Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Sandrai Voverienei, Reginai Leonavičienei, dalyvaujant:

A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis nuomojame bute (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (žmogaus nežymaus sveikatos sutrikdymu), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. spalio 14 d. apie 19.30 val., A. L., viešoje vietoje – Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini) namo kieme, tris kartus ranka sudavė A. A. Ž. į veido sritį bei vieną kartą įspyrė į pilvo-šono sritį, tuo savo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam padarė lengvą galvos smegenų sukrėtimą, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. A. Ž. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. L. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nukentėjusiojo nemušė. Kaltinime nurodytu laiku, prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės sutiko A. A. Ž., kuris buvo su D. K.. Jis pats ėjo su sugyventine G.. A. A. Ž. paklausė kodėl nešyla radiatoriai. A. A. Ž. atsakė, kad jis nėra bendrijos narys, todėl jam nesiaiškins. Kilo konfliktas, kurio metu jie apsižodžiavo necenzūriniais žodžiais. G. nuėjo namo. Konfliktas tęsėsi minutę laiko. Jie stovėjo vienas priešais kitą. Gal su ranka atsistūmė nuo Ž.. Ranką tik priglaudė. Prieš išsiskiriant Ž. ranka patapšnojo per petį. Ž. jis nestūmė. Atstūmė, bet nestūmė. Gal ir stumtelėjo. Tuo metu jo sugyventinės jau nebebuvo. Ž. pasakė, kad dabar jis jam parodys. Jokio smūgio Ž. nesudavė. Buvo tamsu, aplink jokių žmonių nebuvo. K. konflikto metu stovėjo 2-3 metrų atstumu ir matė konfliktą. 11 name jis butą nuomojasi apie 10 metų. Anksčiau jokių konfliktų nebuvo, susipykęs su Ž. nebuvo. D. K. liudijo tiesą, bet ji bijo vykti į teismą, nes Ž. ją jau buvo atleidęs iš darbo. Jis D. K. nepažįstą, pas jį į namus ji atėjusi nebuvo, tik buvo ją susitikęs, ji rodė popierių, kad jai buvo grasinta, sakė, kad Ž. buvo surinkęs parašus iš garažų bendrijos narių. Kiek žino, dabar ji vėl dirba garažuose. Kas toks L. D., nežino. D. ir V. nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, sakė tiesą. Nurodė, kad gal nesuvaldė pilnai emocijų, prisiima kaltę tik dėl viešoje vietoje pasakytų necenzūrinių žodžių. Iš konflikto vietoje buvusių keturių asmenų pirma išėjo G., po to K., po to jis, o Ž. pasiliko kieme.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis A. L. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas A. A. Ž. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta apie 10 metų, kai jis išsinuomojo butą. Kiekvieną dieną gyventojai skųsdavosi, kad prirūkyta, kad jo sūnėnas rūko, prisiveda draugų. Jų santykiai visada buvo nekokie. Kaltinamasis jam yra kelis kartus grasinęs. Po to, buvo neatpažintų asmenų sumuštas, tačiau byla buvo nutraukta, nes nebuvo liudytojų. Pirmininkauja trijuose namuose – (duomenys neskelbtini) namuose. 2010 m. spalio 14 d. jis garaže rinko pinigus, nes yra garažo bendrijos pirmininkas. Turėjo su savimi surinkęs apie 2000 Lt. Tą dieną prie 11 namo sutikęs K. su ja aiškinosi dėl savo automobilio vagystės. Buvo prietema, apie 19 valanda. A. L. su žmona. L. pradėjo jam sakyti, kad jis vaizduoja viršininką su „papke“, pradėjo skųstis, kad nešildo vienas radiatoriaus stovas, kad reikia „nuorinti“ radiatorių penktame aukšte. Jam paaiškino, kad jis neturi teisės to pats daryti. L. sugyventinei pasakė eiti greičiau į laiptinę ir uždaręs duris jam iš karto trenkė į smilkinį. Jis truputį apsvaigo. Paklausus ko jis nori, L. antrą kartą vėl trenkė į tą pačią vietą, po to trenkė ir trečią kartą. Jis nuo jo traukėsi, su „papke“ dengėsi veidą. O L. eidamas link jo dar ir spyrė, pataikė į kairį šoną. Kai įspyrė, jis sukniubo, iškrito „papkė“. Atsikėlęs ėmė bėgti į kalniuką. Atsisukęs matė, kaip K. ėjo laiptais. Ji matė konfliktą. Pabėgęs palaukė prie katilinės, po to atėjo prie laiptinės ir grįžo namo. Norėjo skambinti į policiją, bet labai drebėjo rankos, todėl negalėjo paskambinti. Ryte paskambino draugui Č. B. ir papasakojo kas nutiko, nuvyko į policiją, parašė pareiškimą. Tyrėja jį nufotografavo. Tą pačią dieną norėjo eiti pas ekspertą, tačiau jam paskambinus pasakė, kad ekspertas bus tik antradienį, o policijoje jis buvo penktadienį. Antradienį nuėjo pas ekspertą. Ekspertas apžiūrėjęs jam pasakė eiti į ligoninę. Ligoninėje jį paguldė, pastatė lašelinę. Ligoninėje gulėjo vieną parą, jam išrašė vaistų, prašėsi išleidžiamas gydytis namuose. Tuo metu turėjo išvažiuoti į Vokietiją, bet dėl įvykio neišvažiavo. Eidamas į polikliniką sutiko Dirmantienę, kuri jam pasakė, kad abi su Vansiene jos matė, kaip jam smūgiavo ir kaip jis nubėgo. Paaiškino, jog dėl smūgių jam skaudėjo, toje vietoje duria ir dabar. L. spirdamas sulaužė jo dantų plokštelę, buvusią kairėje striukės kišenėje. Reiškia 800 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nes 600 Lt sumokėjo už naują dantų plokštelę, 200 Lt mokėjo už advokato pagalbą. Už vaistus priteisti neprašo, nors jų ir pirko. Sumažindamas ieškinį dėl neturtinės žalos reiškia galutinį 800 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes tuo metu turėjo važiuoti pas dukrą į Vokietiją ir ten turėjo pigiau nusipirkti automobilį, o dėl sumušimo neišvažiavo, be to L. veiksmai jį išgąsdino, įbaugino, dėl skausmo negalėjo miegoti, dabar paskauda galvą, pasidarė užmaršus, nors anksčiau taip nebuvo, bijo vakare išeiti į laiptinę. Prieš tą įvykį jis buvau kreipęsis į policiją, nes prie namo girtavo asmenys, tarpe tų asmenų buvo ir K. bei L. sugyventinės sūnus. Tai buvo rugsėjo mėnesio pabaigoje - spalio mėnesio pradžioje, buvo atvykusi policija. Mano, kad L. už tai ant jo pyko. Prašo L. nubausti už jo sumušimą.

Liudytoja J. M. V. paaiškino, kad A. A. Ž. ji pažįsta, nes jis yra (duomenys neskelbtini) namo bendrijos pirmininkas. L. nepažįsta. 2010-10-14 apie 19 val., ji susitiko kaimynę D. ir jos nusileido žemyn prie bibliotekos, nes D. nešė šiukšles. Ji pasiliko prie bibliotekos, o D. laipteliais nulipo nunešti šiukšles į konteinerį. Tuo metu ji pamatė keturis žmones prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės. Atstumas nuo tos vietos kur vyko konfliktas iki jos buvo kokie 50 metrų, gal ir arčiau. Buvo prieblanda. Viena moteris iš karto įėjo į laiptinę. Matė ir K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) name. Vyras, kuris buvo trumpai kirptais plaukais, labai panašus į kaltinamąjį, pradėjo šaukti - „ką tu vaikus varinėji, vaizduoji“. Kitas žmogus, kurį vėliau atpažino kaip Ž., pradėjo trauktis atbulas. Į kaltinamąjį labai panašus vyras užsimojo vieną kartą, po to – kitą kartą. Atrodė, kad Ž. sudavė, rėkė - „ką vaizduoji su ta papke“. Tada spyrė su koja Ž. į priekinę jo kūno dalį. Sakė - „galas tau“. Ž. suklupo, po ko atsikėlęs nubėgo į kalniuką. Tuo metu ji ir pažino, kad tai buvo Ž.. Su D. ėjo ieškoti Ž., nes norėjo paklausti dėl ko jį sumušė, tačiau jo nesutiko. Tvirtina, kad tikrai matė Ž. suduodant vieną smūgį, matė ir spyrimo veiksmą, po kurio žmogus sukniubo, o atsikėlęs nubėgo į kalniuką. Nurodė, jog nėra girdėjusi Ž. vartojant necenzūrinius žodžius, charakterizuoja Ž. teigiamai. K. žino iš matymo. K. matė konfliktą, nes kai buvo mušamas Ž., buvo už kokių 5 žingsnių.

Liudytoja A. A. D. paaiškino, kad pažįsta A. A. Ž., nes jis yra jos namo bendrijos pirmininkas. Kaltinamąjį pažįsta iš matymo, nes jis vedžioja rotveilerio veislės šunį. 2010-10-14 apie 19 val., nešė šiukšles. Buvo prieblanda. Sutiko V. Ėjo abi į apačią pasikalbėdamos. V. pasiliko prie bibliotekos, o ji nuėjau prie šiukšlių konteinerių. Išgirdo triukšmą. Priėjo prie gatvės. Pamatė prie 11 namo pirmos laiptinės vykstantį konfliktą. A. Ž., kuris jos atžvilgiu stovėjo šonu, ir kaltinamąjį. Buvo ir viena moteris, kaip dabar žino jos pavardę – K., gyvenanti (duomenys neskelbtini) name, kuri konflikto metu stovėjo už kokių 2-3 metrų. Buvo triukšmas. Išgirdo šaukiant - „ką čia vaikštai su papke“. Kaltinamasis užsimojo ir trenkė Ž. į veidą, mosavo dar, kiek kartų Ž. buvo suduota – nežino, tiksliai matė vieną smūgį, po to spyrė koja, sakė – „tau galas“. Po spyrio Ž. sukniubo. Tada atsikėlęs takeliu nuėjo į viršų. Viską ji matė, nes niekas vaizdo jai niekas neužstojo. Ji grįžo prie kaimynės. Abi ieškojo Ž., bet nerado. Su Ž. susitiko tik lapkričio mėnesį, klausė jo, kodėl jis ne Vokietijoje. Jis pasakė, kad jam blogai su sveikata. Pasakė jam, kad su V. matė konfliktą. Toje vietoje buvo įjungta šviesa, bet ten, kur jie buvo, buvo prieblanda, tačiau smūgiai matėsi, girdėjosi necenzūriniai žodžiai. Ž. charakterizavo kaip pareigingą, sąžiningą, darboholiką, kurį visi gerbia. Pamatę konfliktą jos su V. jautėsi blogai.

Liudytojos D. K., V. B. ir E. L. patvirtino, kad girdėjo, kaip nukentėjusysis Ž. kaltino K., jog ji meluoja, kad nematė, kaip jis buvo sumuštas, sakė jai, kad jis dėl jos melavimo negali ja pasitikėti kaip sarge, todėl ketina atleisti iš darbo.

Liudytoja L. G. paaiškino, kad A. L. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena 11 metų. Galimai 2010-10-14, namo grįžo po 19 valandos. Išlipę iš automobilio pamatė stovint Ž. ir D., kurios pavardės nežino, kurie kalbėjosi. Jie Ž. pradėjo klausti apie šildymą, nes pas juos namuose labai šalta. Ž. pradėjo sakyti, kad jam nerūpi, tegul rūpinasi šiluminiai tinklai. L. jam sakė: „Kaip nerūpi, jei esi komendantas“. Jie pradėjo „koliotis“. Pirmas pradėjo Ž., pasakė necenzūrinius žodžius. Kilo konfliktas. Kol ji buvo, L. nevartojo necenzūrinių žodžių. Ji su mergaite nuėjo namo. D. pasiliko. Namuose, kurie yra trečiame aukšte, nuėjo prie lango pasižiūrėti kas vyksta. Konflikto vieta nesimatė, nes užstojo stogelis. Matėsi D. nugara, A. L. stovėjo prie jos. Ž. nematė, girdėjo šauksmą. Girdėjo, kad abu vyrai stipriai ginčijosi, abu „koliojosi“. Mušimosi nesigirdėjo. Matė, kaip Ž. takeliu užlipo ant kalniuko. Kalnas yra status, bet lipo jis ne laiptais. Mano, kad laiptais būtų buvę lengviau užlipti. Mano, kad jei Ž. būtų sumuštas, neužliptų į kalniuką. Nuėjus Ž., L. su D. dar pasilikę kalbėjosi, po to L. grįžo namo. Konfliktas vyko apie 10-15 min. Kol ji lipo į savo butą, nematė, kas vyko. Pažiūrėjusi pro langą matė, kaip Ž. nueidinėja nuo laiptinės, o jos vyras stovėjo ir kalbėjosi su D.. Paaiškino, jog šiukšlių konteineriai yra netoli jų. Visą laiką, kol jie čia gyvena, kliūna Ž., jis nuolat kabinasi prie jos sūnaus, sūnų kvietė į policiją, nes Ž. buvo jį apkaltinęs, kad į jį šaudė. Ž. nepatinka vaikai, nes užpylė smėlio dėžę, ištepė „bordiūrą“ smala, kad vaikai nesėdėtų. Su Ž. yra buvęs ne vienas konfliktas. Prieš tris metus asmeniškai ji pati su Ž. turėjo konfliktą. Namo gyventojai nepatenkinti Ž.. D. irgi skundėsi. Ji dirbo sarge. Sakė, kad po to, kai ji paliudijo, ją Ž. atleido iš darbo. Ji buvo atėjusi pas juos į namus, rodė parašus. Po to ji kreipėsi į mokesčių inspekciją. Su D. jie nebendrauja, ji pas juos šiaip buvo užėjusi. Vėliau iš D. sužinojo, kad prieš konfliktą ji su Ž. aiškinosi dėl automobilio vagystės.

Liudytoja D. K. paaiškino, kad L. pažįsta iš matymo, o Ž. yra jos darbdavys, nes ji dirba garažų bendrijoje sarge, kur Ž. dirba pirmininku. Galimai 2010-10-14 apie 19 val., ji prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės kalbėjosi su Ž., nes jie kartu parėjo iš garažų, kur jai buvo išmokėtas darbo užmokestis. Tuo metu ji su Ž. stovėjo prie laiptinės durų, kai atėjo L. su žmona ir dukra. Tarp L. ir Ž. kilo konfliktas. Ž. pirmas pavartojo necenzūrinius žodžius. Jie stovėjo vienas priešais kitą. Pradžioje stovėjo prie laiptinės durų, po to aiškinosi nuėję į aikštelę. L. Ž. nemušė, nestumdė, nebuvo prie Ž. net prisilietęs. Po konflikto Ž. ramiai nuėjo į kalnelį, o ji po stogeliu nestovėjo, su L. nekalbėjo. Nuėjus Ž. su L. atsisveikino ir užlipo laiptais į savo namą. Jokių žmonių aplinkui nebuvo. Šviesos degė ir gatvėje, ir toje aikštelėje prie 11 namo. Ž. norėjo ją atleisti dėl jos tokio liudijimo, buvo atsiuntęs raštą, tačiau ji nėra atleista, dirba ir šiuo metu. Pas L. niekada nėra buvusi, dėl atleidimo nesiskundė, jokių dokumentų jam nerodė. V. ir D. žino iš matymo. Jų nematė, jos konflikto matyti negalėjo, nes nuo konteinerių iki tos vietos yra apie 250 metrų, teismo salė yra 50 metrų ilgio, na gal 30 metrų, gal ir dar mažiau. Atstumuose nelabai gaudosi, todėl kodėl nurodė tokius atstumus paaiškinti negali.

Iš baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-0989-10 esančio pareiškimo matyti, kad A. A. Ž. į Kėdainių raj. PK kreipėsi 2010-10-15 (baudžiamoji byla Nr. 66-1-0989-10, b.l.4). Pareiškimuose (baudžiamoji byla Nr. 66-1-0989-10, b.l.4,5) nurodė, kad jis buvo sumuštas A. L., kuris jam tris kartus kumščiu sudavė į kairį skruostą ir vieną kartą įspyrė į kairį šoną, prašė A. L. patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Analogiškai nurodė apklaustas liudytoju (baudžiamoji byla Nr. 66-1-0989-10, b.l.7).

Iš asmens apžiūros protokolo (baudžiamoji byla Nr. 66-1-0989-10, b.l.10) matyti, kad 2010-10-15 apžiūrėjus A. A. Ž., ant jo veido, kairės pusės smilkinio srityje, fiksuotas 3,5x2,0 cm dydžio paraudimas.

Iš nukentėjusiojo A. A. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (baudžiamoji byla Nr. 66-1-0989-10, b.l.13), matyti, kad nukentėjusysis parodė kaltinime nurodytą vietą, kur A. L. jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, tai yra tris kartus kumščiu sudavė į kairę veido pusę, vieną kartą spyrė į kairės pusės šoną.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.G254/10(12) (baudžiamoji byla Nr. 66-1-0989-10, b.l.20-21) nurodyta, kad A. A. Ž., galimai aplinkybėse nurodytu laiku, kieto buko daikto poveikyje, padarytas lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata. Dėl suduotų smūgių sukeltas fizinis skausmas.

Iš VšĮ Kėdainių ligoninės informacijos (baudžiamoji byla Nr. 66-1-0989-10, b.l.23) matyti, jog A. A. Ž. ligoninės Traumatologiniame skyriuje gydėsi nuo 2010-10-19 iki 2010-10-20. Diagnozė: smegenų sukrėtimas.

Iš akistatos protokolo (baudžiamoji byla Nr. 66-1-0989-10, b.l.43) matyti, jog A. A. Ž. nurodė, kad A. L. jam tris kartus sudavė į veidą ir vieną kartą spyrė į šoną, o A. L. nurodė, kad A. A. Ž. tik pastūmė.

Iš A. A. Ž. teismui pateiktos įvykio schemos (b.l.65) matyti, jog atstumas nuo įvykio vietos, kurioje buvo mušamas ranka ir kur jam buvo įspirta, iki stiklo konteinerio ir bibliotekos – apie 50 metrų.

Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b.l.76-84) matyti, jog atstumas nuo pirmos laiptinės, esančios Liepų al. g. 11, iki šiukšlių konteinerių – 68,6 metrai.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Nors kaltinamasis A. L. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra nukentėjusiojo A. A. Ž. parodymais, liudytojų Janinos M. V., Aleksandros A. D., D. K., V. B. ir E. L. parodymais, rašytiniais įrodymais: teismo medicinos specialisto išvada, asmens apžiūros protokolu, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, akistatos protokolu, pažyma iš medicinos įstaigos, įvykio schema, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktu, todėl išnagrinėjus bylą nustatyta, kad, kaip nurodyta privataus kaltintojo patikslintame kaltinime (b.l.69), 2010 m. spalio 14 d. apie 19.30 val., A. L., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo kieme, tris kartus ranka sudavė A. A. Ž. į veido sritį bei vieną kartą įspyrė į pilvo-šono sritį, tuo savo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam padarė lengvą galvos smegenų sukrėtimą, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. A. Ž. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą (kaip tai nurodyta patikslintame kaltinime b.l.69).

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina tai, kad A. L. smurtavo prieš A. A. Ž., tai yra tris kartus sudavė jam į veido sritį, ką patvirtina 2010-10-15 asmens apžiūros protokole fiksuotas 3,5x2,0 cm dydžio paraudimas ant A. A. Ž. veido kairės pusės smilkinio, bei vieną kartą įspyrė į šoną, dėl ko, dėl kaltinamojo panaudoto smurto nukentėjęs juto ne tik fizinį skausmą, bet dėl galvos smegenų sukrėtimo jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ką patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku, kieto buko daikto poveikyje. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai tiek atliekant ikiteisminį tyrimą (baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-0989-10 esančiuose pareiškimuose, liudytojo apklausos protokole, parodymų patikrinimo vietoje protokole, akistatos protokole), tiek ir teisiamajame posėdyje yra vienodi, nuoseklūs ir logiški. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojų parodymai, tai yra liudytojos J. M. V. ir Aleksandra A. D., kurios įspėtos dėl melagingų parodymų davimo, kategoriškai patvirtino, jog kaltinime nurodytu laiku matė, kaip buvo mušamas nukentėjusysis. A. A. D. patvirtino, kad matė, jog nukentėjusįjį mušė kaltinamas, J. M. V. nurodė, kad mušantysis buvo labai panašus į kaltinamąjį, be to, pastarosios liudytojos nurodytos įvykio aplinkybės sutapo su šioje byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis. Jokių objektyvių duomenų, dėl kurių liudytojos A. A. D. ir J. M. V. negalėjo matyti, kaip nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamasis naudojo fizinį smurtą arba teisme duoda neteisingus parodymus, nėra nustatyta. Liudytoja A. A. D. nurodė, kad ji įvykį matė stovėdama prie gatvės, tai yra prie stiklo konteinerio, šiukšlių konteineriai yra toliau nuo stiklo konteinerio. Antstolis matavo atstumą nuo aplinkybėse nurodyto namo laiptinės durų iki šiukšlių konteinerių, tačiau A. A. Ž., nurodė, ko nepaneigė ir kaltinamasis, kad konfliktas, prasidėjęs prie koridoriaus durų, baigėsi stovėjimo aikštelėje, todėl antstolio išmatuotas atstumas, nustačius tiek įvykio baigties aikštelėje, tiek ir liudytojos A. A. D. stovėjimo vietas, nesutampa dėl objektyvių priežasčių, kadangi antstolis nežinojo ir negalėjo žinti visų bylos aplinkybių. Vienok, nei A. A. Ž. schemoje, nei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo akte nefiksuotos jokios objektyviai matomumui trukdančios kliūtys, juolab, kad byloje apklausti asmenys nurodė, jog įvykio vieta tuo metu buvo apšviesta. Kaltinamojo iniciatyva apklaustos liudytojos D. K., V. B. ir E. L. patvirtino, kad girdėjo, kaip nukentėjusysis pasakojo apie jo sumušimą ir kaltino liudytoją D. K. meluojant, jog pastaroji to nematė, tai yra nukentėjęs nuo pat pradžių nuosekliai laikėsi savo pozicijos dėl iš kaltinamojo patirto fizinio smurto. Pats kaltinamasis, neigdamas mušęs nukentėjusįjį, nurodė, kad jis negali paaiškinti, kodėl nukentėjusysis duoda prieš jį tokius parodymus, nes anksčiau su nukentėjusiuoju jokių konfliktų neturėjo, susipykęs su Ž. nebuvo, taip pat nurodė, jog liudytojų A. A. D. ir J. M. V. nepažįsta. Esant tokiai situacijai, nukentėjusiojo parodymais, bei juos partvirtinančiais liudytojų A. A. D. ir J. M. V. parodymais, teismas neturi pagrindo abejoti, tai yra byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis būtų davęs neteisingus parodymus, taip pat nėra ir realų pagrindą turinčių duomenų, kurie leistų abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu.

Vertinant liudytojos L. G. parodymus, atkreiptinas dėmesys, kad ji yra kaltinamojo A. L. sugyventinė ir vaiko motina, tai yra suinteresuotas šeimos narys, be to, duodama parodymus liudytoja nepaneigė nukentėjusiojo tvirtino, kad jis buvo sumuštas kaltinamojo, nes nurodė, jog lipdama laiptais į namus, esančius trečiame aukšte, konflikto nematė, o sugrįžusi namo ir žiūrėdama pro namų langą nematė konflikto vietos, nes ją užstojo laiptinės stogelis. Tačiau liudytoja patvirtino, kad girdėjo šauksmą, o pažiūrėjusi pro langą tuo metu tik pamatė, kaip A. A. Ž. nuėjo į kalniuką, nors kalnas yra status ir laiptais jam lipti būtų buvę patogiau, nurodė, kad nuėjus Ž., D. ir jos sugyventinis liko kalbėtis. Parodė, jog D., dirbanti sarge, skundėsi dėl Ž., sakė, kad po to, kai ji paliudijo, ją Ž. atleido iš darbo. D. buvo atėjusi pas juos į namus, rodė dokumentus. Vėliau iš D. sužinojo, jog prieš konfliktą ji su Ž. aiškinosi dėl automobilio vagystės. Gi kaltinamasis, priešingai, nei nurodė L. G., neigė, kad liudytoja D. K. buvo atėjusi pas juos į namus, taip pat skirtingai, nei liudytojos L. G., A. A. D., J. M. V., kurios nurodė, jog Ž. pirmasis nubėgo į kalniuką, kaltinamasis parodė, kad iš konflikto vietoje buvusių keturių asmenų pirma išėjo G., po to K., po to jis, o Ž. pasiliko kieme.

Vertinant liudytojos D. K. parodymus, darytina išvada, kad jie prieštaringi. 2010-10-22 ir 2010-11-23 apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja (baudžiamoji byla Nr. 66-1-0989-10, b.l.25,26) ji iš esmės vienodai parodė, kad matydama, jog vyksta konfliktas ir A. A. Ž. vartoja necenzūrinius žodžius, ji, nenorėdama klausytis A. A. Ž. necenzūrinių žodžių, kartu su iš laiptinės išėjusia pussesere grįžo namo, su A. A. Ž. konfliktavusio asmens - Arūno vartojant necenzūrinių žodžių negirdėjo, prie jos vyrai nesimušė. Papildomai apklausta dar nurodė, kad jos manymu, kuomet ji išeidinėjo iš įvykio vietos, konfliktas jau „baiginėjosi“, bet Ž. dar stovėjo aikštelėje. Gi teisme liudytoja nurodė, kad viso Ž. ir L. konflikto metu ji buvo įvykio vietoje ir išėjo tik tuomet, kai A. A. Ž. „ramiai“ nuėjo į kalniuką, nors toliau į nukentėjusiojo klausimą nurodė, kad A. A. Ž. į kalną bėgo. Liudytoja D. K. teigė, kad konflikto metu L. Ž. ne tik, kad nemušė, nestumdė, bet nebuvo prie Ž. net prisilietęs, tačiau pats kaltinamasis, nors ir pateikdamas skirtingas versijas (kad jis ranka nuo nukentėjusiojo atsistūmė, ranką tik priglaudė, ranka patapšnojo nukentėjusiajam per petį, gal nukentėjusįjį ir stumtelėjo), patvirtino teismui, kad su Ž., priešingai nei tvirtino liudytoja D. K., kontaktavo. Liudytoja D. K. nurodė, jog ji pas L. niekada nėra buvusi, dėl atleidimo nesiskundė, jokių dokumentų nerodė, tačiau šiuos liudytojos parodymus paneigė kaltinamojo sugyventinė L. G., kuri teismui patvirtino, kad liudytoja D. K. buvo atėjusi pas juos į namus, skundėsi, ką sakė ir pats kaltinamasis, dėl Ž., pasakojo apie jos atleidimą iš darbo, rodė dokumentus. Be šių išvardintų prieštaringų parodymų akivaizdžiai matyti, kad liudytoja D. K. neigiamai nusiteikusi nukentėjusiojo A. A. Ž. atžvilgiu, ką įrodo, jog jau apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2010-10-22 (baudžiamoji byla Nr. 66-1-0989-10, b.l.25), kuomet, kaip teisme nurodė liudytoja jos ir Ž. santykiai buvo normalūs, bei, kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l.86), A. A. Ž. dar nebandė jos atleisti iš darbo, savo iniciatyva apklausoje pateikė pakankamai neigiamą nukentėjusiojo charakteristiką jį charakterizuodama kaip melagį ir aferistą. Kadangi liudytoja D. K. su nukentėjusiuoju yra konfliktiniuose santykiuose, atsižvelgiant į teismo nurodytų liudytojos parodymų prieštaringumą, liudytojos D. K. parodymus teismas vertina kaip nepatikimus.

Esant tokiai situacijai, kaltinamojo neprisipažinimas padarius nusikaltimą vertintinas kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 1 d. padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma, suduotų smūgių skaičius, smūgių sudavimas kumščiu į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galvą, spyris, smurtavimas prieš 72 metų amžiaus žmogų, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis A. L. veikė tiesiogine tyčia. Jis privalėjo suvokti ir numatyti, bei būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas suvokė ir numatė galimus padarinius, tai yra, kad smurtaudamas nukentėjusiajam sukels fizinį skausmą, galimai sutrikdys garbingo amžiaus nukentėjusiojo sveikatą ir šių padarinių norėjo. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad A. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikaltimas nesunkus, tyčinis; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas iš pykčio, į kaltininko asmenybę – praeityje neteistas, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, charakterizuojamas teigiamai, augina mažametę dukrą, sveikas (baudžiamoji byla Nr. 66-1-0989-10, b.l.46-57); atsižvelgia į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių; į sukeltas pasekmes – nukentėjusiajam padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat ir į tai, kad nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, į nukentėjusiojo poziciją. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslas kaltinamajam gali būti pasiektas skiriant laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skiriant bausmės dydį mažesnį nei galimos skirti laisvės apribojimo bausmės vidurkis, kaltinamajam skiriant įpareigojimus (BK 48 str.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamajam jokia kardomoji priemonė paskirta nebuvo.

Civilinis ieškinys. Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį 800 Lt turtinei ir 800 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko.

Nukentėjusiojo ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas kaltinamajam baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Žalos samprata baudžiamoje, baudžiamojo proceso teisėje glaudžiai siejasi su civilinėje teisėje pateiktu žalos apibūdinimu. Žalos padarymas yra vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jeigu civilinė teisė pažeista padarant turtinę ar neturtinę žalą, tai ši teisė ginama iš pažeidusio teisę asmens išieškant nuostolius (CK 1.138 straipsnio 6 punktas).

Turtinė žala. Tiek baudžiamojo proceso įstatymo, tiek LR civilinio kodekso nuostatų prasme kiekvienas asmuo, kuris dėl kito asmens kaltės patyrė turtinės žalos, turi teisę į žalos atlyginimą. Nustatant patirtą turtinę žalą reikia atsižvelgti tiek į nusikalstama veika pažeistus nukentėjusiojo turtinius interesus, tiek ir turėtas realias, dokumentais patvirtintas išlaidas (CK 6.249 str. 1 d.). Nukentėjusiojo ieškinyje nurodyti praradimai turi būti priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo kaltais veiksmais.

Teismui nukentėjusysis nurodė, jog jo prašoma priteisti turtinė žala susideda iš 200 Lt išlaidų už advokato paslaugas ruošiant privataus kaltinimo skundą ir 600 Lt už sulaužytą dantų protezą, nors išlaidų turėjo ir daugiau, kadangi pirko vaistus. Nukentėjęs pateikė advokato pinigų priėmimo kvitą, advokato atstovavimo sutartį (b.l.20,62) ir sąskaitą faktūrą bei pinigų priėmimo kvitą už dantų protezą (b.l.63-64). Išlaidas teisinei pagalbai patvirtina rašytiniai įrodymai (kvitas, atstovavimo sutartis). Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo parodymus kaip patikimus ir jais remdamasis, neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo tvirtinimu, jog kaltinamasis A. L. spirdamas sulaužė nukentėjusiojo striukės kišenėje buvusį dantų protezą. 600 Lt vertės atstatyto dantų protezo kainą patvirtinta paminėti rašytiniai įrodymai (kvitas, sąskaita faktūra). Kadangi nukentėjusysis išlaidas patyrė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, išlaidos realios, žalos dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, jos įrodytos ir yra pagrįstos, todėl turi būti priteistinos iš kaltinamojo A. L. nukentėjusiojo A. A. Ž. naudai.

Neturtinė žala. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Nukentėjusysis prašė priteisti jam 800 Lt neturtinės žalos.

Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo tyčia panaudoto fizinio smurto, padaryto sužalojimo, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus. Po įvykio nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, kreipėsi į policiją, į ligoninę, gydėsi, patyrė stresą, jautėsi pažemintas, įbaugintas, negalėjo normaliai socialiai bendrauti, išvykti į planuotą kelionę, kas patvirtina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala buvo padaryta. Šias aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir asmens apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvada, medicininiai duomenys, įvykį mačiusių ir po įvykio su nukentėjusiuoju bendravusių liudytojų J. M. V., A. A. D. parodymai.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ne tik į paminėtas aplinkybes, bet ir į kaltinamojo kaltę. Kaltinamasis, būdamas suaugęs, sveikas, todėl mąstantis, fizinį smurtą pagyvenusio nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo tyčia, tačiau kaltu nesijautė, nes kaltės nepripažino, nukentėjusiojo neatsiprašė, žalos atlyginti nesutiko. Kadangi pakankamai jauno amžiaus kaltinamasis nurodė, jog dirba, statosi namą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra sunki, be to, sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004, Aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiajam A. A. Ž. nustatomas 800 Lt atlygintinas neturtinės žalos dydis, nes tokio dydžio kompensacija, atsižvelgiant į besiformuojančią teismų praktiką, nėra per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. 800 Lt neturtinės žalos suma priteistina iš kaltinamojo A. L..

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., proceso išlaidomis, kurios yra pagrįstos dokumentais: pažyma apie pašto išlaidas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos, apmokant nukentėjusiajam 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l.39); tarnybos pažyma apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas (b.l.85), pripažintinos 17,87 Lt pašto išlaidos bei 320 Lt išlaidos už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam A. A. Ž., todėl priteistinos iš kaltinamojo A. L. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (žmogaus nežymus sveikatos sutrikdymas), ir nuteisti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant A. L.:

per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti A. A. Ž. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą,tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.

Išaiškinti, kad A. L. privalo: be teismo ar bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus.

Priteisti iš A. L. 800 Lt (aštuonis šimtus litų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. A. Ž. naudai.

Priteisti iš A. L. 800 Lt (aštuonis šimtus litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. A. Ž. naudai.

Priteisti iš A. L. 17,87 Lt (septyniolika litų 87 ct) teismo pašto išlaidų ir 320 Lt (tris šimtus dvidešimt litų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.