- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-05
- Bylos Nr.
- T-415-830/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55491-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Nuteistasis
- S. M.
- Kategorijos
- 2.5.11.5Nuosprendžio, kuriuo paskirtas terminuotas laisvės atėmimas, vykdymas (BPK 355 str.)
- 2.5.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, taikant intensyvią priežiūrą, taikymo nuteistajai S. M. patvirtinimo klausimą
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. 2019 m. vasario 1 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas S. M. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. lapkričio 20 d. 14.30 val. iki minėto nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. vasario 1 d. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 3 dalimi S. M. pripažinta pavojinga recidyviste.
Bausmės pradžia – 2019 m. vasario 1 d., bausmės pabaiga – 2028 m. lapkričio 20 d., atliko mažiau nei 1/2 paskirtos bausmės laiko, 1/2 bausmės laiko bus atlikusi 2023 m. lapkričio 2 d.
2023 m. kovo 30 d. faktiškai atliko 4 m. 6 mėn. 21 d.
2023 m. kovo 30 d. vykusiame Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) posėdyje trims nariams balsavus „už“, trims nariams balsavus „prieš“ (balsams pasiskirsčius vienodai, lemiamas balsas buvo komisijos pirmininko) nutarta nuteistajai S. M. taikyti lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalį, taikant intensyvią priežiūrą.
2023 m. balandžio 4 d. nutarimu Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini) nutarė nuteistajai S. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Savo sprendimą komisija motyvavo tuo, kad nuteistoji S. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti vidutinė, kad jos elgesys bausmės atlikimo metu (mokosi, įgijo kambarių tvarkytojos profesinę kvalifikaciją, dirba, požiūris į darbą teigiamas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse), ir kitos reikšmingos aplinkybės (bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, dirba, priskirta lengvajai nuteistųjų grupei, išmokėjo turimas skolas; priima siūlomas intervencines priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą, įgijo profesinę kvalifikaciją; stebima motyvacija užsiimti darbine veikla) sudaro pagrindą manyti, kad S. M. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Prokuroras atsiliepimo nepateikė.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas netvirtinamas.
Įvertinus byloje esančius nuteistąją S. M. charakterizuojančius duomenis, daroma išvada, kad nuteistoji ir toliau turi būti taisoma izoliuotas nuo visuomenės. Byloje esantys duomenys patvirtina, nuteistoji yra atlikusi privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistosios S. M. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama vidutinei. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta vidutinė nuteistosios rizika pakartotinai nusikalsti, privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistosios atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistoji S. M. priskirta lengvajai nuteistųjų grupei. Bausmės atlikimo metu nuteistoji vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, nebausta. (duomenys neskelbtini) už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką paskatinta 4 kartus. Atvykusi į įkalinimo įstaigą iškarto rodė motyvaciją užsiimti darbine veikla, bei mokytis ir įgijo pagrindinį išsilavinimą. (duomenys neskelbtini) įgijo kambarių tvarkytojos kvalifikaciją, dirba VĮ (duomenys neskelbtini) darbininke - vienetininke. Nors laisvėje nuteistosios darbinė patirtis labai menka, bausmės atlikimo metu požiūris į darbą pozityvus. Nuteistoji nustatyta tvarka tvarko pataisos namų patalpas ir teritoriją bei atlieka kitus gerovės darbus. Šiuo metu nuteistoji motyvuota užsiimti darbine veikla, išėjusi iš įkalinimo įstaigos teigia turinti numačiusi darbo vieta UAB (duomenys neskelbtini) darbininke. Šios aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąją, rodo jos siekį prasmingai išnaudoti bausmės atlikimo laiką, įgyjant specialybę, dirbant, tačiau nėra pakankamos, kad teismui nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju. Be to, šios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.
Pastebėtina, kad teismui pateikti bylos duomenys rodo ne tik teigiamai nuteistąją S. M. charakterizuojančias aplinkybes. Iš nuteistosios asmens bylos matyti, jog S. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu nustatyta mažėjanti vidutinė rizika, tačiau pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju vis dar išlieka eilė kriminogeninių veiksnių S. M.: anksčiau teista 4 kartus; būdingas teisės pažeidimo modelis; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio; konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka; ankstesnis neigiamų pasekmių ignoravimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. M. 4 kartus teista už tos pačios nusikalstamos veikos padarymą (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), todėl jai būdingas nusikaltimų modelis. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąją, apibūdina jos neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi, besikartojantį su narkotinių medžiagų platinimu susijusį nusikalstamą elgesį, o tai liudija, kad ankstesni teistumai už analogiškas nusikalstamas veikas ir atliktos bausmės įkalinimo įstaigose nepasiekė bausmės tikslų, nepakeitė nuteistojo mąstymo, ji nedarė išvadų dėl savo elgesio, vis nusikalsdama. Šios aplinkybės teismui kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistoji nekartos savo priešingo teisei elgesio, juo labiau, kad jos atžvilgiu jau 3 kartus buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, visus kartus ji išsilaikė lygtinio paleidimo įsipareigojimus, tačiau pasibaigus lygtinio paleidimo terminui, S. M. vėl darydavo nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų platinimu. Be to, pabrėžtina, kad nuosprendžiu, kuriuo nuteistoji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, ji buvo pripažinta pavojinga recidyviste, nes turėdama tris teistumus už sunkius nusikaltimus vėl nusikalto, todėl teismas pagrįstai sprendžia, kad S. M. iš ankstesnio patyrimo nepasimoko, koreguoti savo elgesio teigiama linkme nesistengia, daro analogiškus sunkius nusikaltimus ir pinigus užsidirba nusikalstamu būdu.
Iš nuteistosios asmens bylos matyti, jog S. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu nustatyta mažėjanti vidutinė rizika, tačiau pastebėtina, kad S. M. nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeniniai veiksniai, tokie kaip: anksčiau teista 4 kartus; būdingas teisės pažeidimo modelis; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio; konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka; ankstesnis neigiamų pasekmių ignoravimas, šiuo atveju nusveria apsauginius, riziką mažinančius veiksnius, kurių yra tik trys – pakeista gyvenamoji vieta; stebima motyvacija užsiimti darbine veikla; priima siūlomas socialinės reabilitacijos priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą, todėl, teismo nuomone, nuteistoji, vykdydama individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
Teismas įvertina ir tai, kad S. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už jai būnant recidyviste padarytą sunkų nusikaltimą, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistosios požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju ji nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistosios pavojingumą visuomenei. Anksčiau teista 4 kartus, dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajai būdingo nusikaltimo modelio dalis. Pažymėtina, jog nuteistoji nusikaltimus darė dėl savanaudiškų paskatų, nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos susijusios su finansinės naudos gavimu. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistoji atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.
Tiriant nuteistosios asmenybę nustatyta, kad S. M. pirminio įvertinimo metu buvo linkusi normalizuoti savo nusikalstamą elgesį, laikė jį vienu iš būdu spręsti kylančias finansines problemas, nusikaltimus darydavo sąmoningai. Šie nuteistosios nuostatų ypatumai prisidėjo prie jos nusikalstamo elgesio raiškos dėl savo kriminalinio elgesio pateisinimo, normalizavimo, atlaidaus požiūrio į pasirinktą gyvenimo būdą ir problemų sprendimo strategijas. Pažymėtina, kad nors pakartotinio vertinimo metu nustatyta, kad nuteistoji dėjo pastangas ugdyti ir stiprinti prosocialias nuostatas, šiuo metu stebimi gana ryškūs pasikeitimai nuteistosios požiūryje, orientacija į socialiai priimtino gyvenimo būdo kūrimą, tačiau kol kas tik galima kelti prielaidą, jog nuteistosios pakartotinio nusikaltimo rizika įgauna mažėjimo tendencijas. Analogiškai vertinami ir pokyčiai nuteistosios mąstymo ir elgesio srityje, nurodant, kad nuteistosios mąstymo ir elgesio ypatumai siejosi sujos nusikalstamo elgesio raiška dėl nepakankamo neigiamų pasekmių įvertinimo, jų ignoravimo, taip pat konstruktyvaus problemų sprendimo įgūdžių stokos, tačiau šie pokyčiai tik leidžia kelti prielaidą apie mažėjančią pakartotinio nusikaltimo riziką, pabrėžiama, kad nuteistajai būtina nuolat dėti pastangas, siekiant teigiamos pakartotinio nusikaltimo rizikos dinamikos ir pokyčių išlaikymo ilgalaikėje perspektyvoje.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, S. M. neatliktos bausmės dalis (bausmės pabaiga – 2028 m. lapkričio 20 d.), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistosios pataisos procesas jau yra baigtas, o jai paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąją, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. M. jau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės.
Teismo vertinimu, nors nuteistoji S. M. rodo pastangas taisytis, tačiau įvertinus aukščiau paminėtus kriminogeninius, nusikalstamo elgesio riziką didinančius veiksnius, kurie šiuo atveju laikytini svaresniais nei apsauginiai nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, dar nėra priežasčių konstatuoti, kad jos padaryta pažanga yra pakankama ir leidžianti manyti, jog ji jau galėtų būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, o lygtinai ją paleidus, laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Šiuo atveju dar nėra pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, todėl šiuo metu S. M. lygtinis paleidimas, taikant intensyvią priežiūrą, atsižvelgiant į jos padarytų nusikaltimų pobūdį ir mastą, prieštarautų teisingumo, proporcingumo principams, neatitiktų visuomenės intereso.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepaisant nuteistosios deklaravimo apie jos teigiamus pokyčius ir ją pozityviai apibūdinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad visuma aptartų aplinkybių šiuo metu nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistoji per bausmės atlikimo laiką būtų taip pasikeitusi, kad ją toliau būtų įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės bei ji laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Tokiu būdu taikyti nuteistajai S. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, taikant intensyvią priežiūrą, šiuo metu nėra pagrindo, todėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimas netvirtinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, taikant intensyvią priežiūrą, taikymo nuteistajai S. M.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nurašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.