- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-11
- Bylos Nr.
- N-662-1442-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Stasio Gagio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnė 2008 m. vasario 25 d. V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad V. K. nesant Klaipėdos apskrities viršininko administracijos išduoto statybos leidimo poilsio pastato statybai (duomenys neskelbtini), Palangoje, vykdo statybos techninę priežiūrą nuo 2007 m. kovo 15 d. Tuo V. K. pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ VII skyriaus 33.1 punktą ir statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ V skyriaus 18.1 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 189¹² straipsnio 1 dalyje.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Institucija) 2008 m. kovo 6 d. nutarimu V. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 189¹² straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 2500 litų baudą.
II.
V. K. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nurodė, kad statytojas K. G. jam perdavė 2007 m. kovo 16 d. pranešimo Palangos miesto savivaldybei dėl statybos be statybos leidimo kopiją, todėl jam yra žinoma kokiu būdu statytojas turi teisę vykdyti statybą be statybos leidimo pagal Statybos įstatymo 23 straipsnį. Taip pat statytojas supažindino su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Nr. A5-803-07, todėl V. K. suprato, kad statytojas yra įgijęs teisę statyti be statybos leidimo pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje nustatytą tvarką. Be to, K. G. paaiškinimu 2007 m. balandžio 4 d. statybos leidimas Nr. 56 yra galiojantis. Statytojas dokumentais įrodė, kad turi teisę vykdyti statybą be leidimo, todėl V. K. pažeidimo nepadarė. Nurodė, kad pareigūnė nesiaiškino bylos aplinkybių, nes iki protokolo surašymo jam niekas nepranešė ir nepateikė jokių dokumentų, kad statytojas vykdo statybas savavališkai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimų, nes jame nėra nurodyti administracinį teisės pažeidimą kvalifikuojantys požymiai, protokolo ir nutarimo turiniai skiriasi, nors jokių papildomų bylos aplinkybių aiškinimo veiksmų pareigūnė neatliko. Pažymėjo, kad Institucijos nutarime nenurodyta kokiais veiksmais pasireiškė jo vykdomos statybos techninės priežiūros normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų pažeidimas. Atkreipė dėmesį, kad skiriant nuobaudą Institucija nesvarstė atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių buvimo, paskirta bauda yra didesnė nei sankcijoje numatytos baudos vidurkis, nors atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nurodė, kad surašant protokolą ir priimant nutarimą jam nebuvo išaiškintos jo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje. Be to, iš protokolo matyti, kad skirtingu spausdintuvo šriftu yra pakeistas protokolo blanko turinys, yra papildomų protokolo įrašų, kas patvirtina, kad jam yra pranešta, tačiau nepatvirtina, kad yra išaiškintos jo teisės.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą prašė V. K. skundą atmesti. Pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija nėra išdavusi statybos leidimo adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Nurodė Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 18.1 punktą, pagal kurį statybos darbai gali būti pradėti tik po to, kai statytojas (užsakovas) nustatyta tvarka gavo ir perdavė (tuo atveju, kai statybos darbai vykdomi rangos būdu) rangovui statybos leidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 5 d. nutarimu V. K. skundą patenkino ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukė.
Teismas pažymėjo, kad ATPK 189¹² straipsnis iš dalių nesudarytas, straipsnį sudaro dispozicija ir sankcija, byloje iš esmės spręstina, ar teisėtai ir pagrįstai V. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 189¹² straipsnį. Teismas nurodė, kad Statinio statybos techninis prižiūrėtojas prieš statybos pradžią nustatyta tvarka gauna statybos leidimą (2002-04-15 aplinkos ministro įsakymu Nr. 179 patvirtinto Statybos techninio reglamento 33.1 punktas). Šis Reglamento punktas nurodo į STR 1.05.07:2002 „Statybos leidimas“. Šio reglamento 13 punkte įtvirtinta, kad statybos leidimas išduodamas statytojui. STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18.1 punkte nurodyta, kad pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas (užsakovas) nustatytąja tvarka gavo ir perdavė (tuo atveju, kai statybos darbai vykdomi rangos būdu) rangovui kartu su kitais dokumentais statybos leidimą. Šis reglamento punktas nukreipia į STR 1.07.02:1999 "Žemės darbai", tačiau jis negalioja. 2005 m. gruodžio 21 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-629 patvirtinto STR 1.07.02:2005 “Žemės darbai” 4.1 punkte nurodyta, kad žemės darbai teritorijoje, kuriai yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, atliekami (išskyrus žemės darbus likviduojant avarijas) tik kartu su kitais dokumentais gavus statinio statybos leidimą arba įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų pritarimus - kai šie dokumentai yra privalomi. Teismas, analizuodamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 punktą, 16 straipsnio 2 dalį, priėjo prie išvados, kad į statinio statybos techninio prižiūrėtojo kompetenciją neįeina pareiga tikrinti ar kitaip rūpintis, ar statiniui, kurio statybos techninę priežiūrą jis atlieka, yra išduotas statybos leidimas ar jo nėra; statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareiga ir teisė yra kontroliuoti, ar atitinkamo statinio statyba vykdoma griežtai pagal statinio projekto techninį reglamentą. Teisė ir pareiga įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą numatyta statytojui (užsakovui) (Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėjo, kad V. K., būdamas V. K. projektavimo firmos savininkas ir atestuotas statinio statybos techninis prižiūrėtojas, 2007 m. sausio 25 d. darbo sutarties pagrindu įsipareigojo statytojui K. G. vykdyti rekreacinio pastato (duomenys neskelbtini), Palangos m., techninę priežiūrą (b. l. 25, 46). Paaiškinime nurodyta, kad V. K. statybos techninę priežiūrą vykdo nuo 2007 m. kovo 15 d. (b. l. 45). Nekilnojamojo turto registro Centriniame duomenų banke nuo 2007 m. lapkričio 5 d. iki 2007 m. gruodžio 13 d. galiojo įrašas apie 2007 m. balandžio 4 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. 56 statyti rekreacinį pastatą su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis (b. l. 44, 63-67). Teisme vyksta ginčas dėl statybos leidimo išdavimo tarp statytojo K. G., Palangos miesto savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (b. l. 33-43). Teismas nurodė, kad administraciniam teisės pažeidimui yra būtini objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, įeinantys į juridinę teisės pažeidimo sudėtį. Veikoje nesant bent vieno iš teisės pažeidimo elementų (objektyvioji pusė ir subjektyvioji pusė), nėra ir administracinio teisės pažeidimo. Vertindamas bylos medžiagą, teismas pabrėžė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos motyvai, jog statinio (duomenys neskelbtini), Palangos m., statybos techninę priežiūrą vykdė V. K., kaip atestuotas statistinių statybos techninis prižiūrėtojas, nesant nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo - laikytini visiškai nepagrįstais, o priimtas nutarimas - neteisėtas ir nepagrįstas iš esmės, nes ne V. K. teisė ir pareiga buvo gauti statybos leidimą, o statytojo, be to, yra ginčas dėl išduoto statybos leidimo teisėtumo ir pagrįstumo, statytojo teisės pradėti statybos darbus be statybos leidimo bei Nuolatinės statybos komisijos nepritarimo išduoti statybos leidimą. Teismas konstatavo, kad V. K. nagrinėjamu atveju negali būti ir nėra atsakomybės subjektas pagal ATPK 189¹² straipsnį, todėl kiti administracinio teisės pažeidimo elementai neįrodinėjami; pažeidimo subjekto elemento nebuvimas yra pakankamas išvadai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. K. nėra atsakomybės subjektas, kuris kokiais nors veiksmais pažeidė nustatytą valdymo tvarką ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 189¹² straipsnyje.
Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog statybos darbai, o kartu ir statinio statybos techninė priežiūra buvo vykdomi 2008 m. vasario 25 d., t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną: administracinio teisės pažeidimo protokole apskritai nenurodytas pažeidimo laikas bei pažeidimo nustatymo laikas (ATPK 260 straipsnio 1 dalis). Institucija pažeidimo nustatymą sieja su kitoje byloje surašytu 2007 m. balandžio 26 d. savavališkos statybos aktu bei 2008 m. vasario 25 d. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu, kad jis vykdo techninę priežiūrą nuo 2007 m. kovo 15 d. (b. l. 13). Tačiau faktinis techninės priežiūros vykdymas neįmanomas be vykdomų statybų, todėl vien paaiškinimas apie tai, kad techninė priežiūra vykdoma nuo 2007 m. kovo 15 d. neįrodo, jog administracinio teisės pažeidimo surašymo dieną buvo vykdomi statybos darbai ir jų techninė priežiūra. Nutarimu nuobauda paskirta tik 2008 m. kovo 6 d., todėl teismas priėjo prie išvados, kad yra praleisti ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalima (ATPK 250 straipsnio 7 punktas).
III.
Klaipėdos apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos nutarimą.
Pažymi, kad V. K. buvo nubaustas už tai, kad vykdo statybos techninę priežiūrą neturint statybos leidimo, t. y. neįsitikino, nors privalėjo tai padaryti, ar statybos leidimas yra išduotas. Nurodo Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 33.1 punktą ir konstatuoja, kad yra numatyta statybos techniniam prižiūrėtojui pareiga, už kurios neįvykdymą jis buvo nubaustas. Pabrėžia, kad teismo teiginys, jog į statinio statybos techninio prižiūrėtojo kompetenciją neįeina pareiga tikrinti ar kitaip rūpintis ar yra išduotas statybos leidimas, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
ATPK 189¹² straipsnyje įtvirtinta, kad statinio projekto vykdymo priežiūros ir statinio statybos techninės priežiūros normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų pažeidimas – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų. V. K. administracinė atsakomybė už šio straipsnio pažeidimą kilo dėl aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 33.1 punkto pažeidimo, kuriame numatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas), vykdydamas IV skyriuje nustatytas jo pareigas ir naudodamasis šio reglamento VIII skyriuje suteiktomis teisėmis, vykdo statinio statybos techninę priežiūrą šia tvarka: prieš statybos pradžią nustatyta tvarka gauna statybos leidimą (statiniui statyti, rekonstruoti, remontuoti (griauti) ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbus). Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninė priežiūra yra statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos priežiūra (nuo statinio statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti), kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus. Šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo: 1) tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, taip pat jei nepateikti statybos produktų kokybę patvirtinantys dokumentai; 2) tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; 3) tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant ir pripažįstant tinkamais naudoti inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas; 4) kartu su rangovu rengti statinio pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus ir dalyvauti statinį pripažįstant tinkamu naudoti; 5) atlikti bendrosios (bendrųjų statybos darbų) statinio statybos techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoti specialiąją (specialiųjų statybos darbų) statinio statybos techninę priežiūrą ir jos vadovų veiklą. Kaip matyti, Statybos įstatyme įtvirtintas baigtinis statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigų sąrašas, kuriame nėra įtraukta pareiga tikrinti ar kitaip rūpintis, ar statiniui, kurio statybos techninę priežiūrą jis atlieka, yra išduotas statybos leidimas ar jo nėra. Priešingai, Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą, o aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 13 punkte nurodyta, kad statybos leidimas išduodamas statytojui (užsakovui) arba statybos valdytojui, turinčiam statytojo įgaliojimus. Iš byloje esančios V. K. darbo sutarties (b. l. 46) matyti, kad statytojas sutarė su V. K. tik dėl statybų darbų priežiūros. Byloje nėra duomenų, kad V. K. būtų statytojo įgaliotas rūpintis statybos leidimo išdavimu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. K. nepagrįstai buvo Institucijos nubaustas už aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 33.1 punkto pažeidimą.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyrius V. K. taikė atsakomybę pagal ATPK 189¹² straipsnį taip pat dėl aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 18.1 punkto pažeidimo, kuriame nustatyta, kad pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas (užsakovas) nustatytąja tvarka gavo ir perdavė (tuo atveju, kai statybos darbai vykdomi rangos būdu) rangovui statybos leidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši teisės norma nėra susijusi su statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigomis, todėl nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad V. K. nepažeidė šios normos.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai panaikino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus nutarimą ir V. K. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Apygardos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos apeliacinio skundo nepatenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.