adresu (duomenys neskelbtini), rado narkotines medžiagas, kurios priklausė A. C., ji tik žinojo, kad jos yra namuose. Kartu narkotinių medžiagų jie nevartoja, parūkydavo „žolės“ būdama viena, paimdavo iš A. C. jam nežinant, jis jai narkotinių medžiagų nedavė, apklausos metu neteisingai pasakė, kad vartojo kartu su A. C., taip teigė būdama susijaudinusi, turi problemų su nerimu, vartoja antidepresantus. Akistatos metu A. C. parodė, kad 2024 m. birželio 4 d. į jų bendrą butą, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo pareigūnai dėl pabėgusio šuns, bet rado narkotines medžiagas, kurios priklausė jam. Kartu su V. P. narkotinių medžiagų nevartojo, tai darė vienas, nuo įvykio dienos visai nebevartoja (b. l. 96–98).

9. 2024 m. birželio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus pro duris patenkama į koridorių, koridoriaus gale, kairėje vonios kambario pusėje yra kambarys, jo viduryje stovi stalas, ant kurio sudėti įvairūs daiktai. Stalo kairėje pusėje, prie sienos yra odinė sofa, tarp sofos ir stalo ant grindų guli parūkyta suktinė. Prie dešinės sienos yra spintelė, apatinėje lentynoje yra padėtas juodos spalvos stiklinis indas su kanapių lapų piešiniais, skirtas narkotinėms medžiagoms vartoti. Prie kambario lango yra dar vienas stalas, ant kurio sudėti įvairūs daiktai, taip pat ir raudonos spalvos smulkintuvas bei stiklainis su dangteliu, kuriame yra žalios spalvos augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga (b. l. 22–30).

10. 2024 m. birželio 4 d. kratos protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad krata buvo atlikta adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu A. C. parodė rašomąjį stalą, kurio viršutiniame stalčiuje yra augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga, suvyniota į maistinę plėvelę (vokas Nr. 5). Ant stalo guli metalinis smulkintuvas (vokas Nr. 6) ir sukamo tabako pakuotė, kurios viduje yra augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga (vokas Nr. 7) (b. l. 47–55).

11. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. birželio 13 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1620658-24, iš kurios matyti, kad:

11.1. žalios spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš žalios ir rudos spalvų sausų dalinai susmulkintų augalinės kilmės medžiagų mišinio iš suktinės, 2024 m. birželio 4 d. rasta A. C. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,047 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 10,4%;

11.2. žalios spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš stiklainio, 2024 m. birželio 4 d. rasta A. C. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 4,755 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,3%;

11.3. ant juodos spalvos plastikinės vandens pypkės bei raudonos spalvos plastikinės dėžutės – smulkintuvo, 2024 m. birželio 4 d. rastų A. C. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai (b. l. 35–37).

12. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. lapkričio 6 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-3045972-24, iš kurios matyti, kad žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga (vokas Nr. 5) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 3,069 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 13,4%; žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga (vokas Nr. 7) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,722 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 10,8%; ant smulkintuvo (vokas Nr. 6) paviršiaus nustatyti psichotropinės medžiagos – ?9-tetrahidrokanabinolio pėdsakai (b. l. 63–65).

13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2024 m. liepos 29 d. specialisto išvada Nr. T-N 1704/2024(01), iš kurios matyti, kad A. C. šlapime, paimtame 2024 m. birželio 4 d. 19.00 val., rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (b. l. 114).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

14. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nurodyti BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų. A. C. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kaltinamas narkotinių medžiagų įgijimu ir laikymu, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Vadovaujantis I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kanapės (antžeminės dalys) priskiriamos narkotinėms medžiagoms (1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašas, 20 punktas).

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Rekomendacijos) 25 punktu, kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytinas ne didesnis kaip 5 g, o dideliu kiekiu daugiau kaip 500 g šios narkotinės medžiagos kiekis. Kanapių (antžeminių dalių) kiekis, kurį neteisėtai įgijo ir laikė A. C., yra 8,593 g ir toks kiekis viršija nedidelį kiekį, bet nesiekia didelio kiekio šios narkotinės medžiagos.

17. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad A. C. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), t. y. suktinėje 0,047 g kanapių (antžeminių dalių), stiklainyje – 4,755 g kanapių (antžeminių dalių), maistinėje plėvelėje – 3,069 g kanapių (antžeminių dalių), sukamo tabako pakuotėje – 0,722 g kanapių (antžeminių dalių). Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad narkotines medžiagas 2024 m. birželio 1 d. nusipirko iš nepažįstamo asmens, iš anksto susitaręs per programėlę „Session“, su juo susitiko Vilniuje prie miškelio netoli Tymo turgaus, už 10 g narkotinių medžiagų sumokėjo 100 Eur, dalį narkotinių medžiagų suvartojo, dalį laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suktinėse ir stiklainyje, kitą dalį – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įpakuotas į maistinę plėvelę bei sukamo tabako pakuotėje, šias medžiagas policijos pareigūnai rado ir paėmė. Be paties kaltinamojo prisipažinimo A. C. kaltė padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodyta liudytojos parodymais, specialisto išvadomis, akistatos, kitų objektų, įvykio vietos apžiūros bei kratos protokoluose užfiksuotais ir kitais rašytiniais bylos duomenimis, kurie patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu. Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytu metu ir aplinkybėmis A. C. įgijo ir laikė 8,593 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), todėl jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

18. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas. Kanapės (antžeminės dalys) buvo aptiktos kaltinamojo faktinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat ir buvusioje gyvenamojoje vietoje, šių medžiagų bendras kiekis nesiekė didelio kiekio, dalis jų jau buvo paruošta vartojimui – suktinėje, buvo aptiktos ir jų vartojimui skirtos kitos priemonės – smulkintuvas, stiklinis indas, skirtas narkotinėms medžiagoms vartoti. Iš kratos, atliktos kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, protokolo matyti, jog nebuvo rasta priemonių narkotinėms medžiagoms sverti, fasuoti ar rūšiuoti, taip pat nebuvo rasta pinigų, galimai gautų už narkotinių medžiagų platinimą. A. C. apklausiamas nurodė, kad narkotinę medžiagą įgijo ir laikė asmeniniam vartojimui. Šią kaltinamojo versiją patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. C. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. C. kaltinime nurodytomis narkotinėmis medžiagomis disponavo, turėdamas tikslą jas platinti.

19. Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl draudžiamų medžiagų įgijimo ir laikymo – nurodė, kad su narkotikų pardavėju susisiekė per „Session“ programėlę, su juo susitiko ir už narkotines medžiagas sumokėjo 100 Eur, jas laikė namuose bei buvusioje gyvenamojoje vietoje savo reikmėms, dalį narkotinių medžiagų jau buvo suvartojęs, nes tuo metu jas vartodavo, teismas neturi pagrindo abejoti, kad A. C. suprato, jog neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

20. Teisiamojo posėdžio metu pateiktas kaltinamojo A. C. brolio J. C. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, tokiu būdu atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat yra pateiktas analogiškas kaltinamojo prašymas.

21. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

22. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. C. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Dėl šios nusikalstamos veikos žala nepadaryta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, savo tokį elgesį vertino kritiškai. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila ir laiko ją nuoširdžia. Taigi prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažintinas A. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, per paskutinius penkerius metus tris kartus baustas administracine tvarka, paskutinį kartą – 2023 m. rugpjūčio 22 d., visos paskirtos baudos sumokėtos. A. C. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbovietės direktoriaus pateiktoje charakteristikoje jis apibūdinamas kaip konkretus ir punktualus, tinkamai ir kokybiškai atliekantis visas jam perduodamas gamybines užduotis, o kartu dirbantys kolegos A. C. charakterizuoja teigiamai, kaip galintį sėkmingai dirbti tiek individualiai, tiek kolektyve. Nustatytos A. C. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neapgalvotai, šis nusikaltimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir daugiau įstatymus pažeidžiantis jo elgesys nepasikartos, juo labiau, kad kaltinamasis patikino nuo nusikalstamos veikos padarymo narkotinių medžiagų nebevartojantis. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas manyti, kad ateityje A. C. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

23. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

24. Laiduotoju siekiantis būti J. C. teisme paaiškino, kad yra A. C. brolis, save apibūdino kaip lojalų, atsakingą, aktyviai sportuojantį, turintį savo vadovaujamą krepšinio komandą. Paties teigimu, santykiai su broliu yra geri, bendrauja beveik kasdieną, dažniausiai apie hobius, krepšinį, šeimą. A. C. jis apibūdino kaip turintį tvirtą nuomonę, besidomintį pasauliu, politika, šiuolaikinėmis technologijomis, imlų, padedantį. Apie įvykį J. C. sužinojo broliui papasakojus, tokį jo poelgį vertino neigiamai, jo paties teigimu, brolis dėl šio įvykio buvo labai nusiminęs, nusivylęs. Jam nebuvo žinoma apie A. C. turimą priklausomybę, mano, kad kiekvienam sunku apie tai pasisakyti, tačiau dabar viskas keisis, ši situacija juos suartino, stengiasi judėti į priekį, bandys daugiau bendrauti su A. C., domėsis, kaip jam sekasi, kokia yra jo nuotaika, nes nuo to daug kas priklauso, siūlys labiau įsitraukti į savo veiklas, sportą. Prašyme galimas laiduotojas nurodė, kad nepateisina brolio padarytos veikos, griežtai pasisako prieš nelegalių psichoaktyvių medžiagų vartojimą, mano, kad yra A. C. autoritetas, su juo brolis bendrauja pagarbiai, klauso jo patarimų, jų ryšys yra artimas, dės visas pastangas, kad A. C. niekada nenusižengtų. Kaltinamasis A. C. teismui taip pat nurodė, kad palaiko artimus santykius su savo broliu, nuolat bendrauja, kartu eina į krepšinio varžybas, aplanko tėvus. Taigi, matyti, kad tarp jų yra glaudus tarpusavio ryšys, santykiai atviri, nuoširdūs ir pagarbūs. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad J. C. yra ne tik artimas kaltininkui, bet ir vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti jam teigiamą įtaką.

25. Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad J. C. yra vedęs, nėra teistas, paties teigimu, baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas yra sumokėjęs. J. C. Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose per 5 metų laikotarpį nesikreipė konsultavimui ir/ar gydymui, užsiima savanoriška veikla, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), darbovietės direktorius pateiktoje charakteristikoje jį apibūdina kaip atsakingą, iniciatyvų, patikimą darbuotoją, kurio iškalba ir gebėjimas argumentuotai bendrauti padeda efektyviai atlikti užduotis bei užmegzti tvirtus santykius su klientais ir kolegomis. Direktorius pažymi, kad J. C. nuolat siekia tobulėti, plečia savo žinias ir gerina įgūdžius geresniam darbo atlikimui, ne tik vadovybė, bet ir kolegos vertina jo lojalumą ir atsakingą požiūrį į darbą. Pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad J. C. yra sąžiningas ir patikimas žmogus, juo galima pasikliauti tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityje.

26. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti A. C. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant J. C. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojo prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

V. Kiti klausimai

27. Ikiteisminio tyrimo metu A. C. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

28. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) dėžė, kurioje yra A. C. rankų nuoplovos, tuščia suktinė, plastikinė vandens pypkė, plastikinė dėžutė – smulkintuvas, tuščias stiklainis; vokas, kuriame yra maistinė plėvelė, sukamo tabako pakuotė ir smulkintuvas, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 2) po objektų tyrimų likę: vokas su maišeliuose supakuotais 2,889 g, 0,474 g kanapių (antžeminių dalių); plastikinis maišelis su 4,618 g kanapių (antžeminių dalių), saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Liepyno g. 7, Vilnius, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) vokas su kompaktiniu disku, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. C., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo J. C. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

A. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) dėžę, kurioje yra A. C. rankų nuoplovos, tuščia suktinė, plastikinė vandens pypkė, plastikinė dėžutė – smulkintuvas, tuščias stiklainis; voką, kuriame yra maistinė plėvelė, sukamo tabako pakuotė ir smulkintuvas, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; 2) po objektų tyrimų likusius: voką su maišeliuose supakuotais 2,889 g, 0,474 g kanapių (antžeminių dalių); plastikinį maišelį su 4,618 g kanapių (antžeminių dalių), saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Liepyno g. 7, Vilnius, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; 3) voką su kompaktiniu disku, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. C., kad jis, būdamas laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės