- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- eI3-1228-583/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01993-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkaujantis ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės,
2021 m. sausio 12 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. S. skundą bei patikslintą skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas) prašydama:
1) panaikinti Aplinkos apaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos (toliau – ir Klaipėdos valdyba) 2020 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. (13.2)-AD5-18282 „Dėl užtvenkto Žvejonės upelio (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas);
2) įpareigoti atsakovą Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 21 d. pareiškimą.
Pareiškėja nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos valdybai pateikė pranešimą dėl užtvenkto Žvejonės upelio (toliau – ir upelis) (duomenys neskelbtini) Klaipėdos valdyba įvertino 2020 m. rugsėjo 21 d. pareiškime nurodytas aplinkybes ir skundžiamu sprendimu nusprendė, jog nagrinėjamu atveju aplinkos apsaugos pažeidimų nenustatyta. Skundžiamame sprendime konstatuojama, jog Klaipėdos valdybos pareigūnai 2020 m. spalio 13 d. patikrino pareiškėjos pateiktą informaciją ir nustatė, kad upelyje yra įrengtas iš riedulių sudarytas slenkstis, kuris netrikdo natūralaus upelio nuotėkio režimo. Gretimai slenksčio esanti teritorija nėra užpelkėjusi, upelio kranto linijos nepakitusios. (duomenys neskelbtini) sodybos savininkas paaiškino, kad jam įsigijus žemės sklypą, upelyje esantis riedulių slenkstis jau buvo įrengtas.
Pareiškėja pabrėžia, jog nesutinka su skundžiamame sprendime pateiktu situacijos vertinimu. Laikosi pozicijos, kad Klaipėdos valdybos pareigūnai netinkamai ištyrė jos pareiškime nurodytas aplinkybes. Klaipėdos valdybos pareigūnai jos neinformavo apie planuojamą apsilankymą, nors tokią pareigą numato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. Atkreipia dėmesį, jog Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnis teigia, kad asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, turi būti pranešta apie patikrinimo laiką, kad jis galėtų, jeigu pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje.
Pareiškėja pažymi, kad Klaipėdos valdybos pareigūnai patikrinimo vietoje metu apklausė (duomenys neskelbtini) sodybos savininką, kuris yra suinteresuotas upelio vandens lygio pakėlimu, tačiau ji nebuvo apklausta. Pareiškėjos nuomone Klaipėdos valdybos pareigūnai šiais savo veiksmais pažeidė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus lygiateisiškumo ir objektyvumo principus. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista jos teisė teikti papildomą informaciją ir paaiškinimus, nebuvo supažindinta su procedūros metu gautais dokumentais ir kitais duomenimis.
Pareiškėja teigia, jog skundžiamo sprendimo turinys įrodo, kad Klaipėdos valdybos pareigūnai neatliko jokio 2020 m. rugsėjo 21 d. pareiškime nurodytų faktų tyrimo, konstatavo akivaizdžiai melagingus faktus. Nuotraukose aiškiai matosi, kad upelio užtvanką sudaro ne tik natūralus rieduliai, t. y. akmenys, bet ir betono gabalai, statybinis laužas. Iš (duomenys neskelbtini) sodybos į upelį yra atvesti vamzdžiai ir upelio vagoje įrengtas šulinys, kurio paskirtį buvo prašoma nustatyti, tačiau skundžiamame sprendime apie tai nebuvo pasisakyta. Taip pat neanalizuojama ir galimo upelio pakilusio vandens lygio įtaka geriamo vandens šuliniui, pakilusio upelio vandens lygio įtaka jos žemės sklypui.
Pareiškėja akcentuoja, jog minėtos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos 2020 m. rugsėjo 21 d. pareiškime nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog Klaipėdos valdybos pareigūnai, susipažinę su pareiškėjos pranešime nurodytomis aplinkybėmis ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nuostatomis, atliko galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 256 straipsnio 5 dalyje, tyrimą, kuriuo metu buvo tikrinami pranešime pateikti faktiniai duomenys. Iš 2020 m. spalio 13 d. apžiūros akto matyti, jog atlikus galimai užtvenkto upelio apžiūrą nustatyta, kad upelyje įrengtas iš natūralių riedulių sudarytas slenkstis, kuris netrikdo natūralaus upelio nuotėkio režimo, gretimai slenksčio esanti teritorija neužpelkėjusi, upelio krantuose apžiūros metu erozijos požymių nepastebėta, kranto linijos nepakitusios.
Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos pranešimo tyrimo metu buvo vadovaujamasi ANK, o ne Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Vadovaujantis ANK 593 ir 594 straipsnių nuostatomis, pareigūnai atliko pranešime minimos teritorijos apžiūrą, kurios rezultatus fiksavo apžiūros akte. Minėtuose ANK straipsniuose nėra numatyta, jog tik dalyvaujant pranešimą pateikusiam asmeniui turi būti atliekama apžiūra ar pranešimą pateikusiam asmeniui privalo būti pranešta apie atliktinos apžiūros laiką. Administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno iniciatyva, pranešimą pateikęs asmuo gali būti kviečiamas dalyvauti atliekant apžiūrą, tačiau toks kvietimas ar pranešimas pareigūnui nėra privalomas.
Departamento nuomone pareiškėjos skundo teiginiai yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus. Veikų, už kurių padarymą atsakomybė nustatyta ANK, tyrimas ir bylų nagrinėjimas vyksta pagal ANK nustatytas taisykles. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad upelyje yra įrengtas iš riedulių sudarytas slenkstis. (duomenys neskelbtini) sodybos savininkas paaiškino, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. jam įsigijus žemės sklypą, upelyje esantis riedulių slenkstis jau buvo įrengtas. Šias aplinkybes patvirtina 2005 – 2019 metų kadastro duomenis pateikti internetiniame portale www.geoportal.lt. Pareiškėja teigia, jog upelio slenkstį sudaro statybinis laužas, betono gabalai, tačiau pateiktose nuotraukose matyti tik keli galimai statybinio laužo gabalai uždėti ant riedulių, tikriausiai tam, kad būtų galima pereiti upelį nesušlapus batų. Departamento turimais duomenimis, šios vietovės gyventojai eina būtent per šį slenkstį, kad sutrumpintų kelią iki artimiausios stotelės. Pažymi, kad pagal detalųjį planą, patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 149, įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre, numatyta (duomenys neskelbtini) sodybos teritorijoje esančio paviršinio vandens telkinio perteklių vamzdžiais išleisti į upelį.
Atsakovas laikosi pozicijos, jog Klaipėdos valdybos pareigūnai visapusiškai, objektyviai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką tinkamai atliko pareiškėjos pranešime nurodytų aplinkybių tyrimą. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes pagrįstai įvertino surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą, galimus jų prieštaravimus ir t.t. Pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybes nesudaro pagrindo abejoti Klaipėdos valdybos pareigūnų nešališkumu ar objektyvumu, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėja.
Pabrėžia, kad pareiškėjos pozicija, nurodomos aplinkybės, pateikiamos ir kituose pranešimuose dėl galimai padarytos tos pačios neteisėtos veikos – neteisėtai užtvenkto upelio. Visų gautų pranešimų tyrimų metų nebuvo nustatyta, jog galimai buvo padaryta neteisėta veika. Pareiškėjos skunde dėstoma nuomonė dėl atlikti tyrimo duomenų vertinimo nėra nauja, todėl pakartotinai tirti tas pačias aplinkybes ir iš esmės atlikti esminės tyrimo perspektyvai neturinčius, pareiškėjos pageidaujamus tyrimo veiksmus bei priimti tik tokį sprendimą kokio tikisi pareiškėja, nėra jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos valdybos 2020 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. (13.2)-AD5-18282 „Dėl užtvenkto Žvejonės upelio (duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo konstatuota, kad atlikus pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 21 d. pranešime nurodytų aplinkybių tyrimą, aplinkosauginių pažeidimų nenustatyta, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. rugsėjo 20 d. su raštu kreipėsi į Klaipėdos valdybą. Minėtame rašte pareiškėja teigia, kad yra žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) savininkė ir jos sklypas ribojasi su upeliu. Kitoje upelio pusėje yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini) sodyba, kurioje yra iškastas tvenkinys. Siekiant tvenkinį papildyti vandeniu buvo užtvenktas upelis. Nurodo, kad užtvenkto upelio vanduo pradėjo semti jai priklausantį žemės sklypą, ardo pievą bei upelio kranto liniją. Atkreipė dėmesį, kad prie upelio yra įrengtas geriamojo vandens šulinys, kuris dėl pakilusio upelio vandens lygio yra semiamas paviršinio vandens. Akcentuoja, kad užtvanka yra pastatyta iš akmenų ir statybinio laužo – betono gabalų, o iš (duomenys neskelbtini) sodybos į upelį yra išvesti neaiškios paskirties vamzdžiai, įrengtas šulinys. Pareiškėja raštu prašo Klaipėdos valdyba įvertinti užtvankos daromą žalą kranto linijai, jos žemės sklypui ir geriamojo vandens šuliniui.
Klaipėdos valdybos pareigūnai, atsižvelgdami į pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 20 d. rašte nurodytas aplinkybes, 2020 m. spalio 13 d. atliko įvykio vietos apžiūrą ir 2020 m. spalio 13 d. buvo surašytas teritorijos apžiūros aktas Nr. (15.92)-42A. Teritorijos apžiūros akte teigiama, kad apžiūros metu nustatyta, jog upelyje yra įrengtas iš natūralių riedulių sudarytas slenkstis, kuris netrikdo natūralaus upelio nuotėkio režimo, gretimai slenksčio esanti teritorija neužpelkėjusi, upelio krantuose apžiūros metu nepastebėta erozijos požymių – kranto linijos nepakitusios. Pareigūnai patikrinę georeferencinio pagrindo 2005 – 2019 metų kadastro duomenis nustatė, kad upelyje esantis riedulių slenkstis galimai įrengtas prieš daugiau nei 10 metų. Taip pat tyrimo metu buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) sodybos savininkas, kuris 2020 m. spalio 13 d. paaiškinime nurodė, jog žemės sklypą įsigijo 2012 m. rugpjūčio 29 d., upelyje esantys iš riedulių slenkstis jau buvo įrengtas.
Apie tyrimo metu nustatytas aplinkybes pareiškėja buvo informuota skundžiamu sprendimu. Skundžiamame sprendime teigiama, kad Klaipėdos valdybos pareigūnai 2020 m. spalio 13 d. patikrinę 2020 m. rugsėjo 20 d. rašte pateiktą informaciją dėl galimai užtvenkto upelio nustatė, kad upelyje yra įrengtas iš riedulių sudarytas slenkstis, kuris netrikdo natūralaus upelio nuotėkio režimo. Gretimai slenksčio esanti teritorija neužpelkėjusi, upelio kranto linijos nepakitusios. (duomenys neskelbtini) sodybos savininkas paaiškino, kad jam įsigijus žemės sklypą upelyje esantis riedulių slenkstis jau buvo įrengtas. Pagal georeferencinio pagrindo 2005 – 2019 metų kadastro duomenis upelyje esantis slenkstis galimai buvo įrengtas prieš daugiau nei 10 metų. Konstatuojama, kad tyrimo metu aplinkosauginių pažeidimų nenustatyta. Pareiškėja taip pat buvo informuota, jog dėl pablogėjusios melioracijos sistemos būklės ji turėtu kreiptis į šioje srityje kompetentingą instituciją – Klaipėdos rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrių.
Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020-09-01 iki 2020-11-01), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020-07-10 iki 2021-01-01) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas teigia, jog vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paduoti skundą (prašymą), reikalaudami imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų išvengta ar sumažinta žala aplinkai arba atkurta iki pradinės aplinkos būklė, ir reikalaudami nubausti asmenis, kaltus dėl kenksmingo poveikio aplinkai, ir pareigūnus, kurių priimti sprendimai ar veiksmai (neveikimas) pažeidė piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus. Valstybės valdžios, valdymo ir kontrolės institucijos pagal savo kompetenciją privalo tenkinti arba motyvuotai atmesti piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų pasiūlymus aplinkos apsaugos klausimais (Aplinkos apsaugos įstatymo 8 straipsnio 2 punktas). Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog asmuo, įtardamas, jog yra daroma žala gamtai, turi teisę kreiptis su skundu (prašymu) į atsakovą ir reikalauti, kad Departamentas savo kompetencijos ribose imtųsi veiksmų dėl daromos žalos aplinkai sustabdymo, pradinės aplinkos būklės atkūrimo ir kaltų asmenų nubaudimo, o Departamentas turi pareigą pateikti motyvuotus atsakymus į gautus skundus (prašymus).
Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis teigia, jog prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis).
Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, teikdamas skundą turi nurodyti kokios konkrečios jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, ir kaip institucija, į kurią kreipiasi galėtų apginti jo pažeistas teises. Asmuo, kreipdamasis dėl kitų asmenų pažeistų teisių ir teisėtų interesų, turi nurodyti, kad jam suteikta teisė reikalauti ginti tų asmenų teises ir teisėtus interesus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4529-520/2020).
Teisėjų kolegija įvertinusi pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 20 d. rašto turinį konstatuoja, jog juo nėra siekiama apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, jame nėra nurodyti konkretus pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų pažeidimai, todėl rašte pateikiama informacija vertintina kaip pranešimas apie galbūt padarytus aplinkos apsaugos pažeidimus – nelegalios užtvankos įrengimą upelyje, todėl pareiškėjos raštas Viešojo administravimo įstatymo prasme laikytinas prašymu.
Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė, o remiantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad pareiškėja skunde savo pozicija grindžia Viešojo administravimo įstatymo 3 skirsnio „Administracinė procedūra“ nuostatomis. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Vertinant minėtą teisės normą lingvistiniu būdu akivaizdu, jog administracinė procedūra yra pradedama kai gaunamas asmens skundas dėl viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu padaryta asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas nėra susijęs su galimais neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu – jame teigiama, jog privatus fizinis asmuo galimai neteisėtai užtvenkė upelį ir prašoma imtis priemonių nutraukti neteisėtus veiksmus, todėl darytina išvada, jog ginčui nėra taikomos Viešojo administravimo įstatymo 3 skirsnio nuostatos.
Taisyklių 1 punktas teigia, jog prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose. Nagrinėjant prašymus ir skundus, Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja specialieji įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar jų pagrindu priimti teisės aktai.
Remiantis Taisyklių 35 punktu atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: 1) į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 2) į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 3) į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 4) į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Iš 2020 m. rugsėjo 20 d. skundo turinio akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja siekė, jog atsakovas priimtų administracinį sprendimą – išsiaiškintų ar upelyje įrengta užtvanka yra legali, įvertintų galimai nelegalios užtvankos daromą žalą upelio kranto linijai, jai nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui ir geriamojo vandens šuliniui.
Vertinant tai, ar Klaipėdos valdyba tinkamai reagavo į pareiškėjos prašymą ir pateikė išsamų ir argumentuotą atsakymą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinančia, kad turi būti nustatyta, ar konkrečiu atveju viešojo administravimo subjekto priimtais aktais, veiksmais (neveikimu) nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra konstatuota, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pvz. nuosavybės teisių atkūrimas, valstybė tarnyba, mokesčiai ir kt. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d., administracinėje byloje Nr. A- 336/2011 taip pat konstatavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).
Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (šiais aspektais žr. 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-185/2013; 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015 ir kt.).
Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. taip pat ir asmens teisė.
Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, taip pat ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (šiais aspektais žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014, 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 ir kt.).
Kaip jau paminėta, pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 20 d. prašyme prašė įvertinti užtvankos daromą žalą kranto linijai, žemės ūkio paskirties žemei jai priklausančiame žemės sklype ir geriamojo vandens šuliniui. Taip pat pareiškėja prašė išsiaiškinti iš (duomenys neskelbtini) sodybos į upelį atvestų vamzdžių ir upelyje įrengto šulinio paskirtį. Analizuojant skundžiamo sprendimo turinį akivaizdu, jog Klaipėdos valdybos pareigūnai 2020 m. spalio 13 d. vykusios apžiūros vietoje metu įvertino upelyje įrengto slenksčio kilmę bei jo galimai padarytą žalą upelio kranto linijai ir greta esančiai teritorijai. Skundžiamame sprendime konstatuojama, kad slenkstis yra sudarytas iš natūralių riedulių, jis netrukdo natūralaus upelio nuotėkio režimo, nepadarė žalos kranto linijai ir greta esančiai teritorijai, pabrėžiama, jog slenkstis galimai įrengtas daugiau nei prieš 10 metų, todėl aplinkosauginių pažeidimų nenustatyta.
Remiantis minėtomis aplinkybėmis matyti, jog skundžiamu sprendimu nebuvo atsakyta į visus pareiškėjos prašyme keliamus klausimus, t. y. atsakymas neatitinka prašymo turinio. Klaipėdos valdybos pareigūnai neanalizavo upelyje įrengto slenksčio galimai daromos neigiamos įtakos pareiškėjos geriamojo vandens šuliniui, plačiau nevertinama galimai padaryta žala pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, nebuvo pasisakyta dėl prašyme minimų vamzdžių ir upelyje įrengto šulinio. Teisėjų kolegijos vertinimu Klaipėdos valdybos pareigūnų atliktas tyrimas neatitinka gerojo viešojo administravimo principų, jis nėra išsamus.
Atsakovo pateikti argumentai, jog pareiškėja praeityje jau kreipėsi į Klaipėdos valdybą su tapačiu prašymu ir jai yra puikiai žinoma nagrinėjama situacija, nepanaikina Klaipėdos valdybos pareigos pateikti išsamų ir argumentuotą atsakymą atitinkantį Taisyklių ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų reikalavimus. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktas suteikia teisę viešojo administravimo subjektui atsisakyti nagrinėti prašymą, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo.
Atsakovas apie apžiūros vietoje nustatytas faktines aplinkybes plačiau pasisakė atsiliepime į pareiškėjos skundą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualaus administracinio akto motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodyti pačiame administraciniame akte. Skundžiamo administracinio akto priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2018 ir kt.). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitų procesinių veiksmų atlikimo metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindai. Tik esant konkretiems skundžiamo administracinio akto priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam vertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1068/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4631-968/2019). Remiantis nurodytu Lietuvos administracinio teismo išaiškinimu akivaizdu, kad Departamento teismui pateiktas atsiliepimas į skundą, kuriame detaliau išdėstoma skundžiamo sprendimo teisinė argumentacija, nekeičia to, jog sprendimo turinys neatitinka pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 20 d. prašymo turinio.
Skundžiamame sprendime pareiškėja buvo informuota, jog dėl žemės sklype pablogėjusios melioracijos sistemos būklės ji turėtų kreiptis pagal kompetenciją į Klaipėdos rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrių. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 9 dalis numato, kad dėl skundo, adresuoto keliems viešojo administravimo subjektams ir priklausančio kelių viešojo administravimo subjektų kompetencijai, administracinę procedūrą pradeda ir skundo nagrinėjimą organizuoja pirmasis skunde nurodytas viešojo administravimo subjektas. Kiti administracinėje procedūroje dalyvaujantys viešojo administravimo subjektai privalo per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti pagal kompetenciją savo pasiūlymus dėl skundo sprendimo administracinę procedūrą pradėjusiam viešojo administravimo subjektui. Vadovaujantis Taisyklių 28 punktu prašymo, adresuoto vienai institucijai, kai prašyme nurodyti klausimai priskiriami kelių institucijų kompetencijai, nagrinėjimą organizuoja ir į jį atsako prašymą gavusi institucija. Prašymą gavusi institucija, nustačiusi, kad prašyme nurodyti klausimai priskiriami ir kitų institucijų kompetencijai, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos persiunčia jo kopiją kitoms institucijoms, su kurių kompetencija susijęs prašymo nagrinėjimas. Kitos institucijos, su kurių kompetencija susijęs prašymo nagrinėjimas, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo jų institucijoje dienos pagal kompetenciją atsako prašymą persiuntusiai institucijai. Prašymo nagrinėjimą organizuojanti institucija, gavusi iš kitų institucijų, su kurių kompetencija susijęs prašymo nagrinėjimas, nuomones, pateikia asmeniui apibendrintą atsakymą, pridėdama gautų institucijų raštų kopijas.
Iš minėto teisinio reguliavimo matyti, jog Klaipėdos valdyba, nustačiusi, kad pareiškėjos prašyme keliamų klausimų nagrinėjimas yra priskirtinas kelių institucijų kompetencijai, turėjo pareigą organizuoti atsakymo rengimą, persiųsti gautą prašymą kompetentingai institucijai, šiuo atveju Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriui, ir gavusi atsakymą iš minėtos institucijos, jį pateikti pareiškėjai. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo turinio akivaizdu, jog Klaipėdos valdyba nesiėmė minėtų veiksmų, taip pažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 9 dalies bei Taisyklių 28 punkto reikalavimus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu konstatuojama, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos 2020 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. (13.2)-AD5-18282 „Dėl užtvenkto Žvejonės upelio (duomenys neskelbtini)“ neatitinka gero viešojo administravimo, Viešojo administravimo įstatymo ir Taisyklių nuostatų, todėl pareiškėjos E. G. skundas tenkintinas ir skundžiamas sprendimas naikintinas.
Teisėjui kolegijai įvertinus ginčijamo akto teisėtumą jame nurodytais pagrindais ir jį panaikinus kaip neteisėtą, administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukuria atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 20 d. prašymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjos E. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos 2020 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. (13.2)-AD5-18282 „Dėl užtvenkto Žvejonės upelio Aukštkiemių k., Klaipėdos r.“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.