Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutarties R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių RAAD Joniškio rajono agentūra R. P. 2006-03-28 nubaudė pagal Administracinės teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 86 str. 300 litų dydžio administracine bauda už tai, kad jis būdamas IĮ vadovu ir mokėdamas mokesčius už aplinkos taršą iš mobiliųjų taršos šaltinių nesivadovavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663/409a patvirtintos „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“ 11.1 punkto reikalavimais. T.y. R. P. , būdamas IĮ „Romadano statyba“ vadovu privalėjo per 60 kalendorinių dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos, pateikti mokesčio deklaraciją apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai ir atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui (šiuo atveju Joniškio rajono agentūrai). R. P. deklaracijas agentūrai pateikė 2006-03-28, nors už 2005 m. II-ą pusmetį deklaraciją turėjo pateikti iki 2006 m. kovo 1 d., tuo savo neveikimu padarė administracinį teisės pažeidimą.

Baudos skyrimas buvo įformintas baudos kvitu, nes, Joniškio rajono agentūros teigimu, R. P. pripažino padaręs pažeidimą ir baudą sutiko mokėti.

R. P. nesutikdamas su nuobauda kreipėsi į teismą ir teigė, kad administracinė nuobauda skirta nepagrįstai. Nurodė, kad jis nežinojo, jog mokesčio apie aplinkos taršą deklaraciją reikėjo pateikti iki kovo l d., todėl jis pavėlavo tai padaryti 28 dienas. Pavėluotai pateikus deklaraciją, jam buvo pasiūlyta sumokėti baudą, kurią jis sumokėjo, nes bijojo gauti dar didesnę, bijojo, kad policija būtų pradėjusi „tampyti".

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 24 d. nutartimi nutarė skundą atmesti. Teismas nurodė, kad ATPK 262 straipsnio l dalis numato, kad protokolas nesurašomas, kai bauda skiriama ir paimama teisės pažeidimo vietoje, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatus be kitų ir ATPK 86 straipsnyje. To paties ATPK 262 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčija jam paskirtą nuobaudą už padarytus teisės pažeidimus, numatytus šio straipsnio be kitų dalių ir pirmojoje dalyje, tai pagal ATPK 259 straipsnį surašomas protokolas. Nustatyta, kad konkrečiu pažeidėjas pripažino įvykdęs pažeidimą, pats gera valia sumokėjo paskirtą piniginę baudą, tačiau vėliau persigalvojo ir pažeidimą ėmė ginčyti kitais argumentais. Pats pažeidėjas neneigia to fakto, kad nuobaudos skirimo metu pripažino pažeidimą ir kad paskirtą piniginę baudą sumokėjo. Teismas nurodė, kad pagal galiojančius įstatymus paskutinė mokesčių deklaracijų pateikimo aplinkos apsaugos agentūrai data buvo kovo l d., o ne kovo 28 d. Teismo nuomone, suinteresuotos institucijos pareigūnai tinkamai nustatė administracinio teisės pažeidimo faktą, tinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus ir paskyrė nuobaudą, nepažeisdami jos skyrimą reglamentuojančių taisyklių.

Apeliaciniu skundu R. P. prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, pagal kurią jam skirtą nuobaudą panaikinti, o bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad jis nubaustas neteisingai ir nepagrįstai. Mokesčius už aplinkos taršą jis sumokėjo laiku. Tai patvirtina sąskaitų išrašai. Deklaracijos formą pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, bet nežinojo, kad reikia deklaraciją už aplinkos teršimą pateikti ir Aplinkos ministerijos įgaliotai instancijai. Laiku sumokėjimas mokesčio už aplinkos teršimą, bet vien nepristatymas deklaracijos į Joniškio rajono agentūrą, negali būti traktuojamas kaip ne laiku sumokėjimas mokesčio už aplinkos teršimą. Jis neturėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 86 str. ATPK nenumato atsakomybės asmeniui, kuris tinkamai moka mokestį už aplinkos teršimą, laiku pateikia mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai ir tik laiku nepateikia minėtos deklaracijos Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ATPK 86 str. nustatyta, kad teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai, atsiradę dėl pareigūno, kuris nesiėmė priemonių jiems išvengti, kaltės, užtraukia baudą pareigūnams nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų. Kaip matyti iš šios teisės normos turinio, ji yra blanketinė, t.y. nukreipianti į kitas teisės normas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 21 d. Nr. 663/409a įsakymu yra patvirtinta Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Šios tvarkos 11 p. (2005 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. D1-477/1K-292 redakcija) yra nustatyta, kad mokesčio mokėtojai pagal Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijos FR0521 formos užpildymo taisykles užpildo Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijų FR0521 formas ir ne vėliau, kaip per 60 kalendorinių dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos, kaip nurodyta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme, jas pateikia paštu, elektroniniu paštu arba pristato apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kurioje yra registruotas mokesčio mokėtojas, ir atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Sutinkamai su Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 str. 1 d. 2 p. mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių mokestinis laikotarpis, šioje byloje nagrinėjamu atveju, yra pusė metų.

Byloje nustatyta, kad R. P. deklaracijos atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui už 2005 m. II pusmetį laiku nepateikė, t.y. padarė paminėtos tvarkos pažeidimą, o tuo pačiu pažeidė ir ATPK 86 str. Apeliantas teigia, kad jis mokestį laiku sumokėjo. Bet ši aplinkybė jo atsakomybės už deklaracijos nepateikimą atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui nešalina. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis apie tokią pareigą nežinojo, nėra pagrindas atleisti nuo administracinės atsakomybės, kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 21 d. Nr. 663/409a įsakymas ir jo vėlesni pakeitimai yra įstatymo nustatyta tvarka viešai paskelbti.

Apelianto teiginys, kad ATPK nenumato atsakomybės asmeniui, kuris tinkami moka mokestį už aplinkos teršimą, laiku pateikia mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai, prieštarauja jau paminėtiems įstatymams ir todėl teismo yra atmetamas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti ją ar panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartį ir Šiaulių RAAD Joniškio rajono agentūros 2006 m. kovo 28 d. paskirtą nuobaudą R. P. pagal ATPK 86 str. palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.