Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. J. skundą atsakovui Pravieniškių 1-siems pataisos namams, dėl nuobaudos panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Bausmių vykdymo kodekso 116 straipsnis nustato, kad pataisos įstaigoje nustatoma reglamentuota vidaus tvarka, nuteistieji supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. 2002 m. gruodžio 4 d. H. J. atvyko į Pravieniškių 1-ius pataisos namus. Įrašai individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje patvirtina, kad 2002 m. gruodžio 6 d. H. J. buvo supažindintas pasirašytinai su Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, 2004 m. rugsėjo 1 d., 2005 m. kovo 8 d., 2006 m. rugpjūčio 3 d. ir 2008 metais su nuteistųjų elgesio taisyklėmis.

II.

Iš 2008 m. rugsėjo 25 d laivės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 92 (toliau – ir Aktas Nr.92) teismas nustatė, kad H. J. sutiko su neblaivumo nustatymu (0,30 promilių), su alkoholio kiekio matuoklio duomenimis susipažino ir sutiko. Teismas vertino, kad šios aplinkybės pagal Aprašo 13, 19 punktų nuostatas leido pareigūnui S.Kareniauskui padaryti išvadą, jog H. J. vartojo alkoholį ir nebuvo pagrindo iš jo paimtos tiriamosios medžiagos siųsti ištirti į toksikologijos laboratoriją. Teismas pažymėjo, kad nors tokia išvada akte raštu nepadaryta ir su ja pareiškėjas pasirašytinai nesupažindintas, tačiau teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigūnas S.Kareniauskas paliudijo, kad ši išvada pareiškėjui buvo pareikšta žodžiu, tokios aplinkybės neneigė ir pats H. J..

Pagal Aprašo 3 punktą kontroliuoti ir nustatyti, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę laisvės atėmimo vietų pareigūnai, išklausę neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo kursus ir gavę pažymėjimus. Teismas nustatė, kad pareigūnas S.Kareniauskas tokią teisę turėjo. Šią aplinkybę patvirtino teismo posėdžio metu apžiūrėtas S.Kareniausko pateiktas pažymėjimas. Todėl teismas nurodė neturįs pagrindo netikėti padaryta išvada, jog H. J. vartojo alkoholį, tuo labiau, kad alkoholio vartojimo faktas buvo nustatinėjamas alkoholio kiekio matuokliu (specialiąja technine priemone), kuriai metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 33-35). Pažymėjo, kad tokią išvadą patvirtina ir teismo posėdžio metu duota specialistės – gydytojos - psichiatrės V. Novodzelskienės išvada, jog išgėrus apie 15 val. gurkšnį surūgusių raudonųjų vynuogių sulčių, kaip aiškino pareiškėjas, joks alkoholio kiekis promilėmis negalėjo būti nustatytas, o 0,30 promilių neblaivumo nustatymas reiškia, jog tiriamasis vartojo alkoholį. Iš byloje esančio H. J. skundo Kalėjimų departamento direktoriui, teismo vertinimu, taip pat akivaizdu, kad H. J. neginčijo alkoholio vartojimo fakto, o tik nesutiko su pernelyg griežta nuobauda (b. l. 40).

Išnagrinėjęs Aprašą teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo išaiškintos visos teisės, kurios būtinos atliekant laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą, o skunde nurodytą aplinkybė esą nustatant alkoholio kiekį pareiškėjas nubuvo supažindintas pasirašytinai su savo teisėmis ir pareigomis, kaip numatyta Bausmių vykdymo kodekso 116 straipsnyje, atmetė, nes Bausmių vykdymo kodekso 116 straipsnis reglamentuoja pataisos įstaigoje nustatomą vidaus tvarką, o su tokia tvarka pareiškėjas buvo supažindintas (b. l. 36-37).

Teismas rėmėsi Kriterijų 3.2 punktu, kuriame nurodyta, kad nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, nustatytų Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose, arba nevykdo pareigos, nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o 7 punkte nurodyta, kad drausmės grupei gali būti priskiriami paprastosios grupės nuteistieji, sistemingai pažeidinėjantys arba itin piktybiškai pažeidę režimą. Bausmių vykdymo 142 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti paskirta perkėlimas iš paprastosios į drausmės grupę.

Atsižvelgęs į pažeidimo padarymo aplinkybes, taip pat įvertinęs anksčiau paskirtų nuobaudų pobūdį ir kiekį (BVK 143 str. 2d.), teismas priėjo prie išvados, jog paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (jos pagrįstumą pripažino ir Kalėjimų departamentas, b. l. 48), todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo argumentą esą tokia griežta nuobauda jam paskirta persekiojant už atsakovo kritiką teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes iš drausmės komisijos posėdžio protokolo nustatė, jog tokia pati nuobauda paskirta ir kitiems nuteistiesiems, vartojusiems alkoholį (b. l. 28-31).

III.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja ankščiau nurodytas faktines aplinkybes ir papildomai išdėsto šiuos motyvus:

1. Pažymi, jog skirtingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, jis niekada nesutiko su tuo, jog vartojo alkoholį.

2. Akcentuoja, jog alkoholio matuoklio metrologinės patikros sertifikate yra nurodyta prietaiso paklaida – 0,4 promilės. Mano, kad jo išgertos surūgusios sultys galėjo iššaukti prietaiso parodymus paklaidos ribose. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino.

3. Jis nebuvo supažindintas su galimybe atlikti laboratorinį tyrimą, kuris leistų padaryti neabejotiną išvadą dėl jo blaivumo.

4. Apsvaigimo nustatymo akte jo apsvaigimas nėra konstatuotas. Atlikęs tyrimą pareigūnas nepadarė jokios išvados, tuo parodydamas, kad abejoja ar jis vartojo alkoholį.

5. Mano, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta ir šią nuobaudą vertina kaip atsakovo persekiojimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl pataisos įstaigos administracijos nutarimų skirti nuteistajam nuobaudą – perkėlimą iš paprastosios nuteistųjų grupės į drausmės grupę pagrįstumo bei teisėtumo.

Bausmių vykdymo kodekso 72 straipsnis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, išskyrus laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas, atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes. Skirstymas atliekamas vadovaujantis Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijais, patvirtintais Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68.

Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio, nustatančio laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamas nuobaudas, 2 dalis numato, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti paskirtas perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Pagal Kriterijų 3 punkte pateiktą sąvokų išaiškinimą nuteistieji pripažįstami sistemingai pažeidinėjančiais režimą, jei jiems per vienerius metus už režimo pažeidimus paskiriamos ne mažiau kaip trys nuobaudos; nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, nustatytų Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose, arba nevykdo pareigos, nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nagrinėjamoje byloje yra aktualus Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio, nustatančio specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas, 2 dalies 3 punktas, kuriame įtvirtintas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudimas įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Kaip matyti iš skundžiamų 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarimų Nr.847, Nr.73, pareiškėjas šiais nutarimais perkeltas iš paprastosios nuteistųjų grupės į drausmės grupę 12 mėnesių už tai, kad 2008 m. rugsėjo 25 d. pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, t.y. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą draudimą vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus.

Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis, kurių rūšis ir skyrimo tvarka nustato Bausmių vykdymo kodeksas.

Pareiškėjas skundą teismui dėl minėtų Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktoriaus nutarimų grindė iš esmės dviem argumentais: esą buvo pažeista jo blaivumo patikrinimo procedūra (teigia alkoholio nevartojęs), o jam paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta.

Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje esantys 2004-2008 metų įrašai bei H. J. parašai patvirtina, kad pareiškėjas buvo sistemingai supažindinamas su nuteistųjų elgesio taisyklėmis ir šių taisyklių pakeitimais.

Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš priimto sprendimo, išsamiai išnagrinėjo teisinį reguliavimą, susijusį su Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų laikymosi kontrole laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigose ir šio teisinio reguliavimo kontekste įvertinęs įrodymų visumą priėjo prie išvados, kad pareiškėjo neblaivumo faktas yra nustatytas kompetentingo (turinčio atitinkamą kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą) pareigūno naudojant metrologiškai patikrintą alkoholio kiekio matuoklį, teisės aktais numatyta neblaivumo nustatymo tvarka nepažeista. Be to, pirmosios instancijos teismas apklausė specialistą, kurio parodymai taip pat patvirtina, jog pareiškėjo neblaivumas nustatytas pagrįstai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus yra absoliutus. Tai reiškia, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimu pripažįstamas nustatytas nuteistojo šia bausme alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimo faktas, nepriklausomai nuo alkoholio koncentracijos promilėmis jo biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose. Todėl aplinkybė, kad 2008 m. rugsėjo 25 d. patikrinus alkoholio kiekio matuokliu įtariamą neblaivumu pareiškėją, jo iškvėptame ore buvo užfiksuota nedidelė (0,30 promilių) alkoholio koncentracija, nagrinėjamam ginčui nėra reikšminga.

Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20, 5, 6 punktų nuostatas neblaivumo (girtumo) nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus pagal bent vieną iš požymių (alkoholio kvapas iš burnos, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), kad nuteistasis vartojo alkoholį. Kaip matyti iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo S.Kareniausko tarnybinio pranešimo ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausiant liudytoju jo duotų parodymų, minėtas pareigūnas 2008 m. rugsėjo 25 d. 15.10 val. pataisos namų gyvenamojoje zonoje įtarė pareiškėją neblaivumu dėl jo nerišlios kalbos ir nedelsdamas atliko jo neblaivumo (girtumo) patikrinimą Apraše nustatyta tvarka. Aprašas detaliai reglamentuoja neblaivumo (girtumo) tikrinimo procedūrą. Ją atliekant pildomas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas, kurio forma patvirtinta Aprašo 1- uoju priedu. Pagal Aprašo 8 punkto nuostatas ši procedūra pradedama pareigūnui žodžiu nuteistajam paaiškinus nesutikimo pasitikrinti dėl neblaivumo (girtumo) teisines padarinius. Jei nuteistasis sutinka, kad būtų atliktas jo neblaivumo (girtumo) patikrinimas, jis pasirašo Aprašo 1- uoju priedu patvirtintos formos akto pradžioje, jei nesutinka, jam kyla Aprašo 9 punkte numatyti padariniai – pripažįstama, kad nuteistasis vartojo alkoholį. Pareiškėjo parašas Akto Nr.92 pradžioje patvirtina, kad jis dėl neblaivumo (girtumo) patikrinimo sutiko. Pagal Aprašo 13 punkto nuostatas nuteistojo tiriamoji medžiaga paimama ir siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui tik tuo atveju, jei nuteistasis nesutinka būti tikrinamas alkoholio kiekio matuokliu arba nesutinka su alkoholio kiekio matuoklio duomenimis. Ši Aprašo nuostata perrašyta kaip pastaba į Aprašo 1-ju priedu patvirtintą akto formą. Akto Nr.92 10 eilutėje, kurioje fiksuojama nuteistojo pozicija dėl patikrinimo rezultatų (sutikimas ar nesutikimas su alkoholio kiekio matuoklio duomenimis), ir šalia kurios yra paryškintu tekstu įrašyta pastaba, jog nesutikimo atveju medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją, pareiškėjas įrašęs, kad jis su alkoholio kiekio matuoklio duomenimis (0,30 promilių) sutinka ir pasirašęs. Apelianto argumentas, kad pareigūnas į Aktą Nr. 92 neįrašė galutinės išvados, kaip to reikalauja Aprašo 19 punktas, yra pagrįstas, tačiau tai nepaneigia šiame Akte užfiksuotų alkoholio kiekio matuokliu nustatytų neblaivumu duomenų, su kuriais pareiškėjas susipažino ir su jais sutiko, tai patvirtindamas savo parašu. Pažymėtina, kad pareiškėjas iki atsakovo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarimų Nr.847, Nr.73, kuriais už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą buvo perkeltas iš paprastosios į drausmės grupę, priėmimo, neginčijo nei neblaivumo patikrinimo procedūros, nei jos rezultatų. 2008 m. rugsėjo 29 d. skundą Kalėjimų departamentui dėl šių nutarimų pareiškėjas teikė tik dėl paskirtos nuobaudos griežtumo. Skundu pareiškėjas prašė sušvelninti šiais nutarimais jam paskirtą nuobaudą – perkėlimą iš paprastosios nuteistųjų grupės į drausmės grupę 12 mėnesių - tik dėl nuobaudos neadekvatumo padarytam pažeidimui. Teigė, kad nuobauda neadekvati padarytam pažeidimui.

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, kuriuose pareiškėjo pozicija dėl to paties fakto yra kitokia negu iki nuobaudų paskyrimo ir skundo išnagrinėjimo Kalėjimų departamente rezultatų (esą jis nebuvo supažindintas su galimybe atlikti laboratorinius tyrimus, abejonės dėl alkoholio kiekio matuoklio parodymų ir kt.) vertina kaip nepagrįstus ir nepaneigiančius pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių. Teismo išvados, kad pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir už šį pažeidimą atsakovo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarimais Nr.847, Nr.73 yra pagrįstai nubaustas, padarytos teismui išsamiai ištyrus ir įvertinus įrodymų visumą pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis įvertinus įrodymų visumą, sutinka.

Apeliaciniame skunde, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas taip pat kėlė nuobaudos adekvatumo klausimą. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Aptariamo straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos drausmės komisijos teikimas.

Pagal Kriterijų 3 punktą Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto draudimo pažeidimas yra traktuojamas kaip itin piktybinis bausmės atlikimo režimo pažeidimas, už kurį pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalį yra pagrindas perkelti nuteistąjį iš paprastosios grupės į drausmės grupę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Iš individualaus darbo su nuteistuoju knygelės matyti, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjui nuobauda per 4 metus (nuo 2004 metų balandžio mėnesio) skirta 15 kartą. Prieš tai paskutinį kartą jis buvo baustas 2008 m. rugpjūčio 18 d. Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų drausmės komisija 2008 m. rugsėjo 26 d. posėdyje nutarė siūlyti šių Pataisos namų direktoriui perkelti H. J. už 2008 m. rugsėjo 25 d. padarytą bausmės atlikimo režimo pažeidimą perkelti iš paprastosios į drausmės grupę. Drausmės komisijos 2008 m. rugsėjo 26 d. teikime Nr.73 pažymėta, kad nuteistasis 14 kartų baustas už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Drausmės komisijos pasiūlymas pataisos įstaigos direktoriui yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktorius nagrinėjamu atveju į šį pasiūlymą atsižvelgė visiškai. H. J. teise pateikti dėl pažeidimo rašytinį paaiškinimą pasinaudojo. Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio pažeidimų nenustatyta. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl paskirtos nuobaudos griežtumo Kalėjimų departamentas 2008 m. spalio 17 d. sprendimu Nr.2S-3599 pagrindo švelninti nuobaudą nenustatė. Sprendime pagrįstai akcentuota, kad pareiškėjas padarė itin piktybinį režimo pažeidimą.

Pažeidimo pobūdis (itin piktybinis bausmės atlikimo režimo pažeidimas), taip pat aplinkybė, kad H. J. net 14 kartų buvo baustas už įvairius bausmės atlikimo režimo pažeidimus, suteikia pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, jog atsakovo paskirta pareiškėjui nuobauda nėra per griežta ir ją skiriant buvo laikytasi Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio reikalavimų.

Apelianto argumentai esą atsakovas paskirdamas nuobaudą perkelti iš paprastosios į drausmės grupę, persekioja jį už kritiką, nepagrįsti jokiais įrodymais ir konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstais argumentais. Pirmosios instancijos teismas iš Drausmės komisijos posėdžio protokolo pagrįstai nustatė, kad analogiška nuobauda buvo paskirta ir visiems kitiems nuteistiesiems, kurie vartojo alkoholį ar jo surogatus.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo H. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.