Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl 2007 m. rugsėjo 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 1 d., 138 str. 1 d. ir nubaustas :

- pagal BK 150 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams.

Pagal BK 63 str. 5 d. 2 p. subendrinus šias bausmes apėmimo būdu, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Pagal BK 64 str. 1, 3 d. iš dalies sudedant subendrinus šią bausmę su 2006-07-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Nuosprendžiu iš A. B. priteista nukentėjusiajai D. V. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1) 2007 m. gegužės 8 d. apie 19 – 20 val., (duomenys neskelbtini), sudavęs ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajai D. V. į galvą, ne mažiau kaip su smūgius į kitas kūno vietas, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, smogdamas vieną kartą peilio kotu jai į kaktą, lauždamas nukentėjusiajai dešinės rankos pirštą, žiebtuvėliu degindamas gaktos plaukus, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai D. V. muštinę kaktos žaizdą, poodines kraujosruvas vokuose, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, dešiniame ausies kaušelyje, dešinėje krūtyje, pilvo sieneles viršutinėje dalyje, sulaužydamas dešinės plaštakos penkto piršto pirštikaulį, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D. V. sveikatą;

2) tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, turėdamas tikslą palaužti nukentėjusiosios D. V. pasipriešinimą, darė poveikį jos psichikai ir panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, o būtent: nuplėšdamas nuo nukentėjusiosios rūbus nubrozdino – nudrėskė dešinės pilvo sienelės odą, reikalavo čiulpti jo lytinį organą, o nukentėjusiajai atsisakius, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, išsitraukė lytinį organą ir sugriebęs D. V. už plaukų, lenkė jos galvą žemyn ir tęsė reikalavimą čiulpti jo lytinį organą, o nukentėjusiajai nepaklusus, grasindamas jai peiliu palaužė nukentėjusiosios pasipriešinimą ir prieš jos valią tenkino lytinę aistrą su ja oraliniu būdu.

Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde neginčija nusikalstamų veikų (BK 150 str. 1 d., 138 str. 1 d.), už kurias jis yra nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, kvalifikavimo bei su šiomis veikomis susijusių įrodymų ir jų vertinimo, paskirtų bausmių rūšies bei dydžio. Šie klausimai teismo nuosprendyje išspręsti teisingai, teismo išvados motyvuotos, bylos įrodymai dėl to teismo įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatos, todėl išsamiau kolegija šios nuosprendžio dalies neanalizuoja.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmos instancijos teismas, nusprendęs pilnai patenkinti nukentėjusiosios D. V. civilinį ieškinį dėl jai padarytos 10000 Lt neturtinės žalos, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas yra sunkus, o kitas – nesunkus, abi veikos smurtinės, jomis buvo pažeista nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laisvė, o padarant jai daugybinius ir pakankamai skausmingus sužalojimus, tokius kaip pirštikaulio sulaužymas – ir jos sveikata. Teismas įvertino ir tai, kad nukentėjusioji yra senyvo amžiaus, nusikalstamos veikos prieš ją tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą, todėl nėra jokios abejonės, kad D. V. dėl to patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, buvo pažeistos nukentėjusiosios teisės į laisvę, garbę ir orumą. Pirmos instancijos teismas, nuosprendyje pasiremdamas nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvada, pažymėjo, kad ji patyrė ir stresą, pažeminimą, iki šiol liko sužalojimo pasekmės – randas kaktoje, depresija, baimė. Todėl, apelianto tvirtinimas skunde, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys nemotyvuotas, yra visiškai nepagrįstas.

Įvertinus apelianto prieš nukentėjusiąją atliktų veiksmų cinišką ir netgi žiaurų pobūdį, jos sužalojimo aplinkybes ir pasekmes, kolegija mano, kad D. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra pagrįstas, teismo priteista suma yra teisinga, protinga ir sąžininga, todėl mažinti ją nėra jokio pagrindo.

Tokiu būdu skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.