- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-23
- Bylos Nr.
- 1A-500-81-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Romas Aikevičius, Arvydas Stankus
- Nuteistasis
- G. Ą.
- Advokatai
- Antanas Markūnas
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-500-81/08
Teisėja Vaidutė Stangvilienė Procesinio sprendimo kategorija
2008 m. rugsėjo 23 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei , gynėjui advokatui Antanui Markūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Ą. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. Ą. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso /toliau – LR BK/ 178 str. 1 d. padarymą laisvės atėmimu 10 (dešimt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Ą. nuteistas padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d., o būtent, kad: 2008 m. kovo 4 d. apie 17.30 val., būdamas D. S. bute (duomenys neskelbtini), su jos sūnaus T.S. žinia, pagrobė svetimą turtą – D. S. priklausantį auksinį žiedą 320 Lt vertės, auksinį žiedą su raudona akute 300 Lt vertės, auksinę specifinio pynimo grandinėlę 400 Lt vertės, paprasto pynimo auksinę grandinėlę 200 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. S. 1220 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. Ą. apeliaciniu skundu prašo skirti švelnesnę bausmę, nes prisipažino kaltu, gailisi, pagal pavojingumą padarė nesunkią nusikalstamą veiką, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be to atsiprašė nukentėjusiosios, kuri jam atleido. Teigia, kad teisėja buvo nusistačiusi prieš nuteistąjį teisiamojo posėdžio metu, nes nukentėjusioji taip pat buvo moteris.
Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: gynėjo, prašiusių skundą patenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Apeliantas kaltės dėl padaryto nusikaltimo neginčija, todėl teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso /toliau - LR BPK/ 320 str. 3 d., nagrinėja apeliacinį skundą neišeidamas už skundo ribų.
LR BK 54 str., apibrėžiančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, 2 d. nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. Ą., atsižvelgė į tai, kad LR BK 27 str. 1 d. nustatyta tvarka jis nusikaltimų recidyvas, padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, eilę kartų teistas, tame tarpe už nusikaltimus nuosavybei laisvės atėmimo bausme. Pažymėtina, kad šios bausmės vykdymas buvo atidėtas, o bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vėl buvo padarytas nusikaltimas nuosavybei. Bausmės vykdymo atidėjimo metu G. Ą. kaltinamas kito smurtinio nusikaltimo padarymu. Jis baustas administracine tvarka. Šie duomenys rodo, kad nuteistasis gyvenimo būdo nepakeitė, išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir yra linkęs nusikalsti. Esant šioms aplinkybėms, ir siekiant užtikrinti tinkamą bausmės individualizavimo tikslų įgyvendinimą, teismas pagrįstai G. Ą. skyrė laisvės atėmimo bausmę.
Nustatydamas paskirtosios bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54str. Teismas įvertino padarytos veikos sunkumą ir pavojingumą, tai, kad nusikaltimas tyčinis, nesunkus, baigtas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino nuteistojo prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi, įvertino nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis ir skyrė G. Ą. laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimt) mėnesių. Ši bausmė yra žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis ir nėra aiškiai per griežta.
Nuteistojo G. Ą. skunde nurodytas teiginys dėl teisėjos šališkumo nepagrįstas ir dėl to turi būti atmetamas. Ta, aplinkybė, kad teisėja kaip ir nukentėjusioji buvo moteris ir dėl to nuteistojo teigimu buvo nusistačiusi prieš nuteistąjį, nesudaro pagrindo kilti abejonėms dėl teisėjos šališkumo teisiamojo posėdžio metu. Teisėjo šališkumas yra susijęs su tuo, kad proceso šalys turi būti vertinamos vienodai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, abiems proceso dalyviams buvo suteiktos vienodos galimybės įgyvendinti savo procesines teises, t. y. turėti gynėją / atstovą, reikšti prašymus ir nušalinimus, teikti įrodymus ir dalyvauti jų vertinime ir kt. LR BPK 58 str. numatytų aplinkybių, kurios keltų abejones teisėjos šališkumu, nuteistasis G. Ą. nenurodė.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. Ą. paskirtoji bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos bei paties nuteistojo pavojingumą, nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti individualizuotos bausmės tikslus. Teisinio pagrindo ją švelninti nėra.
Tai, kad nuteistasis prisipažino ir gailisi, nėra pagrindas manyti, jog nuteistąjį nubausti ir pataisyti gali būti pakankama švelnesne bausme.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 13 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, teisinių pagrindų jį keisti ar naikinti nėra. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo G. Ą. apeliacinį skundą atmesti.