Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajam M. S., kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2016-06-22, apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie Žiemgalių g. ir Baltijos g. sankryžos, Kaune, kai dėl galimai įvykdyto administracinio teisės pažeidimo buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis ,,Rover 45“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančio valstybės tarnautojo – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto M. S. reikalavimų eiti į tarnybinį automobilį asmens tapatybei ir blaivumui nustatyti ir, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, tai yra, gulėdamas policijos tarnybiniame automobilyje ant galinės sėdynės, spyrė M. S., šiam pavykus smūgio išvengti, smūgiavo ranka M. S. į veidą ir jėga nustumdamas pradėjo bėgti, o bandant jį sulaikyti, aktyviai mosavo rankomis, išsinėrė iš savo drabužių, pradėjo bėgti, po ko sulaikius ir dedant jam antrankius, jėga antrankiu prispaudė M. S. dešinės rankos nykštį, tuo padarydamas kraujosruvą.

Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-06-22 vakare buvo išgėręs alaus, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Vairuojant automobilį, Kaune, Žiemgalių gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai. Reikalavo eiti į policijos tarnybinį automobilį, pūsti į alkotesterį, kad patikrinti jo blaivumą. Jis tam priešinosi. Dėl šoko visų įvykio aplinkybių gerai neprisimena, tačiau neneigia galėjęs policijos pareigūnui spirti, suduoti jam į veidą, jėga jį nustumti, kad pats galėtų pasprukti. Išlipęs iš policijos tarnybinio automobilio nubėgo apie 100 metrų, tačiau policijos pareigūnai jį sulaikė, uždėjo antrankius, kuriais galėjo prispausti pirštą nukentėjusiajam.

Nukentėjusysis M. S., Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio specialistas, parodė, jog 2016-06-22, apie 19.00 val., gavo pranešimą, kad Kaune, Baltijos g. važinėja juodos spalvos automobilis ,,Rover 45“, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Nuvykus nurodytu adresu, pastebėjo minėtą transporto priemonę ir sustabdė ją prie Žiemgalių g. ir Baltijos g. sankryžos, prie PC ,,Maxima“. Bendraujant su vairuotoju, buvo matyti, kad jis neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis elgėsi iššaukiančiai. Paprašė vairuotoją eiti kartu su juo į policijos tarnybinį automobilį jo tapatybės ir blaivumo nustatymui. Vairuotojas sėsti į tarnybinį automobilį atsisakė, po to, jau sėdėdamas ant galinės sėdynės pasidarė agresyvus, atsisakė tikrintis blaivumą, bandė išlipti iš automobilio. Buvo perspėtas dėl policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo. Priėjus prie galinių durelių ir bandant M. K. uždėti antrankius, šis, atsigulęs ant galinės sėdynės, spyrė jam, bet smūgio jam pavyko išvengti, tada delnu smūgiavo jam į smilkinį ir nustumdamas jį, šoko iš tarnybinio automobilio. Bandant pažeidėją sulaikyti, sugriebė jį už marškinėlių, tačiau šis iš jų išsinėrė ir pradėjo bėgti. Kartu su kolega pradėjo jį vytis ir, maždaug už 100 metrų, sulaikė. Pažeidėjas ir toliau jiems priešinosi, todėl buvo panaudotas elektros impulso prietaisas ,,Taser“, po to iš karto uždėti antrankiai. Bandydamas išvengti sulaikymo, M. K. antrankiais prispaudė jam dešinės rankos nykštį prie žemės, dėl ko ant piršto atsirado kraujosruva, taip pat buvo sudaužytas jo asmeninio mobilaus ryšio telefono ,,SamsungGalaxy Xcover II“, įvykio metu buvusio tarnybinėje liemenėje, ekrano stiklas.

Iš 2016-06-22 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto Nr. 389 nustatyta, kad 2016-06-22, 22.05 val. M. K. nustatytas 1,93 promilės girtumas (b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. K. pasipriešinus valstybės tarnautojui pasitvirtino. Kaltinamasis pripažino naudojęs fizinį smurtą policijos pareigūno atžvilgiu, kai šis reikalavo sėstis į tarnybinį policijos automobilį ir siekė uždėti jam antrankius, mano, kad tokiam jo elgesiui įtakos turėjo tai, kad buvo neblaivus. Nustatyta, kad kaltinamasis pasipriešino valstybės tarnautojui – Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio specialistui M. S., kai šie atliko savo tiesiogines tarnybines funkcijas ir teisėtai reikalavo sėstis į tarnybinį policijos automobilį, siekiant nustatyti pažeidėjo tapatybę bei patikrinti blaivumą. Kadangi kaltinamasis policijos pareigūnui pasipriešino naudodamas fizinį smurtą (spyrė policijos pareigūnui, ranka smūgiavo į veidą, jėga pastūmė bei antrankiais prispaudė policijos pareigūnui pirštą), tokie M. K. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje.

M. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. parodė, jog su nukentėjusiuoju M. S. susitaikė, jo atsiprašė, atlygino padarytą žalą. Nukentėjusysis M. S. patvirtino, kad padarytą turtinę (60 eurų) ir neturtinę (40 eurų) žalą kaltinamasis jam atlygino, jo atsiprašė, todėl sutiko taikytis su kaltinamuoju ir neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta jiems susitaikius.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

M. K. teisiamas pirmą kartą (ankstesni teistumai išnykę), teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo tyčinio nusikaltimo pripažino, su nukentėjusiuoju M. S. susitaikė, jo atsiprašė, padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlygino. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, kaltinamasis dirba, verčiasi individualia veikla (automobilių remontas). Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog M. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas M. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju M. S.. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Nukentėjusiojo M. S. civilinis ieškinys dėl 100 eurų žalos (60 eurų turtinės ir 40 eurų neturtinės), atlygintas.

Daiktų, turėjusių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-06-23 pažymą Nr. NTP-7-7210 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 34,74 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš M. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiuoju M. S., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinti M. K., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.