Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-02-03 · Administracinė byla Nr. A-502-746-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-02-03
Bylos Nr.
A-502-746-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Edvardas Sinkevičius
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto
Pareiškėjas
T. S.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Artūras Sebeika
Kategorijos
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A5 – 746/2006Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2; 11.6.1.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. vasario 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininko), Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Edvardo Sinkevičiaus,

sekretoriaujant Astai Briedienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovams Irenai Vasiliauskienei, advokatui Artūrui Sebeikai,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Ledai Žilinskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja T. S. skundu kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suteikti pareiškėjai 2001-10-18 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 2071V „Dėl Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ 1.2.3 punktu suformuotą, antrai teritorijai priskirtą sklypą numeris 3. Pareiškėja skunde nurodė, kad pareiškėjos motina J. S. yra pretendentė į M. Š. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, esantį Užusienio kaime, pagal dabartinį administracinį – teritorinį suskirstymą Užusienio gatvė, Vilniaus miestas. Po motinos mirties 2003-01-20 vienintelė jos teisių perėmėja ir paveldėtoja yra pareiškėja. Dar 1991 metais buvo pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę. Vilniaus miesto valdybos piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnyba 1995-04-24 priėmė sprendimą Nr. 663-1060-2 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo J. S.“ ir nusprendė atstatyti nuosavybės teises natūra, neatlygintinai suteikiant ne didesnį kaip 0,20 ha ploto žemės sklypą prie gyvenamojo namo Užusienio g. 110 (skl. Nr. 402A ir 271 A). Vilniaus miesto valdyba 1995-06-16 sprendimu Nr. 1184V „Dėl nuosavybės teisių atstatymo pilietėms H. Ž. ir J. S.“ nusprendė patvirtinti juridinio skyriaus Nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1995-04-24 sprendimą. 20 arų sklypas buvo suformuotas 1995-10-24, tačiau, atlikus kadastrinius matavimus, sklypo numeracija pasikeitė. Nuosavybės teisių atstatymo tarnyba pasiūlė pareiškėjos motinai šį sklypą ir, jai sutikus su siūlomu sklypu, leido naudotis. Taip pat buvo duotas leidimas kadastrinių matavimų planui parengti. Planas buvo parengtas 1996-05-19 pareiškėjos motinos lėšomis. 2001-10-18 buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 2071V „Dėl Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“, kuriuo sklypas buvo priskirtas antrai teritorijai ir jam suteiktas numeris 3, tačiau sklypo konfigūracija ir plotas nekito ir visą laiką išliko toks pats. 2003 m. kovo 17 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškimo. Šiame prašyme dar kartą nurodė, kad pageidauja gauti jai suformuotą ir pasiūlytą sklypą. 2005-01-06 raštu kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėją prašydama paaiškinti, kodėl vilkinamas sklypo suteikimas bei priimtų sprendimų įgyvendinimas. 2005-02-02 raštu Nr. 31/05/22-388 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja atsakė, kad miestų teritorijos dalyse, kurioje buvo rėžinė sistema, žemė grąžinama natūra piliečiams proporcingai turėtam žemės plotui. Taip pat paaiškino, kad nauji žemės sklypai individualiai statybai piliečiams perduodami nuosavybėn neatlygintinai pagal Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos 37 punktu nustatytą eiliškumą. Nesutikdama su tokiu atsakymu, 2005-03-24 raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, tačiau į raštą vėl atsakė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, nurodydamas, kad pareiškėja įrašyta į eilę 1647 numeriu bei pažymėdamas, kad jeigu pareiškėjai nebus galimybių atkurti nuosavybės teises natūra, tuomet jai bus pasiūlytas naujas sklypas pagal nustatytą eiliškumą. Atsisakymas atkurti nuosavybės teises į sklypą, kuris buvo pasiūlytas motinai J. S., yra nepagrįstas, kadangi pastaroji sutiko su siūlomu sklypu, savo lėšomis atliko sklypo kadastrinius matavimus, sklypo ribos buvo suderintos su atsakingom institucijom ir iki šio laiko nėra pasikeitusios. Pareiškėja yra išreiškusi valią atkurti nuosavybės teises, gaudama naują sklypą turėtos (natūrinės) žemės vietoje. Pareiškėjos manymu, ji turi pirmumo teisę atkurti nuosavybės teises į šį sklypą. Ši teisė pareiškėjai priklauso ir pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 37 punktą, kuriame nustatyta, kad piliečiams nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai perduodami neatlygintinai nuosavybėn šia eilės tvarka: pasirinktoje jų turėtos žemės vietoje, kai šie sklypai toje vietovėje yra numatyti detaliajame plane. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-10-18 sprendimu Nr. 2071V „Dėl Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ suformuoti 33 nauji žemės sklypai, esantys Užusienio gatvėje, laikytini naujais sklypais, suformuotais turėtos žemės vietoje. Užusienio kaimas buvo rėžinis, todėl pagal minėtos Tvarkos 106 punktą nuosavybės teisių atkūrimo procesas rėžiniame kaime nesiejamas su turėto žemės sklypo vieta, o su rėžinio kaimo ribomis. Be to, sklypas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą priskirtinas valstybės išperkamai žemei, t. y. nuosavybės teisių atkūrimas į tokius sklypus natūra yra negalimas, o jie skirtini tiems asmenims, kurie pageidavo naujo sklypo individualiai statybai. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėja mano, kad nėra jokių juridinių kliūčių priimti sprendimą dėl minėto sklypo suteikimo.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, paaiškino, kad pareiškėja, kaip mirusios J. S. turtinių teisių perėmėja, pretenduoja į buvusio savininko M. Š. nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame Užusienio kaime, kuris iki 1940 metų nacionalizacijos buvo rėžinis. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktu, laisva (neužstatyta) žemė miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, grąžinama natūra proporcingai turėtajam žemės plotui. Pareiškėjai bus vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas, kaip ir kitiems Užusienio rėžinio kaimo gyventojams. Nėra įrodyta aplinkybė, kad nuosavybės teisių atstatymo tarnyba pasiūlė ginčo žemės sklypą pareiškėjos motinai naudotis, kokiu teisiniu pagrindu šis veiksmas buvo atliktas. Pareiškėja taip pat nenurodo, kokiu pagrindu vienas iš 2001-10-18 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 2071V „Dėl Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ patvirtintų sklypų, turėtų būti suteiktas būtent jai, o ne grąžinant natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise buvusio Užusienio rėžinio kaimo gyventojams. Mano, kad Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1995-04-24 sprendimas Nr. 663-1060-2 ir Vilniaus miesto valdybos 1995-06-16 sprendimas Nr. 1184V atitinka tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, tačiau Vilniaus miesto valdyba pagal tuo metu galiojusią tvarką neparengė sprendimų dėl numatyto suteikti ginčo žemės sklypo ribų patvirtinimo. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius neturėjo galimybės perduoti pareiškėjai neatlygintinai ginčo žemės sklypo todėl, kad nebuvo išlaikyta jo suteikimo procedūra, nebuvo suformuoto žemės sklypo ir nebuvo galimybės identifikuoti jo kaip civilinių santykių objekto.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus m. savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė klausimą spręsti savo nuožiūra, nurodė, kad 2001-10-18 buvo priimtas Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 2071V „Dėl Užusienio mikrorajono teritorijų nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas gyvenamasis mažaaukštis žemės naudojimo būdas, žemės sklypų ribos, plotai bei šių sklypų naudojimo teisės apribojimai ir sąlygos. Tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybės administracija atliko teisės aktų jos kompetencijai priskirtus veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu. Pagal Piliečių nuosavybių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę priima apskrities viršininkas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 30-1172 „Dėl sklypų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje ribų ir ploto nustatymo“ nustatytos laisvos (neužstatytos) natūra grąžinamos valstybinės žemės sklypų buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje ribos, plotai, urbanistiniai -architektūriniai apribojimai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2004 m. liepos 16 d. raštu Nr. 51-8051-(2.5) minėtą įsakymą ir jo priedus perdavė Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kuri ir turėtų priimti galutinį sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nėra suteikti įgaliojimai nagrinėti prašymus atkurti nuosavybės teises bei priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo konkrečioje teritorijoje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 13 d. sprendimu skundą tenkino, įpareigojo atsakovą per įstatymo nustatytą terminą suteikti pareiškėjai T. S. 2001-10-18 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 2071V „Dėl Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veikios mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ 1.2.3 punktu suformuotą, antrai teritorijai priskirtą sklypą numeris 3. Teismas nurodė, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies l punktu nustatyta, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybei išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – tvarka), patvirtintos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 106 punktu nustatyta, kad miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, laisva (neužstatyta) žemė grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip. Šiuo punktu taip pat nurodyta, kad jeigu nustatytos turėto žemės sklypo ribos pagal teritorijos detalųjį planą sutampa su jau suprojektuotomis žemės sklypo (-ų) ribomis arba pagal teritorijos detalųjį planą suprojektuotas žemės sklypas (-ai) yra piliečio turėtos žemes vietoje, šis žemės sklypas arba žemės sklypai grąžinami piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Tvarkos 34 punktu nustatyta, jog grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki l hektaro žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra iki 2002 m. balandžio 19 d. pagal detaliuosius planus suformuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste stokos. Grąžinant piliečiams žemę natūra tokiose teritorijose, pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamą grąžintino žemės sklypo vietą. Minėto įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi nustatyta, kad jeigu piliečiui sugrąžintas žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Teismas nustatė, kad buvusio Užusienio kaimo teritorijoje Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2071V patvirtintas detalusis planas, kuriame suprojektuoti 33 žemės sklypai individualiai statybai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 30-1172 patvirtinti bendro 60,2171 ha ploto grąžinamos natūra žemės sklypų planai ir perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. Tvarkos 111 punktu nurodyta, jog iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra turėtoje vietoje turi priimti per 3 mėnesius nuo savivaldybės administracijos direktoriaus žemės sklypų planų patvirtinimo. Teismo teigimu, atsakovas pažeidė Tvarkoje nustatytą terminą priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę. 2003 m. kovo 17 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl valios dėl nuosavybes teisių atkūrimo būdo išreiškimo, šiame prašyme nurodė, kad pageidauja gauti jai suformuotą ir pasiūlytą sklypą. Pareiškėja yra išreiškusi valią atkurti nuosavybės teises gaudama naują sklypą turėtos (natūrinės) žemės vietoje. Ši teisė pareiškėjai priklauso pagal Tvarkos 37 punktą, kuriame nustatyta, kad piliečiams nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai perduodami neatlygintinai nuosavybėn šia eilės tvarka: pasirinktoje jų turėtos žemės vietoje, kai šie sklypai toje vietovėje yra numatyti detaliajame plane. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-10-18 sprendimu Nr. 2071V „Dėl Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ suformuoti 33 nauji žemės sklypai, esantys Užusienio gatvėje, laikytini naujais sklypais, suformuotais turėtos žemės vietoje. Užusienio kaimas buvo rėžinis, todėl pagal minėtos Tvarkos 106 punktą nuosavybės teisių atkūrimo procesas rėžiniame kaime nesiejamas su turėto žemės sklypo vieta, o su rėžinio kaimo ribomis. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimai yra pagrįsti.

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad vadovaujantis Tvarkos 106 punktu, laisva (neužstatyta) žemė miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, grąžinama natūra proporcingai turėtajam žemės plotui. Šiuo atveju nuosavybės teisių atkūrimo procesui nėra svarbu, kurioje vietoje buvo savininko iki 1940 metų nacionalizacijos žemėvalda. Užusienio kaimo teritorijoje yra Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-10-18 sprendimu Nr. 2071V patvirtintas detalusis planas, kuriame suprojektuoti 33 žemės sklypai individualiai statybai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-07-09 įsakymu Nr. 30-1172 patvirtinti bendro 60,2171 ha ploto grąžinamos natūra žemės sklypų planai. Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje teisę į nuosavybės teisių atkūrimą turintiems piliečiams nuosavybės teisės į žemę turi būti atkuriamos grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybės valdybos detaliajame plane suprojektuotus žemės sklypus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus grąžintinus natūra laisvos (neužstatytos) žemės sklypus. Ši atkūrimo strategija yra formuojama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Pareiškėja nuosavybės teisių atkūrimą į ginčo žemės sklypą nepagrįstai kildina iš Vilniaus miesto valdybos 1995-04-24 sprendimų Nr. 663-1060-2 ir 1995-06-16 Nr. 1184V. J. S. Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1995-04-24 sprendimu Nr. 663-1060-2 buvo nuspręsta atstatyti nuosavybės teises natūra, neatlygintinai suteikiant ne didesnį kaip 0,20 ha ploto žemės sklypą prie gyvenamojo namo Užusienio g. 110, Vilniuje, o Vilniaus miesto valdyba 1995-06-16 sprendimu Nr. 1184V įpareigojo Naujininkų seniūnijos valdybą parengti ir pateikti Architektūros ir statybos skyriui grąžintino sklypo projektą derinimui ir tvirtinimui. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius neturi duomenų, kad šie įpareigojimai būtų įvykdyti. Duomenų, kad nuosavybės teisių atstatymo tarnyba pasiūlė pareiškėjos motinai naudotis ginčo sklypu ar buvo duotas leidimas pasidaryti kadastrinius matavimus, pareiškėja nepateikė, byloje tokių duomenų taip pat nėra. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas nesiaiškino svarbios bylai aplinkybės, kokiu pagrindu pareiškėja atliko kadastrinius matavimus ir ar jie atitinka Vilniaus miesto valdybos 1995-04-21 ir 1995-06-16 sprendimus (plotas, vieta ir kt.). Apeliantas pastebi, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog 2001-10-18 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr.2071V patvirtintas būtent jai nuosavybės teise grąžintinas žemės sklypas pagal Vilniaus miesto valdybos sprendimus yra suformuotas, antrai teritorijai priskirtas sklypas numeris 3. Analizuojant Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje turimą informaciją pastebėtina, kad pareiškėjos iniciatyva atlikti „Atspindys“ 1996-04-22 kadastriniai matavimai yra ne Užusienio g. 110, kaip numatė Vilniaus miesto valdybos 1995-04-21 ir 1995-06-16 sprendimai, bet Šumsko g. rajone, kitoje Užusienio mikrorajono teritorijos vietoje. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėja naudojosi ginčo žemės sklypu. Apelianto nuomone, nepagrįstas teiginys, kad 2001-10-18 Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas Nr. 2071V yra parengtas Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1995-04-24 sprendimų Nr. 663-1060 ir Vilniaus miesto valdybos 1995-06-16 sprendimų Nr. 1184V pagrindu. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-10-18 sprendimu Nr. 2071V buvo patvirtinti Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano pakeitimo sprendimai, nenurodant konkrečių asmenų, kuriems turėtų būti skirtas vienas ar kitas sklypas. Nurodoma, kad teismas neišsiaiškino aplinkybės, kokiu pagrindu Vilniaus miesto valdyba minėtais 1995 metų sprendimais siūlė suteikti neatlygintinai J. S. ne didesnio kaip 0,20 ha ploto prie gyvenamojo namo, jeigu pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ji niekada nuosavybės teise nevaldė gyvenamojo namo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas, priimdamas sprendimą, neįsigilino į pareiškėjos 2003-03-17 pateiktą prašymą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, kadangi pareiškėja pirmiausiai aiškiai nurodė, kad turėtą žemę Užusienio g. nori atkurti natūra, toliau nurodydama „suteikiant sklypą Užusienio g.“, nurodydama Nr. 326, 327, 328 ir 329, kurių reikšmė yra nekonkretizuojama. Pareiškėja taip pat nurodė Vilniaus miesto valdybos sprendimus, pagal kuriuos nėra užbaigtos procedūros ir Vilniaus miesto valdyba pagal tuo metu galiojusią tvarką neparengė sprendimų dėl numatyto suteikti ginčo žemės sklypo ribų patvirtinimo, todėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pagrįstai neturėjo galimybės perduoti pareiškėjai neatlygintinai ginčo žemės sklypo todėl, kad nebuvo išlaikyta jo suteikimo procedūra, nebuvo suformuoto žemės sklypo ir nebuvo galimybės identifikuoti jo kaip civilinių santykių objekto. Esant minėtai pareiškėjos valiai, nuosavybės teisių atkūrimas sietinas su galimybe atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra. Šiuo atveju žemės atkūrimo klausimas pagrįstai sietinas su teisės aktų nustatyta atkūrimo tvarka miestų dalyse, kuriose buvo rėžinė sistema. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai pagal priimtą teismo sprendimą nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas pažeidžiant kitų Užusienio rėžinio kaimo gyventojų interesus, teismas, apelianto nuomone, nepagrįstai atsisakė suinteresuotais asmenimis įtraukti visus pretendentus, siekiančius atkurti nuosavybės teises Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje ir taip nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

Atsiliepimas

Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 13 d. sprendimą. Pareiškėja nurodo, kad nuosavybės teisės rėžiniame kaime atkuriamos bendrosios dalinės nuosavybės teise proporcingai turėtam plotui tik tuo atveju, kai pretendentas yra išreiškęs valią atkurti nuosavybės teises natūra, o kai turėtos natūrinės žemės vietoje detaliuoju planu yra suformuoti sklypai individualiai statybai, šie sklypai dalijami tiems piliečiams, kurie išreiškę valią atkurti nuosavybės teises Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytu būdu, t. y. pareiškę valią gauti naują sklypą individualiai statybai. Tokie sklypai suteikiami piliečiams pagal eiliškumą, kuris nustatomas pagal prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo datą, tačiau su viena išimtimi, numatyta Tvarkos 37 punkte, numatančiame, kad piliečiams nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai perduodami neatlygintinai nuosavybėn šia eilės tvarka: piliečiams – pasirinktoje jų turėtos žemės vietoje, kai šie sklypai toje vietovėje yra numatyti detaliajame plane. Taigi, pareiškėjos nuomone, ši norma numato, kad tuo atveju, kai pilietis yra paprašęs naujo sklypo individualiai statybai ir kai detaliuoju planu turėtos natūrinės žemės vietoje yra suformuoti sklypai individualiai statybai, pretendentai, kurių turėtos žemės vietoje yra suformuoti sklypai, įgyja pirmumo teisę prieš kitus pretendentus, paprašiusius naujo sklypo individualiai statybai, ir nustatytas eiliškumas netaikomas. Sklypai, suformuoti 2001-10-18 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 2071V, yra skirti individualiai statybai ir pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą bei Tvarkos 70 punkto 5 pastraipą yra priskiriami valstybės išperkamiems ir turi būti skirti piliečiams, pareiškusiems valią atkurti nuosavybės teises suteikiant naują sklypą individualiai statybai. Pareiškėja nesutinka su apelianto argumentu, kad jos atliktas kadastrinių matavimų planas neatitinka 2001-10-18 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 2071V 1.2.3 punktu suformuoto, antrai teritorijai priskirto sklypo numeris 3, ir yra Šumsko rajone. Nepagrįstas apelianto reikalavimas paaiškinti, kokiu pagrindu buvo atlikti kadastriniai matavimai. Tiek administracinėje byloje (b. l. 12), tiek prie šios bylos prijungtoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra vadinamas „raudonųjų linijų“ architekto suderintas planas, kurio pagrindu ir atlikti kadastriniai matavimai. Leidimas juos atlikti buvo duotas žodžiu – įstatymas nereikalauja tokio leidimo rašytinės formos. Atliktas kadastrinių matavimų planas suderintas su architektu bei VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto, Vilniaus regioninio kadastro ir geodezijos centru, kurie negalėtų derinti nelegaliai atlikto ar projekto, neatitinkančio kadastrinių matavimų plano. Be to, tokio plano, atitinkančio projektuojamų sklypų „raudonąsias linijas“, be leidimo techniškai atlikti nebūtų įmanoma, kadangi projektinė sklypų dokumentacija yra viešojo administravimo institucijų vidaus dokumentas, kuris patekti piliečiui į rankas gali tik tuo atveju, kai yra jo sutikimas tokius matavimus atlikti savo lėšomis bei tam duodamas leidimas. Apeliantas nurodo, kad detalusis planas buvo parengtas nenurodant konkrečių asmenų, kuriems sklypai turi būti suteikti, tačiau pareiškėja teigia, kad tai neturi jokios reikšmės nuosavybės teisių atkūrimo procesui, nes detaliuosiuose planuose ir neturi būti nurodyta, kokiam asmeniui sklypas projektuojamas konkrečiai, nes sklypų projektuotojas nevykdo nuosavybės teisių atkūrimo proceso ir nežino atitinkamos teritorijos pretendentų rato bei nustatyto eiliškumo. Nuo sklypų suformavimo praėjo ketveri metai, o atsakovas klausimo nesprendžia iš esmės ir vilkina sprendimų priėmimą. 2005 m. pavasarį buvo sušauktas pretendentų, kuriems buvo pasiūlytas naujas sklypas Užusienio kaime, susirinkimas. Pareiškėjos nuomone, apeliantas neteisus teigdamas, kad jai sklypas buvo pasiūlytas neteisėtai, nes 1995 metais Užusienio gatvėje ji neturėjo gyvenamojo namo. Pareiškėja nurodo, kad apeliantas apskritai neigė faktą, kad jai sklypas buvo pasiūlytas, tačiau kitoje apeliacinio skundo vietoje teigia, kad jis vis tik buvo pasiūlytas, tačiau tas pasiūlymas neteisėtas. Pareiškėja nurodo, kad toks pasiūlymas teisėtas, nes 1995 metais nuosavybės teisių atkūrimo procesas nebuvo siejamas su turimu nekilnojamuoju turtu. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad, priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į jos 2003-03-17 pareikštą valią. Argumentas, kad teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti visus Užusienio kaimo pretendentus, pageidaujančius atkurti nuosavybės teises natūra, taip pasisakydamas dėl jų teisių ir pareigų, dėl ko byla turėtų būti grąžinama naujam nagrinėjimui, atmestinas. Nuosavybės teisių atkūrimas natūra ir nuosavybės teisių atkūrimas suteikiant naują sklypą individualiai statybai yra du visiškai skirtingi ir tarpusavyje nesusikertantys nuosavybės teisių atkūrimo būdai. Nuosavybės teisių atkūrimui natūra yra suformuoti trys bendro 60,2171 ha ploto sklypai. Į šį plotą neįeina detaliuoju planu suformuoti sklypai. Pareiškėja nurodo, kad pretenzijų į natūriniam grąžinimui suformuotą 60,2173 ha plotą nereiškia, todėl ir nepaliečia pretendentų, paprašiusių sklypo natūra, interesų.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą, taip pat nurodo, kad nesutinka su apelianto teiginiais, jog nuosavybės teisių atkūrimas T. S. iš viso negalėjo būti vykdomas.

Į apeliacinės instancijos teismo posėdį apelianto atstovas neatvyko. Pareiškėjos atstovai prašė apeliacinį skundą atmesti, papildomai paaiškino, kad 1997 m. Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 2 punktu buvo nurodyta konkreti data, iki kurios apskričių viršininkai buvo įpareigoti baigti forminti iki įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo įsigaliojimo dienos pamatuotus grąžinamus natūra žemės ir miško sklypus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės į juos atkūrimo, ta konkreti data – 1997-12-31. Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjos motina J. S., mirusi 2003-01-20, turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. Š. nuosavybės teisėmis valdytos 1,03 ha žemės Užusienio (Zascianki) kaime (pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą Užusienio g., Vilniaus miestas) dalį (T. 1, b. l. 49), o mirusios motinos teisių perėmėja yra pareiškėja (T. 1, b. l. 85).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo atsisakymo atkurti pretendentei nuosavybės teises perduodant neatlygintinai Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2071V teritorijoje Nr. 2 suformuotą sklypą Nr. 3. Byloje turi būti įvertintas tokio atsisakymo pagrįstumas ir teisėtumas.

Ginčijamas atsisakymas išreikštas trečiojo suinteresuoto asmens – žemėtvarkos skyriaus – atsakymuose pareiškėjai (T. 1, b. l. 57-58 ir 62-63), jis grindžiamas tuo, kad 1995 m. Vilniaus miesto valdybos sprendimai, kuriais atstatyta nuosavybės teisė pareiškėjos motinai, nebuvo nustatyta tvarka įvykdyti ir kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, pagal kurį atkuriamos nuosavybės teisės miestų teritorijų dalyse, kuriose buvo rėžinė sistema, pareiškėjai bus atkurtos nuosavybės teisės natūra proporcingai turėtam žemės plotui. Kaip matyti iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų, pareiškėjai atsakovas siūlo grąžinti bendroje dalinėje nuosavybėje su kitais pretendentais tenkančią 0,2024 ha žemės dalį žemės sklype Nr. 3, suformuotame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-07-09 įsakymu Nr. 30-1172.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir iš esmės teisingai aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos reikalavimas pagrįstas. Žemiau dėstomų argumentų pagrindu bus prieita išvados, kad ginčijamas atsakovo atsisakymas nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai įvertintos pretendentės valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, neatsižvelgimo į visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes.

Dar Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1995 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 663-1060-2 (T. 1, b. l. 92) nuspręsta atstatyti J. S. nuosavybės teisę natūra, neatlygintinai suteikiant ne didesnį kaip 0,20 ha ploto žemės sklypą prie gyvenamojo namo, esančio Užusienio g. 110 (T. 1, b. l. 92). Šis Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos sprendimas Vilniaus miesto valdybos 1995-06-16 sprendimu Nr. 1184V buvo patvirtintas, Naujininkų seniūnijos valdyba buvo įpareigota parengti ir pateikti Architektūros ir statybos skyriui suteikiamo žemės sklypo projektą, o Architektūros ir statybos skyrius buvo įpareigotas parengti ir pateikti valdybai svarstyti sprendimų dėl žemės sklypo suteikimo projektą (T. 1, b. l. 93). Iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų matyti, kad minėti sprendimai buvo pradėti įgyvendinti, grąžinamas žemės sklypas buvo pradėtas formuoti, tai matyti iš byloje esančio 1995 m. plano (T. 1, b. l. 95) ir jame esančių derinimo žymų.

Įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimo tvarkos 6 punkto redakcijoje, išdėstytoje 1995 m. gegužės 10 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 655 (įsigaliojo nuo 1995-05-18), buvo nustatyta, kad piliečių prašymus atstatyti nuosavybės teisę į žemę, esančią miestuose, nagrinėja ir sprendimus priima jau ne miestų valdybos, o apskričių valdytojai. Buvo numatyta, kad apskričių valdytojai sprendimą atstatyti nuosavybės teisę į žemę, esančią miestuose, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai, priima gavę miesto (rajono) mero pasiūlymą dėl piliečiui suteikiamo žemės sklypo vietos ir dydžio. Tvarkos 6 punkto pakeitimas, išdėstytas Vyriausybės 1995 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1576 (įsigaliojo nuo 1995-12-23) išskyrė dokumentus, pagal kuriuos priimamas sprendimas atstatyti nuosavybės teisę į žemę, esančią miestuose, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn piliečio naudojamą žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai (šiuo atveju sprendimas, kaip ir pagal ankstesnę nuostatą, priimamas gavus miesto (rajono) mero pasiūlymą dėl piliečiui suteikiamo žemės sklypo dydžio), ir suteikiant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai (šiuo atveju sprendimas priimamas gavus miesto (rajono) savivaldybės mero (valdybos) patvirtintą detalų planą su pažymėtomis sklypų ribomis).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad detalusis planas, kuriuo pareiškėjos motinai būtų suformuotas miesto valdybos sprendimuose nurodytoje vietoje ir nurodyto dydžio žemės sklypas, nebuvo patvirtintas iki įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo įsigaliojimo 1997-01-22, kai buvo sustabdytas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimų sprendimas. Iki tol nebuvo užbaigtas ir 1996 m. IĮ „Atspindys“ parengto namų valdos žemės sklypo ribų plano (T. 1, b. l. 94) derinimas, dėl to miesto meras apskrities valdytojui neteikė pasiūlymo dėl piliečiui suteikiamo žemės sklypo dydžio, o apskrities valdytojas negalėjo priimti atitinkamo administracinio akto, kuriuo būtų įgyvendintas nuosavybės teisių atkūrimas. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų (to nenurodo ir atsakovas ar tretysis suinteresuotas asmuo), kad minėto žemės sklypo (t. y. sklypo, kuris buvo parengtas IĮ „Atspindys“) projektavimas ar kiti jo formavimo (derinimo) darbai būtų nutrūkę ir kad tai būtų atsitikę dėl Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1995 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 663-1060-2 ar Vilniaus miesto valdybos 1995-06-16 sprendimo Nr. 1184V neteisėtumo ar kitokių esminę reikšmę šiam procesui tęstis turinčių faktinių ar teisinių aplinkybių. Nėra ir tokių duomenų, kad nuosavybės teisės pareiškėjos motinai nebūtų atkurtos dėl nuo jos valios priklausiusių aplinkybių, su kuriomis galiojusi tvarka siejo šį procesą. Todėl darytina išvada, kad Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1995 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 663-1060-2 ir Vilniaus miesto valdybos 1995-06-16 sprendimo Nr. 1184V, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į nurodyto dydžio žemės sklypą, įgyvendinimo procedūra jokiais pagrindais nebuvo nutrūkusi ir atsakingų viešojo administravimo institucijų pagal galiojusią tvarką turėjo būti tęsiama iki nuosavybės teisių pagal įstatymą Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų atkūrimo sustabdymo. Nors šioje byloje nevertinama, ar nebuvo pažeisti atskirų administravimo procedūrų atlikimo terminai ir nors formaliai terminas, nustatytas įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 19 straipsnyje, sprendimo dėl nuosavybės teisės atstatymo priėmimui nebuvo pažeistas, nuosavybės teisės pareiškėjos motinai nebuvo atkurtos iš esmės dėl Vilniaus miesto savivaldybės atitinkamų institucijų neveikimo (suteikiamo žemės sklypo ribų nesuderinimo, detaliojo plano neparengimo). Todėl šioje byloje turėtų būti atsižvelgiama į šią aplinkybę ir laikomasi nuostatos, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūras įgyvendinančių institucijų neveikimo asmuo negalėjo ir negali patirti neigiamų teisinių pasekmių.

1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 deklaravo piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimą. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numatė, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų nustatytais terminais, o pagal įstatymo 21 straipsnio 1 dalį piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Tvarkos 2 punktas numatė pereinamojo pobūdžio nuostatą ir įpareigojo apskričių viršininkus iki 1997 m. gruodžio 31 d. baigti forminti iki įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo įsigaliojimo dienos pamatuotus grąžinamus natūra žemės sklypus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į juos atkūrimo pagal galiojusio įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų nuostatas, tačiau nagrinėjamu atveju joks sprendimas pareiškėjos motinos atžvilgiu iki 1997 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimtas, ir tai atsitiko dėl tos pačios priežasties, t. y. reikiamų planavimo dokumentų neparengimo.

Konstatuotina, kad pareiškėjos motina, įsigaliojus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui, nustatyta tvarka ir terminais nepakeitė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas numatė nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo būdą – perdavimą neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, toks būdas iš esmės buvo analogiškas senojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam nuosavybės teisių atstatymo būdui – suteikimui neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė. Taigi pareiškėjos motina buvo pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą į turėtą miesto žemę būtent šiuo būdu.

Vilniaus miesto valdyba 1999 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 1982 V, kuriame leido Miesto plėtros departamentui rengti Užusienio mikrorajono detaliojo suplanavimo pakeitimą ir nustatė detaliojo planavimo tikslą – sklypų, skirtų suteikti asmenims atkuriant nuosavybės teises, suformavimas. Remiantis šiuo sprendimu, buvo parengti ir Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2071V patvirtinti Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano pakeitimo sprendiniai (T. 2, b. l. 8-10). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės (tai matyti ir sulyginus detaliojo plano brėžinį, T. 2, b. l. 122, ir teritorijos Nr. 2 brėžinį bei jame pavaizduotą sklypą Nr. 3, T. 2, b. l. 11, su 1996 m. IĮ „Atspindys“ parengtu namų valdos žemės sklypo ribų planu), kad šio sprendimo 2 punktu patvirtintos teritorijos Nr. 2 ribose suformuotas žemės sklypas Nr. 3 (sprendimo 1.2.3 papunktis) sutampa su 1996 m. pareiškėjos motinai pradėtu formuoti žemės sklypu.

Patvirtinus detalųjį planą, pretendentė J. S. 2001-11-16 prašymu (T. 1, b. l. 153) kreipėsi į žemėtvarkos skyrių prašydama išduoti galutinį sprendimą dėl žemės sklypo paskyrimo Vilniuje, aiškiai išreikšdama valią nuosavybės teises atkurti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu būdu ir būtent į tą sklypą, kuris buvo pradėtas formuoti dar 1996 m. (pagal IĮ „Atspindys“ parengtą planą) ir kuris buvo galutinai suformuotas patvirtinus jo detalųjį planą.

2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojo 2002 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-832. Šiuo įstatymu pakeisto Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo numatytas nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimas grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Minėtu įstatymu pakeisto Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. sausio 1 d. gali pakeisti savo pareikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose turėtą žemę, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nuo 2002 m. spalio 25 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX–1139 redakcija) numatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Kaip matyti iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų, pareiškėja nepakeitė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Vertinant pareiškėjos 2003 m. kovo 17 d. prašyme (T. 1, b. l. 109) žemėtvarkos skyriui išreikštą valią matyti, kad pareiškėja prašė atkurti nuosavybės teises natūra, suteikiant sklypą Užusienio g., kuris buvo paskirtas pagal pirminį sprendimą, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu būdu turėtos žemės vietoje. Taigi pareiškėja nepakeitė jos motinos išreikštos valios (2001-11-16 prašymas) dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1475 (įsigaliojo 2002-09-26) buvo pakeista Tvarka ir jos 106 punkte detalizuota, kaip atkuriamos nuosavybės teisės natūra miesto teritorijose, kuriose buvo rėžinė sistema. Buvo numatyta, kad tokiose teritorijose žemės sklypai nekartografuodami ir kad čia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius, o laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai turėtajam žemės plotui. Taigi Tvarka numatė teisinį reglamentavimą, pagal kurį nuosavybės teisių atkūrimas natūra į miesto žemę buvo siejamas ne su konkrečioje vietoje buvusio sklypo ribomis ir jo dydžiu, bet su rėžinio kaimo ribomis, plotu ir savininkų skaičiumi.

Tiek iki 2002 m. balandžio 19 d., tiek ir po šios dienos galiojo Tvarkos 37 punktas, reglamentuojantis, kokia eilės tvarka piliečiams perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai. Šis punktas numato pirmumą piliečiams, pasirinktoje jų turėtos žemės vietoje, kai šie sklypai toje vietovėje yra numatyti detaliajame plane. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-10-18 sprendimu Nr. 2071V teritorijoje Nr. 2 suformuotas sklypas Nr. 3 yra buvusio rėžinio Užusienio kaimo ribose, todėl darytina išvada, kad Tvarkos 37 punkto taikymo prasme šis sklypas laikytinas suformuotu turėtos žemės vietoje. Šis ginčo sklypas laikytinas esančiu pasirinktoje turėtos žemės vietoje. Laikytina, kad sklypas pretendentės pasirinktas, nes jos iniciatyva ir jos lėšomis dar 1996 m. atlikti sklypo kadastriniai matavimai (minėtas IĮ „Atspindys“ planas), tuo būdu sprendimai, priimti pagal senąjį nuosavybės teisių atkūrimą reglamentavusį įstatymą, buvo pradėti realizuoti, tačiau nuosavybės teisės neatkurtos iš esmės dėl Vilniaus miesto savivaldybės atitinkamų institucijų neveikimo, tačiau dėl tokio neveikimo, minėta, asmuo neturėtų patirti neigiamų teisinių pasekmių.

Pažymėtina, kad sklypai, grąžintinoje žemėje suformuoti 2001-10-18 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 2071V, buvo numatyti perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, todėl, remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktu bei Tvarkos 70 punkto 5 pastraipa, priskirtini valstybės išperkamai žemei. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo sklypas neįtrauktas į Užusienio kaimo plotą, skirtą atkurti nuosavybės teises natūra.

Taigi matyti, kad atsakovui buvo pagrindas suteikti pretendentei pirmumo teisę į ginčo sklypą, ir toks pirmumas turėjo būti išreikštas Tvarkoje nustatyta tvarka siūlant būtent šį sklypą. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstų išvadų dėl ginčo teisinių santykių, pagrindo apeliacinio skundo tenkinimui nėra. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą visų pretendentų, siekiančių atkurti nuosavybės teises Užusienio kaimo teritorijoje, pasakytina, kad tuo proceso reikalavimai nepažeisti. Tretieji suinteresuoti asmenys pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį yra asmenys, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Pretendentai atkurti nuosavybės teises natūra rėžiniame kaime nepretenduoja į valstybės išperkamą žemę, kurioje suformuoti nauji sklypai jų perdavimui neatlygintinai, kaip ir pareiškėja nepretenduoja į nuosavybės teisių atkūrimą natūra. Apskųstasis teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasEdvardas Sinkevičius