Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. S. atstovo advokato Antano Danieliaus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties V. S. administracinių teisės pažeidimų byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje dėl to, kad jis 2016 m. sausio 30 d. apie 1.35 val. naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje elgėsi įžūliai, stumdėsi, kėlė triukšmą, vartojo necenzūrinius žodžius, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato 2016 m. vasario 8 d. nutarimu V. S. už ATPK 174 straipsnyje numatytą administracinį pažeidimą paskirta 50 eurų bauda. Nutarimas įsiteisėjo 2016 m. vasario 28 d.Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. atstovas 2016 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašė atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti bei panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. vasario 8 d. nutarimą. Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis ATPK 296 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 2016 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. S. atstovas skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.Atskirajame skunde nurodoma, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi tik praėjus keliems mėnesiams po nutarimo priėmimo paaiškėjo nauji faktai apie pažeidimo padarymo aplinkybes, o nauji duomenys turi esminę reikšmę vertinant 2016 m. sausio 30 d. įvykį. Atstovo nuomone, atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, teismas neteisingai išsprendė prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, klausimą, kadangi, vadovaujantis ATPK 296 straipsniu, atsisakyti priimti skundą galima tik tuomet, kai nėra prašoma šio termino atnaujinti. Atsiliepimų į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. atstovo atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. S. atstovo atskirasis skundas atmestinas. ATPK 293 straipsnyje įtvirtinta, jog skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį, pareiškėjo prašymu, rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Susipažinęs su bylos medžiaga ir atskirojo skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog šiuo atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurioms esant galima būtų daryti išvadą, kad terminas skundui paduoti dėl nutarimo buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.Įstatymo numatyta teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nėra absoliuti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, o svarbios termino praleidimo priežastys yra nuo asmens valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas.Teismų praktikoje, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, laikoma, kad būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą, taip pat proceso teisės normų pažeidimas, jei dėl to asmens galimybės realizuoti apeliacijos teisę buvo nepagrįstai suvaržytos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-118/2013, Nr. N-1-1932/2007, Nr. N-1-1218/2007).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad institucijos nutarimas priimtas 2016 m. vasario 8 d. Tą pačią dieną V. S. buvo įteikta nutarimo kopija. Vadovaujantis ATPK 293 straipsniu, paskutinė termino diena skundui paduoti laikytina 2016 m. vasario 28 d. V. S. atstovas skundą Kauno apylinkės teismui pateikė tik 2016 m. rugsėjo 23 d., tai yra daugiau kaip pusę metų praleidęs nustatytą terminą skundui paduoti.Skunde apygardos teismui V. S. atstovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagrindine termino praleidimo priežastimi atstovas nurodo tai, kad iki Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) rašto dėl žalos, susijusios su E. L. gydymu, atlyginimo regreso tvarka, nebuvo žinomos ir numatomos pasekmės, kurios nebuvo ištirtos nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo surašymo metu. Iš aukštesniam teismui pateikto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad nuobauda V. S. buvo paskirta dėl viešosios tvarkos ir žmonių rimties sutrikdymo (jo įžūlių veiksmų, stumdymosi, triukšmo kėlimo bei necenzūrinių žodžių vartojimo). Iš nutarime nurodytų pažeidimo padarymo aplinkybių negalima spręsti, jog V. S. pagal ATPK 174 straipsnį administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl E. L. sukelto sveikatos sutrikdymo. Be to, prie apeliacinio skundo pateiktame VSDFV Kauno skyriaus rašte, pateikus reikalavimą atlyginti žalą regreso tvarka, buvo remtasi ne minėtu administracinėje byloje priimtu įsiteisėjusiu nutarimu, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2016 m. vasario 2 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodomomis įvykio aplinkybėmis. V. S. atstovas, kaip pagrindinį motyvą atnaujinti praleistą nutarimo apskundimo terminą, nurodo būtent VSDFV Kauno skyriaus rašte nurodytos žalos paaiškėjimo faktą. Tačiau šiuo atveju, atstovo skunde nurodomos reikalavimo atlyginti žalą aplinkybės, negali būti laikomos svarbia nutarimo apskundimo termino praleidimo priežastimi. Šios aplinkybės neužkirto kelio V. S. ar jo atstovui per įstatymo numatytą ir protingą terminą pateikti skundą tiek dėl tame nutarime nurodytų įvykio aplinkybių, tiek ir dėl atsakomybės individualizavimo motyvų ar paskirtos nuobaudos rūšies bei dydžio.Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su atstovo atskirajame skunde nurodomais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, aiškiai neišsprendė jo prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nutaręs tik atsisakyti priimti apeliacinį skundą, tačiau iš minėtos nutarties motyvų yra visiškai aišku, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, jog terminas apskųsti nutarimą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ATPK 296 straipsnio 3 dalies 2 punktu. Šiame punkte, priešingai nei teigia atstovas, nurodomos dvi aplinkybės, kada teismas atsisako priimti apeliacinį skundą: 1) skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti; arba 2) prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas. Nagrinėjamu atveju matyti, jog, egzistuojant prašymui atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą, ir teismui vis tiek atsisakius skundą priimti, prašymas atnaujinti apskundimo terminą netenkintas, nesant svarbių apskundimo termino praleidimo priežasčių. Vien formali aplinkybė, kad prašymo išsprendimo rezultatas nenurodytas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, nesuponuoja pagrindo manyti, jog nutartis nėra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjas nepateikė aukštesnės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima šią nutartį panaikinti ar pakeisti. Pažymėtina, kad šiuo atveju atskirojo skundo objektas yra Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šios nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Atskirojo skundo argumentai, susiję su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato 2016 m. vasario 8 d. nutarimo pagrįstumu, nagrinėjant termino atnaujinimo klausimą, neturi reikšmės, todėl teismas jų nevertina ir nepasisako.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.