Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Ž. (toliau – A. Ž.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimo A. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A., būdamas UAB „V.“ vadovu ir 2010 m. gruodžio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3045-230/2010 paskirtas UAB „B. Ž.“ bankroto administratoriumi, 2016 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 16/01/04-1 paskyrė A. Ž. atsakingu už BUAB „B. Ž.“ priklausančių laivų priežiūrą ir saugią jų laivybą, kuris laiku neįvykdė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros (toliau – Jūros aplinkos apsaugos agentūra) vedėjo pavaduotojo V. T. 2016 m. liepos 8 d. pakartotinai duoto privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-5, kurį privalėjo įvykdyti iki 2016 m. liepos 25 d.Už šį pažeidimą, Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimu, A. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹⁴ straipsnio 2 dalį ir nubaustas 600 (šešių šimtų) eurų bauda. Apeliaciniu skundu A. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.Apelianto teigimu, laivas „I.” neeksploatuojamas nuo 1997 metų, yra patyręs avariją ir netinkamas naudojimui, tačiau dėl užtrukusių bankroto teisminių procesų įmonė priversta laivą laikyti prie krantinės neeksploatuojamą, kadangi jo parduoti dėl taikomo arešto, nėra galimybės. Dėl laivui taikomo arešto, areštuotas yra ir visas jame esantis BUAB „B. Ž.“ turtas. Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjo pavaduotojo V. T. 2016 m. birželio 9 d. ir 2017 m. liepos 8 d. duoti privalomi nurodymai įteikti UAB „V.” yra neaiškūs, nesuprantami ir neįvykdomi, nes iš laivo „I.” reikalaujama pašalinti jo sudėtines dalis, kurios dėl taikomo turto arešto yra areštuotos. Be to, reikalaujami pašalinti daiktai yra laivo „I.” viduje, uždaroje patalpoje ir neturi galimybės patekti į aplinką. Apeliaciniu skundu pažymima, kad BUAB „B. Ž.” bankroto administratoriaus UAB „V.” įgaliotas asmuo G. A. įsakymu paskyrė apeliantą atsakingu už BUAB „B. Ž.“ priklausančių laivų saugų plaukiojimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog A. Ž. įsipareigojo būti atsakingas ir už laivo „I.” priežiūrą. Pabrėžiama, kad BUAB „B. Ž.” yra iškelta bankroto byla, bendrovė yra valdoma įmonės kreditorių susirinkimuose priimtais sprendimais, laivo „I.” priežiūrai būtinos piniginės lėšos, tačiau kreditorių susirinkimas šio klausimo nesvarstė ir pinigų šiai priemonei neskyrė. Lietuvos Respublikos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas į BUAB „B. Ž.“ kreditorius dėl lėšų skyrimo laivo „I.“ priežiūrai taip pat nesikreipė.Pasak A. Ž., tikrinant laivą „I.“, nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 39⁴ straipsnyje įtvirtintos laivų tikrinimo tvarkos. Konstatuodamas šią išvadą apeliantas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 39⁴ straipsnio 4 dalį, kai laivo kapitonas ar jo paskirtas įgulos narys patikrinime nedalyvauja dėl to, kad negalima jų rasti, arba vengia dalyvauti patikrinime, jame turi dalyvauti liudytojas ir apie tai įrašoma patikrinimo akte. Šiuo atveju laivo „I.“ patikrinime nei BUAB „B. Ž.“ atstovas, nei liudytojas nedalyvavo, dėl ko, buvo akivaizdžiai pažeista laivo apžiūros tvarka.Be to, kaip teigiama A. Ž. apeliaciniu skundu, jis dėl vertinamo administracinio teisės pažeidimo jau buvo nubaustas 2016 m. gruodžio 5 d. 434 (keturių šimtų trisdešimt keturių) eurų bauda, todėl 2017 m. kovo 17 d. skundžiamu apylinkės teismo nutarimu jam paskirta 600 (šešių šimtų) eurų administracinė nuobauda yra nepagrįsta, kadangi už tą patį pažeidimą jis yra nubaustas antrą kartą.Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą į A. Ž. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas. Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste pažymėtina, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu tik tuomet, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai), įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnį, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas bei įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, jog Kauno apylinkės teismas, pripažindamas A. Ž. kaltu pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime aiškiai ir nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Tokiu būdu, remdamasis nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, apylinkės teismas padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Kaip nustatyta ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalyje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku, užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir pareigūnams – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių dvidešimt septynių eurų arba nušalinimą nuo darbo (pareigų). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, privalomasis nurodymas – tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiu įstatymų ar kitų teisės aktu pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Pagal to paties teisės akto 24 straipsnio 1 dalį, jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi UAB „B. Ž.“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskiriant UAB „V.“ (b. l. 9-10). A. Ž. 2016 m. sausio 4 d. UAB „V.“ vadovo G. A. įsakymu Nr. 16/01/04-1 buvo paskirtas atsakingu asmeniu už BUAB „B. Ž.“ priklausančių laivų priežiūrą ir saugią laivybą, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad vertinamu atveju A. Ž. buvo atsakingas ne tik už įmonei priklausančių laivų saugų plaukiojimą, kaip kad teigiama administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Ž. apeliaciniu skundu, bet ir už tinkamą laivų, tame tarpe ir laivo „I.“, priežiūrą. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į 2016 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui pateiktą prašymą, kuriuo apeliantas betarpiškai patvirtino, esantis atsakingas už BUAB „B. Ž.“ priklausančių laivų priežiūrą (t. y. ne tik jų saugų plaukiojimą) (b. l. 28). Be to, 2016 m. spalio 18 d. raštu BUAB „B. Ž.“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo G. A., žinodamas Institucijoje atliekamus veiksmus BUAB „B. Ž.“ priklausančio laivo „I.“ atžvilgiu, informavo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui Institucijos kviečiamas atsakingas asmuo yra A. Ž. (b. l. 25). Šias aplinkybes G. A. betarpiškai patvirtino ir apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Jų apylinkės teisme neneigė ir pats A. Ž., savo nesutikimo su jo, kaip tinkamo ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo subjekto nubaudimu, motyvus išdėstydamas tik Kauno apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde. Šių duomenų visumoje A. Ž., kaip subjekto, trauktino administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalį, tinkamumu aukštesnysis teismas vis tik neabejoja ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju A. Ž. yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalyje, subjektas, ką visiškai pagrįstai skundžiamu nutarimu konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Ir nors apeliaciniu A. Ž. skundu teigiama, kad BUAB „B. Ž.” yra iškelta bankroto byla, bendrovė yra valdoma įmonės kreditorių susirinkimuose priimtais sprendimais, laivo „I.” priežiūrai būtinos piniginės lėšos, tačiau kreditorių susirinkimas šio klausimo nesvarstė ir pinigų šiai priemonei neskyrė, Lietuvos Respublikos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas į BUAB „B. Ž.“ kreditorius dėl lėšų skyrimo laivo „I.“ priežiūrai taip pat nesikreipė, vis tik pažymėtina, kad vertinamu atveju būtent A. Ž., kaip atsakingas už BUAB „B. Ž.“ priklausančių laivų priežiūrą (ne tik saugų plaukiojimą, kaip kad jis teigia savo apeliaciniu skundu), turėjo rūpintis reikiamų priemonių laivo „I.“ sutvarkymui organizavimu. Matydamas, jog tam reikalingos finansinės lėšos, būtent jis, aukštesniojo teismo įsitikinimu, turėjo kreiptis į įmonės kreditorius su prašymu skirti reikiamą finansavimą, tačiau, duomenų, patvirtinančių, jog A. Ž., žinodamas apie laivo „I.“ patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, būtų atlikęs bent kokius veiksmus, siekiant įvykdyti privalomąjį nurodymą ir užkirsti kelią galimos žalos aplinkai atsiradimui, gresiančiam dėl netinkamo laivo eksploatavimo (šiuo atveju laikymo), nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta. Analogiška išvada darytina įvertinus ir A. Ž. teiginius, jog laivas „I.” neeksploatuojamas nuo 1997 metų, yra netinkamas naudojimui, tačiau dėl užtrukusių bankroto teisminių procesų įmonė priversta laivą laikyti prie krantinės neeksploatuojamą, kadangi jo parduoti dėl taikomo arešto, nėra galimybės. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad tol, kol nėra baigtos BUAB „B. Ž.“ bankroto procedūros, už visą šios įmonės turtą bei tinkamą jo priežiūrą yra atsakingas bankroto administratorius (vertinamu atveju UAB „V.“), kuris šiuo atveju atsakingą už BUAB „B. Ž.“ laivų priežiūrą paskyrė būtent A. Ž.. Remiantis nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, 2016 m. birželio 7 d. 10.00 val. buvo apžiūrėtas BUAB „B. Ž.“ priklausantis laivas „I.“ (apie planuojamą apžiūrą įspėjus ir UAB „V.“ (b. l. 11)). Apžiūros metu nustatyta, kad laive ir jo triumuose yra visiška netvarka (ant denio ir triumuose yra šiukšlių, padangų, denio lentų, vandens); laivo falšbortai surūdiję, nėra triumų dangčių, liukų stiklai išdaužyti, kas kelia pavojų laivo stovumui; be to, laive nėra budinčio bei trapo su tinklu; laivas prišvartuotas prie hidrotechninių įrenginių detalių, prie ne tam skirtų įrenginių; toks palikto be priežiūros laivo „I.“ buvimas prie mažųjų žvejybos laivų prieplaukos krantinės pažeidžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 91, 99 ir 118.12 punktų reikalavimus. Šių duomenų pagrindu buvo surašytas 2016 m. birželio 8 d. laivo „I.“ apžiūros aktas, pasirašytas Uosto priežiūros skyriaus viršininko J. S., vyresniojo juriskonsulto E. P., Uosto priežiūros skyriaus vyriausiojo inspektoriaus R. Š., Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjo R. Š. bei Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjo pavaduotojo V. T. (b. l. 12). Nors vertinamu atveju apeliantas nesutinka su laivo „I.“ apžiūra, teigdamas, kad ji buvo atlikta nesilaikant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 39⁴ straipsnyje įtvirtintos laivų tikrinimo tvarkos, tačiau sutikti su šiais apelianto teiginiais, įvertinus nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 39⁴ straipsnyje, laivo patikrinimas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno iš tiesų atliekamas dalyvaujant laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui (nagrinėjamos bylos duomenimis, laivas „I.“ nei kapitono, nei įgulos neturėjo, už jo priežiūrą buvo atsakingas A. Ž.), tačiau, remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalies 4 punktu, tais atvejais, kai laivo kapitonas ar jo paskirtas įgulos narys patikrinime nedalyvauja dėl to, kad negalima jų rasti, arba jie vengia dalyvauti patikrinime, jame turi dalyvauti liudytojas, apie tai įrašant patikrinimo akte. Kaip matyti iš nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje užfiksuotų duomenų, 2016 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros raštu Nr. (8)-LV4-89 UAB „V.“, administruojanti BUAB „B. Ž.“, kuriai priklauso tikrinamas laivas „I.“, buvo informuotas, jog siekiant nustatyti galimai aplinkai pavojingų ir kenksmingų atliekų buvimo faktą nesaugomame ir apleistame laive „I.“, bus atliekamas šio laivo patikrinimas, prašant iki 2016 m. birželio 3 d. suteikti galimybę kartu su įmonės atstovu ir kitomis suinteresuotomis valstybinėmis institucijomis apžiūrėti vidines laivo patalpas (b. l. 11). Tačiau, UAB „V.“ į Institucijos raštą nesureagavo, dėl ko, patikrinimas buvo atliktas šios įmonės atstovams nedalyvaujant. Sutinkamai su aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui atliekant laivo patikrinimą nedalyvaujant jo kapitonui ar kitam įgulos nariui, šio patikrinimo metu be aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno privalo dalyvauti ir liudytojas, apie tai pažymint patikrinimo akte. Tačiau, liudytojais galintys būti asmenys komentuojamame įstatyme nenurodomi, kas leidžia pagrįstai teigti, jog bet kurie, t. y. ne aplinkos apsaugos darbuotojai, laivo patikrinime dalyvavę asmenys, pažymėti patikrinimo akte (apžiūros akte), atitinka liudytojų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 39⁴ straipsnyje, sąvoką. Šių duomenų visumoje pažymėtina, jog, sutinkamai su aukščiau aptartame 2016 m. birželio 8 d. laivo „I.“ apžiūros akte užfiksuotais duomenimis, laivo „I.“ patikrinime, atliktame 2016 m. birželio 7 d., 10.00 val., be Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjo R. Š. bei Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjo pavaduotojo V. T., t. y. aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, dalyvavo ir kiti asmenys, t. y. Uosto priežiūros skyriaus viršininkas J. S., vyresnysis juriskonsultas E. P. ir Uosto priežiūros skyriaus vyriausiasis inspektorius R. Š., todėl sutikti su apelianto teiginiais, jog laivo patikrinimas buvo atliktas ne tik nedalyvaujant už laivo priežiūrą atsakingiems asmenims, bet ir liudytojams, atmestini kaip deklaratyvūs. Be to, ši aplinkybė nėra esminė, sprendžiant klausimą dėl apelianto kaltės nevykdant pakartotino nurodymo. Atsižvelgdamas į laivo „I.“ apžiūros metu nustatytus pažeidimus, 2016 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjo pavaduotojas V. T. UAB „V.“ pateikė privalomąjį nurodymą, kuriuo įmonė buvo įpareigota iki 2016 m. birželio 27 d. iš laivo „I.“ vidinių patalpų ir išorinių erdvių pašalinti atliekas – šiukšles; jas perduoti atliekų tvarkytojams, o pridavimo pakvitavimų arba liudijimų (pažymų) patvirtintas kopijas pristatyti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūrai (b. l. 13-14). Ginčo dėl šio privalomojo nurodymo pateikimo UAB „V.“ bei jo neįvykdymo nurodytu laiku vertinamu atveju nėra. Už šio pažeidimo padarymą A. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį (aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku) ir nubaustas 434 (keturių šimtų trisdešimt keturių) eurų bauda 2016 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyresniosios specialistės V. B. nutarimu, kuris įstatymų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo, yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, todėl jo teisėtumas ir pagrįstumas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nekvestionuotinas. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir A. Ž. apeliacinio skundo teiginiai, jog tokiu būdu, baudžiant jį antrą kartą už tą patį pažeidimą yra pažeidžiamas visuotinai pripažįstamas non bis in idem principas, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Šis principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Lietuvos Respublikos teisėje principas non bis in idem įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje bei ATPK 250 straipsnio 8 punkte. Tarptautiniu lygmeniu principas non bis in idem įtvirtintas kelių tarptautinių sutarčių normose, tarp kurių nagrinėjamos bylos kontekste svarbiausias yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnis, kuris aiškinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje. Tiek nurodytos teisės normos, tiek Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2006, Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, EŽTT sprendimas S. Z. prieš Rusiją (S. Z. v. Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 82). ATPK 250 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl pažeidimo iškelta baudžiamoji byla. Ir vis tik EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, jog Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis negali būti aiškinamas tiek plačiai, kad būtų draudžiamas pakartotinas nuteisimas už elgesį, kuris pasireiškė kelis skirtingus kartus, net jei jo esmė tokia pati, kaip ir ankstesnio. Kitaip tariant, keli elgesio epizodai laiko ir erdvės požiūriu nėra vieningi (nesudaro vientisos veikos), o yra skirtingi tokio paties elgesio pasireiškimo atvejai (EŽTT sprendimai S. Z. prieš Rusiją (S. Z. v. Russia, no. 14939/03, judgement of 7 June 2007, § 31; S. Z. v. Russia, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 92-93). Šiuo atveju EŽTT praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad, teisėsaugos institucijoms nutraukus trunkamą nusikalstamą veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą, tad asmuo nauju laikotarpiu daro naują nusikalstamą veiką, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas nusikalstamas elgesys. Siekiant išvengti principo non bis in idem pažeidimo tokiose bylose, esminę reikšmę turi tinkamas konkrečios trunkamos nusikalstamos veikos laikotarpio nustatymas, nes du kartus už tą patį laikotarpį asmuo negali būti baudžiamas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-2012).Šių duomenų kontekste vertinant A. Ž. apeliacinio skundo argumentus dėl galimo non bis in idem principo pažeidimo vis tik pažymėtina, kad pirmuoju atveju, t. y. 2016 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyresniosios specialistės V. B. nutarimu, jis buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, t. y. skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimu, A. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalį, remiantis kuria, administracinė atsakomybė kyla už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Tokiu būdu, pirmuoju atveju A. Ž. buvo nubaustas už pirmojo, t. y. 2016 m. birželio 9 d., privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-4 neįvykdymą iki nustatyto termino (iki 2016 m. birželio 27 d.), o skundžiamu apylinkės teismo nutarimu – už antrojo, t. y. 2016 m. liepos 8 d., privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-5 neįvykdymą laiku (iki 2016 m. liepos 25 d.), kas nurodyta ir 2016 m. lapkričio 21 d. A. Ž. atžvilgiu surašytame bei apelianto pasirašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame jokių savo nesutikimo su administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis motyvų A. Ž. neišdėstė (b. l. 3-4). Šių duomenų kontekste analizuojant A. Ž. apeliaciniame skunde nurodytus jo nesutikimo su savo kalte pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalį motyvus vis tik pažymėtina, kad po pirmojo privalomojo nurodymo pateikimo UAB „V.“, 2016 m. birželio 30 d. įmonė kreipėsi į privalomąjį nurodymą pateikusią Instituciją, prašydama pratęsti privalomojo nurodymo terminą 30 dienų (b. l. 16), kas leidžia pagrįstai teigti, jog apie šio nurodymo surašymą įmonei, atsakingai už laivo „I.“ priežiūrą, buvo žinoma. Tačiau, 2016 m. liepos 8 d. Institucijai netenkinus UAB „V.“ prašymo ir pateikus pakartotinį privalomąjį nurodymą iš laivo „I.“ vidinių patalpų ir išorinių erdvių pašalinti atliekas – šiukšles; jas perduoti atliekų tvarkytojams, o pridavimo pakvitavimų arba liudijimų (pažymų) patvirtintas kopijas pristatyti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūrai (b. l. 18-19), per pakartotiniame privalomajame nurodyme nustatytą terminą, t. y. iki 2016 m. liepos 25 d. (beveik per tris savaites), jis vis tik įvykdytas nebuvo, ką neabejotinai patvirtina ir byloje esančios skirtingu laikotarpiu užfiksuotos laivo „I.“ fotonuotraukos, betarpiškai patvirtinančios, jog komentuojamas privalomasis nurodymas, priešingai nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė G. A. (teigė, jog pakartotinį privalomąjį nurodymą įmonė įvykdė šiek tiek pavėlavusi), nebuvo įvykdytas net ir po jame nustatyto termino (b. l. 79). Aptariamos fotonuotraukos buvo peržiūrėtos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kuriame A. Ž. iš esmės patvirtino nustatytus pažeidimus, pripažindamas, jog laivas vis dar nėra sutvarkytas tinkamai, t. y. kaip to buvo reikalaujama 2016 m. liepos 8 d. privalomajame nurodyme. Tokia išvada darytina įvertinus A. Ž. teiginius, jog nuotraukose yra užfiksuotas laivo vidus, laikytinas privačia įmonės valda, dėl ko, Institucija neturi teisės kištis į šiuos reikalus. Atsakant į šiuos apelianto teiginius, vis tik sutiktina su Gamtos apsaugos departamento atstovo teiginiais, jog vertinamu atveju vis tik turi būti užtikrinama visapusiška laivo apsauga, t. y. uždarytos visos ertmės, nes neįvykdžius šių reikalavimų, gali būti padaryta nepataisoma žala aplinkai. Juo labiau įvertinus tai, kad laivas „I.“ vieną kartą jau skendo ir šios avarijos metu į aplinką jau buvo patekę laivo teršalai. Sutikti su apelianto argumentais, jog tiek pirmasis, tiek ir antrasis Institucijos privalomasis nurodymas yra neaiškūs, nesuprantami ir neįvykdomi, nes iš laivo „I.” reikalaujama pašalinti jo sudėtines dalis, kurios dėl taikomo turto arešto yra areštuotos, teisinio pagrindo taip pat nėra. Įvertinus komentuojamų privalomųjų nurodymų turinį, akivaizdu, kad iš laivo „I.“ reikalaujama pašalinti ne laivo sudėtines dalis, kurioms, kaip ir visam laivui taikomas areštas, bet jame esančias šiukšles, tai aiškiai įvardijant. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, (su jame išdėstytais motyvais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas), naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra. Abejonių skundžiamu apylinkės teismo nutarimu išspręstu A. Ž. veiksmų perkvalifikavimo iš ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 2 dalį klausimu, skundą nagrinėjančiam teismui taip pat nekyla. Šia skundžiamo apylinkės teismo nutarimo dalimi, sprendžiant iš pateikto apeliacinio skundo turinio, neabejoja ir pats A. Ž.. Tokiu būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią, kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, sprendžiant A. Ž. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą vadovautasi atitinkamomis ATPK nuostatomis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.