Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5–ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas 9 kartus, paskutinius kartus teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį – 40 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. gegužės 8 d. 13.00 val. iki 2022 m. gegužės 9 d. 13.17 val. (dvi dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį – 20 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. gegužės 18 d. 14.00 val. iki 2024 m. gegužės 19 d. 11.21 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir nustatyta galutinė 19 parų arešto bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme paskiriant A. Š. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, karfentanilis yra narkotinė medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V‑239, 237 punktą, kaltinamasis nagrinėjamu atveju laikė 0,000269 g karfentanilio, matyti, kad narkotinės medžiagos kiekis, kuria disponavo kaltinamasis A. Š., nesiekia didelio kiekio (0,0006 g) ribos, tačiau viršija nedidelio kiekio (0,00006 g) ribą, todėl atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.

Teismas nenustatė kaltinamojo A. Š. tikslo platinti pas jį rastos narkotinės medžiagos. Visų pirma tokia išvada darytina atsižvelgus į rastos narkotinės medžiagos kiekį. Antra, tokią išvadą patvirtina paties kaltinamojo parodymai, iš kurių matyti, kad narkotinę medžiagą jis įgijo asmeniniam vartojimui, be tikslo ją platinti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. Š. 2024 m. spalio 28 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), prie „IKI“ parduotuvės, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens už 10 Eur neteisėtai įgijo ne mažiau 0,000269 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurią neteisėtai laikė su savimi iki tol, kol 2024 m. spalio 28 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai apžiūros metu jo kelnių kairėje kišenėje ir kuprinės didžiausiame skyriuje rado ir paėmė jam priklausančias narkotines medžiagas dviejuose folijos lankstinukuose ir švirkšte su šia narkotine medžiaga. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo A. Š. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. Š. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl A. Š. skirtinos bausmės

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę A. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. Š. padarė vieną tyčinį, baigtą nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. Š. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. Š. iki BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau yra teistas 9 kartus, teistumas neišnykęs. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. Š. praeityje jau buvo ne kartą teistas pagal BK 259 straipsnį, be to, kaltinamasis anksčiau teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, tai, teismo vertinimu, liudija apie pavojingą A. Š. asmenybę ir jo polinkį nusikalsti. Paminėtina ir tai, kad administracine tvarka A. Š. taip pat daug kartų baustas, iš esmės už smulkias vagystes ir už važinėjimąsi viešuoju transporto nesusimokėjus, t. y. be bilieto (baudos nesumokėtos). Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir A. Š. asmenybę – yra vidutinio amžiaus, nevedęs, nedirbantis. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. Š. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors recidyvas prokuroro pareiškime nėra nurodytas prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas prokuroro pareiškime, taigi jam žinomas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte (pareikšime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymu metu A. Š. teistumas pagal ankstesnį teismo procesinį sprendimą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. baudžiamąjį įsakymą – nebuvo išnykęs (BK 97 straipsnio 8 dalis), laikytina, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytam šios bausmės vidurkiui, t. y. A. Š. skiriama 39 parų arešto bausmė.

A. Š. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. Š. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. spalio 28 d. 16.30 val. iki 2024 m. spalio 29 d. 13.14 val. (vieną dieną). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. Š. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Dėl kitų klausimų

A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki bausmės pagal šį baudžiamąjį įsakymą pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos.

BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – objektai (švirkštas, folija, konteineris su strypeliu), pakuotės, supakuotos į voką, kuris pagal nutarimą Nr. IBPS-V-3522460-24 saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniaus rajonas, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus g. 69, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Š. 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, A. Š. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024 m. spalio 28 d. 16.30 val. iki 2024 m. spalio 29 d. 13.14 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. Š. sulaikymo pagal šį baudžiamąjį įsakymą dienos.

A. Š. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės pagal šį baudžiamąjį įsakymą pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – objektus (švirkštą, foliją, konteinerį su strypeliu), pakuotes, supakuotas į voką, kuris pagal nutarimą Nr. IBPS-V-3522460-24 saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniaus rajonas, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus g. 69 – sunaikinti.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r., tel. +37034656442) atlikti arešto bausmės.

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.