- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-28
- Bylos Nr.
- I-1603-1063/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00255-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- R. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.1Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų priteisti 8 800 Eur turtinę ir 8 800 Eur neturtinę žalą.
Nurodė, kad pareiškėjui pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnį yra taikomas lygtinis paleidimas. Nurodė, jog 2017 m. liepos mėn. kreipėsi į Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininką su prašymu pristatyti jį Lygtinio paleidimo komisijai (toliau – ir Komisija). Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN) gavo teigiamą atsakymą iš Policijos komisariato dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos, o taip pat teigiamą atsakymą iš Probacijos tarnybos dėl pareiškėjo tinkamumo taikyti jo atžvilgiu intensyvią priežiūrą. Taip pat pareiškėjo brolis, kaip UAB „E Comsta“ direktorius, išdavė pažymą apie tai, kad pareiškėjas būtų priimtas į darbą. Psichologė parengė socialinio tyrimo išvadą, kuri buvo atiduota būrio viršininkui.
Nurodė, kad nuo 2017 m. liepos mėn. prieš pareiškėją yra vykdomi neteisėti veiksmai. Pareiškėjas yra nepristatomas Komisijai. Į pareiškėjo prašymus nereaguojama (padavė apie 20 prašymų). Pažymėjo, kad dėl šių priežasčių pareiškėjui žala buvo daroma laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m. birželio mėn. Pareiškėjas žalą kildino iš neteisėtų Vilniaus PN pareigūnų veiksmų, kurie pasireiškė pareiškėjo nepristatymu Komisijai. Pareiškėjas nurodė, kad tuo atveju, jei butų paleistas ir turėjęs darbą, būtų gavęs po 800 Eur pajamų per mėnesį, o neteisėtai nepristatytas Komisijai prarado 8 800 Eur, kuriuos prašo priteisti kaip turtinę žalą. Atitinkamai dėl patirtų dvasinių kančių prašė priteisti tokio pačio dydžio neturtinę žalą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki skundo pateikimo teismui dienos Vilniaus PN administracijai nebuvo pateikęs nei vieno rašytinio prašymo dėl lygtinio paleidimo. Asmens byloje taip pat nėra UAB „E Comsta“ direktoriaus pažymos. Pareiškėjas pirmą prašymą Komisijai pateikė tik 2018 m. vasario 7 d., t. y. jau po skundo teismui pateikimo. Nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 4 d. buvo pateikęs prašymą dėl paleidimo dokumentų rengimo. Tuo pagrindu administracija kreipėsi į Policijos komisariatą bei vietovės apygardos probacijos tarnybą. Pareiškėjas prašymų dėl lygtinio paleidimo anksčiau kaip 2018 m. vasario 7 d. pateikęs nebuvo.
Pažymėjo, kad pareiškėjas jam tariamai padarytos turtinės ir neturtinės žalos neįrodė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m. birželio mėn., be jokios priežasties jis nebuvo pristatytas į Lygtinio paleidimo komisiją.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straispnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi, valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Taisyklių 325¹ punkte numatyta, kad prašymai lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikiami pataisos įstaigos administracijai. Taisyklių 325³ punkte nustatyta, kad pataisos įstaiga per 10 darbo dienų nuo šių taisyklių 325¹ punkte nurodyto prašymo priėmimo pateikia jį ir socialinio tyrimo išvadą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai.
Iš paminėtų teisės nuostatų matyti, kad pagrindas Lygtinio paleidimo komisijai svarstyti asmens lygtinio paleidimo klausimus – nuteistojo prašymas, kuris paduodamas pataisos įstaigos administracijai.
Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas į Administraciją ginčo laikotarpiu buvo kreipęsis tik su 2017 m. rugpjūčio 4 d. prašymu dėl paleidimo dokumentų parengimo (b. l. 16), kuris nėra adekvatus prašymui Lygtinio paleidimo komisijai. Daugiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių skunde nurodytus argumentus, kad pareiškėjas dar 2017 m. liepos mėn. kreipėsi į Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininką su prašymu pristatyti jį Komisijai, o nesiimant jokių veiksmų jis buvo priverstas į administraciją kreiptis dar 20 kartų, byloje nėra pateikta. Šių skunde nurodytų aplinkybių jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjui nepateikus jokių skundo argumentus pagrindžiančių įrodymų (prašymų ar kt.), o pataisos įstaigai paneigus, kad prašymas Komisijai ir kiti prašymai iš viso buvo pateikti Komisijai, pareiškėjo skundo argumentai dėl prieš jį vykdomų tyčinių neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė jo nepristatymu Komisijai, vertintini kaip neatitinkantys tikrovės.
Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju jokių neteisėtų Vilniaus PN veiksmų (viena iš esminių sąlygų civilinei atsakomybei kilti) nenustatyta, todėl pareiškėjas neturi teisinio pagrindo į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjui neįrodžius Vilnaius PN neteisėtų veiksmų, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.