- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- e2-28129-1044/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gerda Sinkevičienė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Wellbus“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Wellbus“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo „Wellbus“ (toliau ir atsakovas) 300 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovas 2018 m. rugpjūčio 9 d. sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. buvo apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Dėl transporto priemonės MAN TGA 26.363, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo kaltės 2018 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Įvykusio eismo įvykio padarytai žalai atlyginti ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 300 Eur draudimo išmoką. Atsakovas pavėluotai sumokėjo trečiąją draudimo įmoką. Per laikotarpį iki trečios įmokos sumokėjimo įvyko minėtas eismo įvykis, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.
Atsakovui ieškinio ir jo priedų bei teismo pranešimo kopijos buvo siunčiamos buveinės vietos adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo vadovui S. J. adresu (duomenys neskelbtini) tačiau grįžo į teismą neįteikti su atžyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka – buveinės vietos adresu. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. tarp draudiko ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (ieškovės), ir draudėjo UAB „Welbus“ (atsakovo) buvo sudaryta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – Sutartis) (e. b. l. 6-7). Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8, 11-13). Iš eismo įvykio deklaracijos matyti, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas pripažino esantis kaltas dėl įvykusio eismo įvykio ir dėl padarytos žalos (e. b. l. 8). Iš į bylą pateiktų 2018 m. lapkričio 16 d. pretenzijos, 2018 m. lapkričio 2 d. žalos sąmatos, 2018 m. lapkričio 5 d. pranešimo apie draudimo išmoką duomenų nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 300 Eur už transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remonto darbus (e. b. l. 9-10). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas draudimo įmoką pagal tarp jo ir ieškovės sudarytą draudimo Sutartį sumokėjo pavėluotai – 2018 m. lapkričio 12 d., t. y. jau įvykus eismo įvykiui (e. b. l. 14).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 6 dalis numato, kad draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo. Jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsniu, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė ragino atsakovą sumokėti skolą, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove (e. b. l. 9) (CPK 178 straipsnis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, išmokėtos draudimo išmokos dydžio neginčijo, todėl laikytina, kad ieškovės reikalavimas išsiieškoti iš atsakovės išmokėtą draudimo išmoką yra pagrįstas. Dėl nurodyto iš atsakovo ieškovei priteistinas 300 Eur žalos atlyginimas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl tokio dydžio palūkanos priteistinos iš atsakovo už priteistą sumą 300 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).
Kadangi šioje byloje 5,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistas 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), šios išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285-288 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Wellbus“ (juridinio asmens kodas 302082547) ieškovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, (juridinio asmens kodas 302912288) 300 Eur (trys šimtai eurų) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų už priteistą sumą (300 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Wellbus“ (juridinio asmens kodas 302082547) valstybei 5,37 Eur (penki eurai, 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660). Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodama per Vilniaus miesto apylinkės teismą.