Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R.V.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. A., dalyvaujant Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u statė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai jam įteikti ir apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė tenkinti ieškovės ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnis).

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokį ginčą teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais.

Išvadą teikianti institucija neprieštaravo, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Byloje nustatyta, kad tėvas vaiku nesirūpina. Iš minėtos išvados taip pat matyti, kad ieškovė auklėja vaiką, išlaikė ir prižiūrėjo jį iki kreipimosi į teismą, atliko visas pareigas vaiko atžvilgiu, jos asmenybės bruožai bei požiūris į vaiko auklėjimą labiau atitinka vaiko interesus, todėl, atsižvelgiant į vaiko interesus, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Pagal šio straipsnio 6 dalį tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Šios konstitucinės normos yra detalizuotos CK trečiosios knygos straipsniuose, reglamentuojančiuose tėvų valdžios turinį (3.155 straipsnis), tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (3.192 straipsnis), išlaikymo priteisimą (3.194 straipsnis), išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą (3.201 straipsnis) ir kt. CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visos šios įstatymo nuostatos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir sudaro vientisą sistemą, užtikrinančią harmoningą vaiko asmenybės raidą. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Pagal CK 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Sprendžiant išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti A. A. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodydama vaiko poreikius sugebėjo pagrįsti tik 800 Lt per mėnesį sumą ir ši suma laikytina reikalinga jos būtiniems poreikiams patenkinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės pajamos yra labai mažos. Tiek ji, tiek atsakovas neturi transporto priemonių ir nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, o taip pat į vaiko interesus, iš atsakovo A. A. išlaikymui priteisiama po 400 Lt kas mėnesį.

Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus teik šalių turtinei padėčiai, tiek vaiko poreikiams, šalys gali kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi svarbu nustatyti nuo kada atsakovas neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams ir kokio dydžio priteistinas įsiskolinimas. Nagrinėjamu atveju, atsakovas su ieškove ir dukra kartu negyvena nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. Šiuo atveju išlaikymo įsiskolinimas už 18 mėsių iki ieškinio padavimo dienos po 400 Lt sudaro 7200 Lt, todėl tokio dydžio išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo priteistinas.

CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio (504 Lt) mokėjimo už ieškinio pateikimą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str.), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 576 Lt žyminis mokestis. Pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą už antrinės teisinės pagalbos suteikimą ieškovei iš atsakovo valstybės naudai priteistina 603,10 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str., 3.185 str., 3.194 str., 3.200 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 282 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai A. A., gim. 2011 m. kovo 12 d. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, pradedant nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2013 m. balandžio 9 d. bei išlaikymo įsiskolinimą už 18 mėnesius, iš viso 7200 Lt (septynis tūkstančius du šimtus litų).

Nepilnametei A. A. šiuo teismo sprendimu priteistų lėšų tvarkytoju iki vaiko pilnametystės paskirti jos motiną D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) kuri priteistą vaikui išlaikymą tvarkys uzufrukto teise.

Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad vaiko A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra su jos motina D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 504 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

Priteisti iš A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 603,10 Lt į valstybės biudžetą išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, nurodant, jog įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.