Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimo L. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. B. 2020 m. rugpjūčio 25 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 6.31 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,23 promilės girtumas (pritaikius alkotesterio paklaidą – 1,2 promilės girtumas), kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnį, o jis neįvykdė sąlygų. Tuo L. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

L. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia, jog 2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 6.31 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,23 promilės girtumas. Apeliaciniame skunde keliamas tik L. B. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį klausimas jo veiksmų vertinimo kaip pakartotinių kontekste. Skunde teigiama, kad nubaustojo veiksmai turėtų būti traktuojami kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, kadangi šioje byloje inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu jau buvo suėjęs prieš tai jam už administracinės teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, įvykdymą paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymo senaties terminas. Pasak apelianto, administracinės nuobaudos vykdymo termino senatis yra du metai.

7. ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytam administraciniam nusižengimui kvalifikuoti yra reikšmingas pakartotinumo požymis, kuris yra siejamas su naujo administracinio nusižengimo padarymu, kai jį padaro transporto priemonės vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, taip pat šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba vairuotojas, kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju ATPK 129 straipsnis atitiktų ANK 422 straipsnio 5 dalį.

8. Byloje bei teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarimu L. B. buvo nubaustas 1 158 Eur bauda už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (nustatytas 2,11 promilės girtumas). Naują administracinį nusižengimą, už kurį apeliantas nubaustas skundžiamu nutarimu ir kuris pirmosios instancijos teismo kvalifikuotas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, jis įvykdė 2020 m. rugpjūčio 1 d., t. y. praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarimo, kuriuo L. B. buvo paskirta administracinė nuobauda – 1 158 Eur, priėmimo. Pozicijos, jog jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami ne pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, o ANK 422 straipsnio 5 dalį, kadangi jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu jau buvo suėjęs pagal ATPK 129 straipsnį paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymo senaties terminas, kuris yra 2 metai, L. B. laikėsi ir pirmosios instancijos teisme. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju perkvalifikuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką iš ANK 427 straipsnio 1 dalies į ANK 422 straipsnį, suėjus nuobaudos vykdymo senačiai, pagrindo nėra, kadangi ankstesniu nutarimu pagal ATPK 129 straipsnį paskirta bauda yra mokama dalimis, vyksta priverstinis jos išieškojimo procesas.

9. Įvertinęs skundžiamame nutarime nurodytus motyvus bei šios administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo sprendimas neperkvalifikuoti L. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo iš ANK 427 straipsnio 1 dalies į ANK 422 straipsnio 5 dalį yra teisingas, nors ir motyvuotas nepagrįstais argumentais. Besitęsiantis priverstinis baudos išieškojimo procesas negali būti pripažįstamas pagrindu teisingai išvadai dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarimu paskirtos nuobaudos vykdymo senaties termino nesuėjimo daryti, tačiau nagrinėjamu atveju apygardos teismas nustatė, jog minėtu nutarimu paskirtos nuobaudos - baudos - vykdymo senaties terminas nėra suėjęs.

10. Pažymėtina, jog L. B. administracinė nuobauda Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarimu buvo paskirta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d., nuostatas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio nuostatomis, tais atvejais, kai administracinis teisės pažeidimas neperkvalifikuojamas bei administracinių teisės pažeidimų protokolai yra surašyti iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. ATPK 308 straipsnio 1 dalyje, galiojusioje nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., buvo numatyta, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra penkeri metai nuo ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. ATPK 313 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad baudą asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

11. Kaip jau minėta, bauda už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą L. B. buvo paskirta Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarimu. Šis nutarimas įsiteisėjo 2016 m. vasario 10 d. (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). L. B. savanoriškai baudą turėjo sumokėti per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, kadangi nutarimas apskųstas apeliacine tvarka nebuvo. Nubaustasis baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarimu jam paskirta 1 158 Eur bauda buvo perduota priverstiniam išieškojimui, vykdomoji byla antstolės Gitos Andrijauskienės kontoroje užvesta 2016 m. birželio 16 d. (duomenys iš antstolių informacinės sistemos registro bei į bylą L. B. pateiktų dokumentų - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo bei 2020 m. rugsėjo 27 d. antstolės patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo - kopijų). Taigi, Kauno apylinkės teismo nutarimu L. B. 1 158 Eur bauda paskirta, o vėliau ir pradėtas jos priverstinis vykdymas buvo tuo metu, kai ATPK 308 straipsnis numatė, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra penkeri metai nuo ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Pažymėtina, jog toks pats nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra nustatytas ir šiuo metu galiojančiose ANK normose, reglamentuojančiose nutarimų, nutarčių administracinių nusižengimų bylose ir administracinių nurodymų vykdymą. ANK 672 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos. Tuo tarpu ANK 675 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

12. Iš byloje esančių duomenų nėra aišku kada Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarimas buvo asmeniškai įteiktas L. B., tačiau akivaizdu, jog šis procesinis dokumentas negalėjo būti įteiktas anksčiau nei jis buvo priimtas. Todėl daroma išvada, jog terminas savanoriškai sumokėti 2016 m. sausio 20 d. nutarimu L. B. baigėsi ne anksčiau nei 2016 m. vasario 29 d. Akivaizdu, jog nuo šios dienos dar nėra praėję penkeri metai, todėl, įvertinus administracinės nuobaudos paskyrimo bei jos perdavimo priverstiniam vykdymui metu galiojusias teisės normas, nėra jokio pagrindo pritarti apeliantui ir konstatuoti, kad jau yra suėjęs Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarimu paskirtos baudos priverstinio vykdymo senaties terminas. Tokios išvados nepaneigia vien tas faktas, kad antstolė Gita Andrijauskienė 2020 m. rugsėjo 27 d. nutraukė vykdomąją bylą, pradėtą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarimu L. B. paskirtos 1 158 Eur baudos išieškojimo, ką patvirtina pateiktas kartu su apeliaciniu skundu pateiktas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo. Šiame kontekste visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog iš minėto antstolės patvarkymo nėra aišku dėl kokių priežasčių buvo nutraukta vykdomoji byla. Be to, pažymėtina, jog baudas, paskirtas administracinio nusižengimo (administracinio teisės pažeidimo) byloje, priverstinai išieškantiems antstoliams nėra suteikta kompetencija spręsti klausimus dėl paskirtų baudų vykdymo proceso nutraukimo, kuomet yra suėjęs jos vykdymo senaties terminas. ATPK 309 straipsnio 1 dalyje, galiojusioje nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., buvo aiškiai numatyta, kad tokius klausimus sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas). Iš esmės analogiškas reglamentavimas nustatytas ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (ANK 673 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šiuo atveju 2016 m. sausio 20 d. nutarimą paskirti L. B. baudą už ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą priėmė teismas, todėl sprendimą dėl baudos vykdymo proceso nutraukimo, suėjus vykdymo senaties terminui, turėtų priimti institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o duomenų, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba būtų priėmusi tokį sprendimą byloje nėra, ir aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, jog toks sprendimas egzistuoja, kadangi aukščiau aptarti duomenys leidžia konstatuoti, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarimu paskirtos baudos priverstinio vykdymo senaties terminas dar nėra suėjęs.

13. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas taip pat pažymi, kad L. B. neteisingai interpretuoja BK 96 straipsnio nuostatas, skundą grįsdamas BK 96 straipsnio 1 dalimi, neatsižvelgia į BK 96 straipsnio 2 dalį. Be to, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, apeliantas ignoruoja tą faktinę aplinkybę, kad ši teismų praktika buvo suformuota aiškinant kitą įstatymą – iki 2015 m. birželio 31 d. galiojusios ATPK 308 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios apskritai nenustatė baudos priverstinio vykdymo senaties termino. Pažeidėjas teisus teigdamas, kad pagal BK 96 straipsnio 1 dalį apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Tačiau BK 96 straipsnio 2 dalis nurodo, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o ne visiško jo įvykdymo dienos. Tokia baudžiamajame įstatyme įtvirtinta nuostata jokiu būdu nereiškia, kad per 2 metus neįvykdžius teismo sprendimo jis toliau neturi būti vykdomas. Taigi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad BK 96 straipsnio 1 dalies nuostatos yra švelnesnės, nei ATPK 308 straipsnio 1 dalies nuostatos.

14. Atsižvelgdamas į visa, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje byloje nustatyta, kad: 1) praeityje L. B. padarytas nusižengimas patenka į ANK 427 straipsnio 1 dalyje minimų pažeidimų sąrašą, kadangi ATPK 129 straipsnis atitiktų šiuo metu galiojančio ANK 422 straipsnio 5 dalį; 2) už jį 2016 m. sausio 20 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu L. B. buvo paskirta bauda, kurios iki šioje byloje jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo jis nebuvo sumokėjęs, bauda taip pat nebuvo išieškota priverstinai ir iki šiol nėra suėjęs jos priverstinio vykdymo senaties terminas, taigi, nusižengimas, už kurį L. B. buvo nubaustas skundžiamu nutarimu, buvo padarytas ne tik, kad nepraėjus vieneriems metams nuo 2016 m. sausio 20 d. nutarimu paskirtos nuobaudos įvykdymo, bet apskritai jos neįvykdžius. Esant šioms aplinkybėms, L. B. administracinis nusižengimas laikytinas padarytu pakartotinai, todėl apylinkės teismo teisingai kvalifikuotas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Tenkinti nubaustojo apeliacinį skundą ir perkvalifikuoti jo padarytą nusižengimą iš ANK 427 straipsnio 1 dalies į ANK 422 straipsnio 5 dalį nėra pagrindo, todėl jo skundas netenkinamas, paliekant galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimą nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

L. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.