Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

4. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), yra A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. R., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnus. A. R. ir S. R. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos biure sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyventojų registro pažymos patvirtina, kad pareiškėjo tėvai daugiau vaikų nesusilaukė, pareiškėjas yra vienintelis A. R. ir S. R. sūnus.

5. Pareiškėjas savo patikslintame pareiškime nurodė, kad S. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su pareiškėjo tėvu A. R. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjo tėvo A. R. vardu registruotas dviejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. liepos 16 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 7-8891 pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374. Iš 2004 m. birželio 18 d. pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. 66-4098 matyti, kad pareiškėjas A. R. nuo 2004 m. deklaravo gyvenamąją vietą tėvams priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi.

6. Byloje esantys medicininiai mirties liudijimai patvirtina, kad S. R. mirė (duomenys neskelbtini), o A. R. mirė (duomenys neskelbtini), mirusiųjų nuolatinė gyvenamoji vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini).

7. Pareiškėjas savo patikslintame pareiškime nurodė, kad po motinos mirties niekas nesikreipė į notarių biurą dėl palikimo priėmimo. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje esantis Šiaulių miesto I-ojo notarų biuro 2024 m. vasario 28 d. liudijimas (notarinio registro Nr. 1229), kad minėtame notarų biure nėra užvesto bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios S. R. palikimą. Šiaulių miesto I-ojo notarų biuro 2024 m. vasario 28 d. liudijime (notarinio registro Nr. 1228) nurodyta, kad A. R., kurio deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), yra priėmęs (duomenys neskelbtini) mirusio A. R. palikimą.

8. Pareiškėjas savo patikslintame pareiškime nurodė, kad palikimą, likusį po motinos mirties jis priėmė faktiškai valdydamas motinos turėtą turtą – iš karto po motinos mirties jos naudotame kambaryje pareiškėjas pasidarė remontą, persidažė sienas, pasistatė naujus baldus, po motinos mirties sutvarkė jos rūbus, asmeninius daiktus, dokumentus ir lygiomis dalims per pusę su tėvu mokėjo visus komunalinius mokesčius. Iš byloje esančių UAB „Šiaulių vandenys“, AB „Šiaulių energija“, UAB „Ignitis“ ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos sąskaitų, „Perlo“ terminalo kvitų ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2024 m. kovo 4 d. pažymos apie atsiskaitymą matyti, kad ir po S. R. mirties buvo ir yra mokami mokesčiai už jai ir jos sutuoktiniui A. R. priklausiusiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teiktas komunalines paslaugas, nėra įsiskolinimų komunalinių paslaugų teikėjams.

9. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

10. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra pirmos eilės įstatyminis įpėdinis paveldėti po motinos mirties likusį palikimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

11. Byloje pateikti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas po savo motinos S. R. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą iš karto priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti, t. y. toliau kartu su tėvu liko gyventi tėvų bute, toliau juo rūpinosi, prižiūrėjo, motinos naudotame kambaryje darė remontą, kartu su tėvu lygiomis dalimis mokėjo mokesčius, atliko kitus turto priežiūros veiksmus, sutvarkė po motinos mirties likusius daiktus, dokumentus. Pareiškėjas domisi turto būkle ir likimu, tėvui esant gyvam, prisidėjo prie jo išlaikymo, po tėvo mirties kaip vienintelis paveldėtojas rūpinasi visu paveldėtu turtu, jį išlaiko, kreipėsi į teismą, išreikšdama valią priimti palikimą, likusį po motinos mirties, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas A. R. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą – 3 mėnesius po palikėjos mirties, tačiau pareiškėjas laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą negavo. A. R. turto priėmimas po motinos S. R. mirties, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

12. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad niekas į notarų biurą dėl S. R., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo nesikreipė, o pareiškėjas A. R. palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Suinteresuotas šioje byloje asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ dėl pareiškėjo prašymo jokių pretenzijų nereiškė.

13. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą pareiškėjas paveldėjo praktiškai pradėjęs valdyti turtą, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.

14. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), savo motinos S. R., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.