Kauno apylinkės teismo nuosprendis

mažametės nukentėjusiosios/civilinės ieškovės L. N. atstovei pagal įstatymą - Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. R., įgaliotam atstovui advokatui Antanui Jarašiui,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: N. N., gimusi (-), asmens kodas (-), (-), ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti (-), gyvenanti (-), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu mažametei), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2023 m. sausio 21 d. apie 17.00 val., N. N., namuose, esančiuose (-)., tyčia sudavė delnu ne daugiau penkis kartus savo šeimos narei – mažametei podukrai L. N., gim. (-)., į veidą, tampė už plaukų, rankomis smaugė kaklą, taip smurtaudama sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamoji N. N. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. sausio 21 d. apie 17.00 val., namuose, kuriuose tuo metu gyveno - (-), nesusivaldžiusi sudavė podukrai L. N. per veidą, galėjo suduoti ir penkis kartus, taip pat galėjo sugriebti už plaukų ir kaklo. Pripažįsta tyčia atlikusi kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus. Suvokia, kad jos smurtas sukėlė podukrai skausmą. Gailisi. Po įvykio L. atsiprašė, tačiau jos nebendrauja. Sutinka su 1000 Eur civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji L. N., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad jai sėdint svetainėje ir prižiūrint namo šeimininkų vaikus, į svetainę užėjo pamotė N. N., kuri priekaištavo, kad ji nieko neveikia ir liepė išnešti šiukšles. Ji tai padaryti atsisakė, nes tuo metu prižiūrėjo mažamečius vaikus. Tada pamotė ėmė ją mušti per veidą. Galimai sudavė iki 5 kartų. Pamotė ją mušė delnais, tąsė už plaukų, smaugė. Įvykio metu buvo atėjusi jos netikra sesuo, kuri irgi jai sudavė ranka, dėl to liko žymės ant jos kaklo. Ji jautė skausmą, verkė, jautėsi įžeista, jautė nuoskaudą ir pyktį. Apie įvykį pasakojo šeimininkei J.. Jos pasakojimą girdėjo J. vyras E., kuris iškvietė policiją. Jos tėvas palaikė pamotę, ją grasino išsiųsti į Ukrainą. Tai ne pirmas kartas, kai jos atžvilgiu naudojamas smurtas. Ankstesnis smurtas jos atžvilgiu buvo naudojamas dar būnant Ukrainoje. Apie tai ji niekam nepasakojo. Pamotė niekada jos neatsiprašė. Šiuo metu ji nenori, kad pamotė atsiprašytų, nenori grįžti į šią šeimą. Pamotei jaučia neapykantą. Susitaikyti su pamote nenori, net jeigu ji ir atsiprašytų (1 t., b. l. 31-34).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 170/2023 (02) nurodyta, kad L. N. konstatuoti nubrozdinimai kakle. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, labiausiai tikėtina rankų nagais. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, ne mažiau dviejų trauminių kontaktų pasėkoje. L. N. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Bet kokia mechaninė trauma sukelia mažesnį ar didesnį skausmą (1 t., b. l. 114-115).

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad nukentėjusiosios tėvas I. N. raštu nurodė, kad iš L. pasakojimo jam yra žinoma, kad konfliktas kilo, kai pamotė grįžo namo ir liepė išnešti šiukšles, o L. tai daryti atsisakė, nes prižiūrėjo namo šeimininkų mažamečius vaikus ir nenorėjo palikti berniukų vienų. Supykusi pamotė kelis kartus trenkė mergaitei per veidą bei kaklą. Nukentėjusiosios tėvas dėl įvykio kaltino pačią L.. Taip pat anketoje nurodyta, kad pati L. pasakojo, jog pamotei ji dažnai neįtinka, pamotė ant jos šaukia, vadina visokias žodžiais. Tėvas prieš pamotę jos neužtaria, kaltina ją pačią. Pasakojo, kad ji pamotės buvo sumušta dėl to, kad neišnešė šiukšlių, nes tuo metu prižiūrėjo E. vaikus. Mergaitės teigimu, pamotė kelis kartus sudavė jai per veidą, tampė už plaukų ir rankomis buvo suėmusi kaklą. Mergaitė teigė, kad nenori grįžti į šeimą (1 t., b. l. 120-132).

Liudytojas E. D. parodė, kad nuo 2022 m. birželio 14 d. jo namo antrame aukšte gyveno ukrainiečių šeima, tai yra sutuoktiniai N. N. ir I. N. su keturiais nepilnamečiais, tarp kurių buvo L. N., gim. (-) m. 2022 m. sausio 21 d. apie 18.00 val., grįžęs namo pamatė, kad L. yra apsiverkusi. Paklausus kas atsitiko ji pasakė, kad nekalbės, kol negrįš jo žmona. Apie 18.15 val. grįžus jo žmonai, L. pasipasakojo, kad tą pačią dieną, apie 17.00 val., namų pirmame aukšte tarp jos ir pamotės N. įvyko žodinis ginčas dėl neišneštų šiukšlių. L. tuo metu žaidė su jo vaikais. Pasak L., ginčo metu N. sudavė jai keletą kartų, buvo sugriebusi už plaukų ir tampė, o iš antro aukšto nulipusi N. dukra D. S., gim. (-)., taip pat sudavė L.. Atkreipė dėmesį, kad buvo ryškiai paraudę abu L. skruostai. Apie tai, kad N. buvo paėmusi ranka podukrai už kaklo jis sužinojo tik tada, kai mergaitė apie tai pasipasakojo pareigūnams. Apie 21.00 val. L. telefonu paskambino tėvas I., kuris mergaitę išplūdo (1 t., b. l. 145-148).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ant L. N. dešinės kaklo pusės matomos kraujosruvos (1 t., b. l. 15-17).

Apie įvykį BPC pranešė E. D. (1 t., b. l. 149-154).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2023 m. sausio 21 d. apie 17.00 val., N.N ., namuose, esančiuose (-), tyčia sudavė delnu ne daugiau penkis kartus savo šeimos narei – mažametei podukrai L. N., gim. (-)., į veidą, tampė už plaukų, rankomis smaugė kaklą, taip smurtaudama sukėlė jai fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką mažamečiui. Mažametis yra jaunesnis negu keturiolikos metų amžiaus asmuo (BK 141 straipsnio 3 dalis).

Kadangi nukentėjusiajai nusikaltimo padarymo laiku buvo 13 metų, ji laikytina mažamete.

Kaltinamoji pagal jai pareikštą kaltinimą kalta prisipažino visiškai, patvirtino, kad prieš mažametę podukrą tyčia panaudojo fizinį smurtą, tyčia atliko smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime.

Be kaltinamosios prisipažinimo smurtavus prie mažametę, jos kaltę įrodo ištirti nukentėjusiosios L. N. parodymai, kad pamotė ją mušė per veidą, tąsė už plaukų, smaugė, kad mušė ir netikra sesuo, dėl kurios smurto jai ant kaklo liko žymės; netiesioginio liudytojo E. D. parodymai, kad nukentėjusioji jam ir jo sutuoktinei papasakojo apie kaltinamosios jos atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą, apie ką jis pranešė policijai.

Teismas remiasi netiesioginio liudytojo parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Be to, tai, kad kaltinamoji padarė nusikaltimą, patvirtina ir kiti ištirti rašytiniai įrodymai: teismo medicinos specialisto išvada, kad nukentėjusiajai buvo konstatuoti nubrozdinimai kakle, dėl kurių padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas - kas patvirtina nukentėjusiosios parodymus, jog prieš ją buvo smurtauta; įrodo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyti duomenys, iš kurių matyti, kad nukentėjusiosios ir jos tėvo parodymais - kaltinamoji smurtavo mažametės nukentėjusiosios atžvilgiu, taip pat tai, kad nukentėjusiosios tėvas savo dukros nepalaiko ir neapgina.

Aplinkybė - kas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą – kaltinamoji ar šios dukra, įtakos kaltinamosios veikos kvalifikacijai neturi, nes byloje buvo nustatyta, jog kaltinamoji nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, kas ir taip sudaro inkriminuoto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamosios panaudotas fizinis smurtas, tai yra ir mušimas ranka, ir tąsymas už plaukų, ir smaugimas, patvirtina, jog kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, nes būdama suaugusi ir psichiškai sveika, tai yra suvokdama savo veiksmus, galėdama ir privalėdama juos valdyti, kaltinamoji turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes - kad jos smurtavimas sukels mažametei fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to, būdama įpykusi, siekė bei pasiekė.

Tarp kaltinamosios veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – mažametei dėl jos atžvilgiu kaltinamosios panaudoto fizinio smurto buvo sukeltas fizinis skausmas. Netikėti nukentėjusiosios aiškinimu - kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, atsižvelgiant į panaudoto fizinio smurto turinį, po ko ant nukentėjusiosios veido liko paraudimas, atsižvelgiant į tai, kad mažametės atžvilgiu smurtavo suaugęs asmuo - nėra pagrindo. Be to, fizinio skausmo jutimui konstatuoti šiuo atveju nėra būtina teismo medicinos specialisto išvada, nes skausmas nėra objektyvus nusiskundimas.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad N. N. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kalta prisipažino ir nurodė, jog gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Proceso dalyvių pozicija.

Nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminė atstovė – VTAS įgaliota atstovė I. R. ir kaltinamoji teismui patvirtino, kad susitaiko (nepilnametė nukentėjusioji kaltinamajai atleido), žalos atlyginti nereikalauja, prašo bylą nutraukti.

Prokuroras, nepilnametės įgaliotas atstovas advokatas A. Jarašius ir kaltinamosios gynėjas advokatas S. Štaraitis susitaikymui pritarė.

Teismo pozicija dėl kaltinamosios.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kuri yra nesunki, į tai, kad pretenzijų dėl žalos atlyginimo nebėra, nukentėjusiosios įstatyminė atstovė teismui pareiškė, kad žinodama nepilnametės nukentėjusiosios valią atleidžia ir susitaiko su kaltinamąja bei prašo bylą nutraukti, atsižvelgdamas į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kaltinamosios asmenybę – neteista, nebausta, daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, jog yra sąlygos atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė – VTAS byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamosios nepilnametei nukentėjusiajai L. N. (2 t., b. l. 142-145). 2023-07-27 VTAS pareiškime nurodyta, kad civilinio ieškinio atsisakoma ir sutinkama su kaltinamąja susitaikyti (2 t. b. l. 161). Atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (CPK 140 str., 293 str.).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamoji šioje byloje nebuvo laikinai sulaikyta. Jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Proceso išlaidos.

Pašto išlaidų nėra. Nukentėjusiosios atstovo advokato Antano Jarašiaus atstovavimo išlaidos (568,34 Eur – 2023-07-25 pažyma Nr. APD-2023-12341), atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji yra užsienio pilietė, į kaltinamosios sudėtingą šeiminę/turtinę padėtį – iš kaltinamosios valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

N. N., remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiam asmeniui bei kaltininkui susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui), ir baudžiamąją bylą N. N. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad: BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminiam atstovui - VTAS įgaliotam atstovui I. R. atsisakius civilinio ieškinio - atsisakymą priimti ir procesą dėl civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Proceso išlaidų iš kaltinamosios valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).