Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 24 d. sprendimu (b. l. 169 – 174) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino Kauno teritorinės muitinės viršininko 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. 1P-410K „Dėl Z. K. atleidimo“, pripažino, kad pareiškėja atleista iš Panevėžio teritorinės muitinės pagal teismo sprendimą nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisė pareiškėjai iš Kauno teritorinės muitinės 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; priteisė pareiškėjai 4 193,36 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad pareiškėja Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. K2-64K buvo paskirta į Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus viršininkės pareigas. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1B-607 „Dėl Panevėžio teritorinės muitinės reorganizavimo“ buvo priimtas sprendimas reorganizuoti Panevėžio teritorinę muitinę jungimo būdu prijungiant ją nuo 2010 m. liepos 1 d. prie Kauno teritorinės muitinės. Minėtu įsakymu buvo patvirtintas „Panevėžio teritorinės muitinės reorganizavimo projektas“, kurio 9 punkte nurodyta, kad reorganizuojama Panevėžio teritorinė muitinė baigs veiklą 2010 m. birželio 30 d. Teismas vadovavosi Statuto 54 straipsnio 7 dalimi. Byloje taip pat nustatyta, kad Panevėžio teritorinėje muitinėje vyko reorganizacija ir dėl to buvo panaikintos visos Panevėžio teritorinės muitinės pareigybės, taip pat ir Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus viršininko pareigybė. Laikė, kad dėl reorganizacijos atsakovas turėjo teisinį pagrindą atleisti pareigūnus Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, tačiau prieš tai įvykdęs Statute įtvirtintas pareigas. Atkreipė dėmesį, jog apie tai, kad pareiškėjos pareigybė bus naikinama, ji buvo informuota 2010 m. vasario 23 d. informaciniu pranešimu Nr. K11-75, kuriame buvo nurodyta, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymu „Dėl Panevėžio teritorinės muitinės reorganizavimo“ reorganizuojama Panevėžio teritorinė muitinė jungimo būdu prijungiant ją nuo 2010 m. liepos 1 d. prie Kauno teritorinės muitinės. Nurodyta, kad reorganizuojama Panevėžio teritorinė muitinė baigs veiklą 2010 m. birželio 30 d. Pareiškėja taip pat buvo informuota apie atleidimo iš tarnybos sąlygas pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad darbo grupė, paskirta bendru Kauno teritorinės muitinės ir Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2010 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 3B-90/A4-52 1.2.punktu spręsti reorganizuojamos Panevėžio teritorinės muitinės darbuotojų perkėlimo į kitas pareigas, atleidimo iš tarnybos klausimams nagrinėti, atrankos metu nutarė įstaigos vadovui rekomenduoti pareiškėjai siūlyti užimti šias pareigybes: 2010 m. gegužės 25 d. informaciniu pranešimu Nr. 1B-2.7-6234 buvo siūloma užimti Ūkio ir aprūpinimo skyriaus viršininko pareigas, pareigybės lygis A, pareigybės kategorija 13, 2010 m. gegužės 31 d. informaciniu pranešimu Nr. 1B-2.7-596 buvo siūloma užimti Statistikos analizės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigas, pareigybės lygis A, pareigybės kategorija 11, 2010 m. birželio 3 d. informaciniame pranešime Nr. 1B-2.7-6766 buvo nurodytos dar 15 pareigybių, į kurias pareiškėja galėtų pretenduoti, 2010 m. birželio 9 d. informaciniu pranešimu Nr. 1B-2.7-6985 buvo siūloma užimti Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus Panevėžio poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigybę, 2010 m. birželio 14 d. informaciniu pranešimu Nr. 1B-2.7-7191 Kauno teritorinė muitinė pareiškėją informaciniu pranešimu informavo apie galimybę rinktis pasiūlytas laisvas pareigybes, kurios buvo paskelbtos Lietuvos Respublikos muitinės interneto svetainėje adresu, taip pat ir Kauno teritorinėje muitinėje esančias visas laisvas pareigybes. Tačiau visų šių siūlomų pareigų pareiškėja atsisakė, todėl buvo atleista iš pareigų pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą, o kadangi pareiškėja nuo 2010 m. birželio 28 d. susirgo, todėl Panevėžio teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. K2-79 vadovaujantis Statuto 55 straipsnio 3 dalimi, Panevėžio teritorinės muitinės viršininko įsakymo Nr. K2-70 1.7 punktas buvo pripažintas netekusiu galios, o 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1P-410K ji buvo atleista iš Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus viršininkės pareigų sekančią dieną po ligos. Teismo posėdžio metu taip pat nustatyta, kad Kauno teritorinės muitinės viršininko 2010 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 3B-195 buvo patvirtintas Kauno teritorinės muitinės statutinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas, galiosiantis nuo 2010 m. liepos 1 d., kuriuo buvo pavesta vadovautis rengiant įsakymus dėl statutinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, paskyrimo ir perkėlimo į pareigas. Tokiu būdu, pareiškėją įspėjus 2010 m. vasario 23 d., kai dar nebuvo patvirtinto pareigybių sąrašo, teismas pripažino, jog pareiškėja buvo įspėta nesant teisinio pagrindo, nes tik nuo Kauno teritorinės muitinės statutinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo galima įspėti pareigūną apie numatomą jo atleidimą iš tarnybos ir siūlyti šiame etatų sąraše esančias laisvas pareigybes. Pažymėjo, kad analogiškai šias aplinkybes įvertino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. spalio 9 d. administracinėje byloje Nr. A4–862-2003. Tačiau teismas sprendė, jog toks pareiškėjos įspėjimas nesudaro pagrindo atleidimą iš tarnybos pripažinti neteisėtu, nes per visą laikotarpį nuo 2010 m. vasario 23 d. pareiškėjai buvo užtikrintos socialinės ir kitos garantijos ir jos teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. Vadovaudamasis Statuto 54 straipsnio 7 dalimi, teismas sprendė, kad darbdavys, užtikrindamas pareigūno teises, privalo jam siūlyti visas laisvas jo kategorijos ar žemesnės kategorijos pareigybes. Byloje esantys rašytiniai įrodymai leido daryti išvadą, kad be pareiškėjai siūlytų pareigybių, pareigybių sąraše buvo ir kitų jos kategoriją atitinkančių arba žemesnės kategorijos pareigų, kurios nebuvo pareiškėjai pasiūlytos, tačiau jos buvo pasiūlytos kitai darbuotojai S. L., kurios darbo stažas mažesnis nei pareiškėjos. Teismas konstatavo, kad objektyvių priežasčių, trukdžiusių atsakovui įvykdyti įstatyme įtvirtintą pareigą pasiūlyti pareiškėjai visas laisvas lygiareikšmes arba žemesnes pareigybes, o būtent S. L. užimtas pareigas, byloje nenustatyta, nes atsakovo atstovės nurodyta aplinkybė, jog darbdavys turi teisę parinkti konkretiems darbuotojams konkrečias siūlomas pareigas, niekuo nepagrįsta. Teismo nuomone, tuo buvo pažeista pareiškėjos teisė dalyvauti atrankoje centralizuoto F tipo muitinės sandėlio veiklos organizavimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus – juriskonsulto pareigoms užimti Darbo kodekso 135 straipsnio tvarka ir Rekomendacijomis dėl muitinės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atrankos tarnybai ar darbui muitinėje tęsti vykdant muitinės reorganizaciją, o toks Statuto nuostatų pažeidimas yra pagrindas pripažinti pareiškėjos atleidimą iš tarnybos neteisėtu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėja buvo atleista iš Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus viršininkės pareigų, į kurias pareiškėja prašo ją grąžinti. Remdamasis Civilinio kodekso 2.95 straipsnio 2 dalimi, teismas padarė išvadą, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. Panevėžio teritorinė muitinė, kurioje pareiškėja ėjo pareigas, nebeegzistuoja. Patvirtintame Panevėžio teritorinės muitinės reorganizavimo projekte, be kita ko, nustatančiame po reorganizavimo veiksiančios Kauno teritorinės muitinės struktūrą, personalo ir mokymo skyriaus viršininko pareigų, kurias ėjo pareiškėja, nėra numatyta, todėl tai leido teigti, jog pareiškėją grąžinti į ankstesnes pareigas nebus organizacinių galimybių. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pareiškėją grąžinti į ankstesnį darbą trukdo organizacinės bei kitos priežastys, todėl tenkinti šį pareiškėjos prašymą nėra tikslinga. Teismas, vadovaudamasis Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 940 „Dėl darbo stažo skaičiavimo tvarkos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose aprašo patvirtinimo“ (2006 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1104 redakcija), Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas laikė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos ir pareiškėjos tarnybos stažas sudaro sąlygas priteisti 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog pareiškėjos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 4 193,36 Lt. Atsižvelgę į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjai priklauso 16 773,44 Lt dydžio išeitinė išmoka. Pareiškėjai taip pat priklauso vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (Darbo kodekso 297 str. 4 d.). Teismas taip pat vadovavosi Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ir pažymėjo kad viešojo administravimo subjekto asmeniui padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu turi būti nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika ir priežastinis ryšys, nes atsakomybė už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda be kaltės. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17?499/2007, 2005 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005, pastebėjo, jog teismo posėdžio metu nebuvo nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškiantis aplaidumu ar paviršutiniškumu, nepateikta duomenų apie atsiradusias sveikatos problemas dėl atleidimo iš tarnybos, be to, kaip nustatyta teismo posėdžio metu, pati pareiškėja aktyviai dalyvavo po reorganizacijos veikiančios Kauno teritorinės muitinės struktūrinių padalinių pareigūnų ir kitų darbuotojų pareigybių skaičiaus, darbo užmokesčio ir kitų finansinių klausimų nagrinėjime, taip pat ir įspėjimų apie atleidimą iš pareigų procese, todėl nepateikus įrodymų, kurie leistų konstatuoti neturtinės žalos atsiradimą, apibūdinamą Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje, dėl atleidimo iš tarnybos, prašymas šioje dalyje atmestas.