Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, I3-1005-342/2020

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-02-26
Bylos Nr.: I3-1005-342/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-02463-2019-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
Pareiškėjas: A. G.
Atsakovas: Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-1005-342/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02463-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 22.1; 22.2; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 26 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjui A. G.,atsakovo atstovei Jolitai Lelėnienei,

2020 m. sausio 29 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvados panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) prašo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK, atsakovas) pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019-10-03 išvadą Nr. 85-IL-5046 (toliau – ir ginčijama išvada).

Pareiškėjas nurodo, kad dirba Tauragės AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriuje (toliau - Tauragės AVPK KP ONTS) vyresniuoju specialistu (statutinis valstybės tarnautojas). Pažymi, jog 2019-09-13 neeilinio eilinio tarnybinės vertinimo išvadoje Nr. 5-TVV-23474, pareiškėjo tiesioginis vadovas, Tauragės AVPK KP ONTS viršininkas, pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir pateikė siūlymą tobulinti kvalifikaciją. Šią išvadą 2019-09-13 įrašu „sutinku, organizuoti tarnybinės veiklos vertinimą” patvirtino Tauragės AVPK viršininkas. Paaiškina, jog su tokiu tarnybinės veiklos vertinimu nesutiko, todėl 2019-09-30 pareiškėjo tarnybinę veiklą vertino Komisija, kuri ginčijamoje išvadoje buvo įvertinta taip pat patenkinamai. Atkreipia dėmesį, jog 2019-10-16 Tauragės AVPK viršininkas priėmė galutinį sprendimą, sutikdamas su Komisijos išvada. Su Komisijos sprendimu nesutinka dėl atliekant neeilinį vertinimą buvusių procedūrinių pažeidimų bei neobjektyvaus vertinimo.

Vadovaujasi 2019-02-12 įsakymu Nr. IV-142 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8, 37, 38 punktais. Teigia, kad 2019-09-05 09 val. 17 min. tiesioginis viršininkas elektroniniu paštu informavo, kad yra inicijuojamas neeilinis vertinimas. Laiške nurodyta per tris dienas užpildyti vertinimo anketą bei, kai bus užpildyta vertinimo anketa, informuoti. Nurodo, kad 2019-09-10 buvo atliktas pareiškėjo neeilinis tarnybinės veiklos vertinimo pokalbis, po kurio 2019-09-13 tiesioginis viršininkas tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai. Atkreipia dėmesį į tai, kad neeilinis tarnybinės veikos vertinimas buvo atliekamas pažeidžiant Aprašo 38 punkte nurodytus reikalavimus.

Argumentuoja, jog kadangi iki neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo nebuvo supažindintas su pagrindu atlikti neeilinį vertinimą, 2019-10-21 parašė prašymą Tauragės AVPK viršininkui, prašydamas supažindinti su rašytiniu sprendimu pradėti neeilinį vertinimą bei tokio sprendimo motyvais. Teigia, kad 2019-10-29 buvo supažindintas su tiesioginio viršininko tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-6695, kuris buvo parengtas elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje AVILYS. Pažymi tai, kad tiesioginis viršininkas, dar neesant Tauragės AVPK viršininko sutikimo atlikti neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą, 2019-09-05 09 val. 17 min., pranešė, kad yra inicijuotas neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas bei nurodė užpildyti vertinimo anketą. Taip pat pažymi tai, kad viršininko tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-6695, nurodyti melagingi duomenys. Teigia, kad šiuo metu žino vieną dokumentą dėl atlikto bylų patikrinimo (2019-06-19 tarnybinis pranešimas Nr. 85-9(DS)-951-RN). Tvirtina, kad jame buvo nurodyta nutraukti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą Nr. 85-9(DS)-10-18 bei kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje Nr. 85-9(DS)-8-19 iki 2019-06-20 surašyti pažymą dėl atliktų veiksmų, priimtų sprendimų ir pasiektų rezultatų bei spręsti klausimą dėl bylos tęsimo arba nutraukimo. Abu nurodymai buvo įvykdyti 2019-06-20. Teigia, kad vertinamuoju laikotarpiu buvo atliekami du kriminalinės žvalgybos tyrimai. Vienas kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo atliekamas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, kitas tyrimas buvo atliekamas dėl gerai organizuotos nusikalstamos grupuotės daromų nusikaltimų Lietuvos Respublikoje bei užsienyje. Taip pat buvo atliekamas kriminalinės žvalgybos informacijos tikrinimas, kriminalinės žvalgybos informacijos tikrinimo byloje, kuri pradėta gavus duomenų dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti.

Tvirtina, jog viršininko M. B. pastabos, kad darbas buvo atliekamas labai pasyviai, neatitinka tikrovės, ir galima vertinti kaip subjektyvią, faktais nepagrįstą nuomonę, kadangi visuose tyrimuose buvo atlikta daugybe veiksmų ir priemonių, kad būtų galima atskleisti asmenų galimai vykdomas nusikalstamas veikas. Viršininkas visiškai neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, dėl kurių nepavyko pabaigti kriminalinės žvalgybos tyrimų, asmenų atžvilgiu pradedant ikiteisminius tyrimus. Mano, kad vertinamuoju laikotarpiu visi atlikti tyrimai atitiko 2019 m. veiklos užduotis, taigi buvo vykdomos pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos. Konstatuoja, kad pagrindo inicijuoti neeilinį vertinimą dėl kvalifikacijos ir gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas nebuvo.

Nurodo, kad Komisijai pateikė savo argumentus dėl ko nesutinka su atlikto neeilinio tarnybinės veikos vertinimo išvada, tačiau į tai, ką pasakė, Komisijos nariai nereagavo ir priimdami sprendimą, neatsižvelgė. Pažymi, kad Aprašo 44 punktas nurodo, kad neeilinio pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo Komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir tarnybinės veiklos rezultatus, tačiau Komisijos pirmininkas, Tauragės AVPK viršininko pavaduotojas M.N., kelis kartus pareiškėją ragino kalbėti tik apie vertinamuoju laikotarpiu pasiektus rezultatus, apie realizuotas bylas. Mano, kad vertinimo išvadoje pateikti tiesioginio viršininko argumentai klaidingi, dauguma iš jų nepagrįsti ir melagingi. Taip pat teigia, kad vertinimo išvada nėra grindžiama objektyviais duomenimis, o Komisijoje nebuvo išsamiai vertinamas tiesioginio vadovo išvados pagrįstumas bei pateikti paaiškinimai. Atkreipia dėmesį, kad tiesioginio viršininko neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pateikti vertinimo argumentai pagal vertinimo kriterijus, 90 proc. sutampa su Tauragės AVPK KP ONTS vyresniojo tyrėjo A.J. neeilinio vertinimo išvadoje išdėstytais argumentais; abi išvados surašytos su tomis pačiomis gramatinėmis klaidomis. Apibendrina, kad nebuvo pagrindo pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis arba pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinti 1 (nepatenkinamai), kadangi nustatytos tarnybinės veiklos 2019 metų užduotys buvo bei yra vykdomos.

Tvirtina, kad vertinant tarnybinę veiklą dalyvavo tiesioginis viršininkas, tačiau Komisija nagrinėdama tarnybinės veiklos vertinimo išvadą neuždavė jam nei vieno klausimo dėl veiklos išsamesnio apibūdinimo ir vertinimo kriterijų pagrindimo. Mano, kad tokiu būdu Komisija aplaidžiai vykdė pareigą patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Taisyklėse pateiktų rekomendacijų. Pažymi tai, kad nei vienas iš Tauragės AVPK ONTS pareigūnų, nepasiekė 2019 tarnybinės veiklos rezultatų, tačiau tiek viršininko, tiek 5-kių kitų skyriaus pareigūnų 2019 metų tarnybinė veikla buvo vertinama labai gerai. Dėl nurodytos priežasties mano, kad neeilinio vertinimo metu, pareiškėjui buvo taikomi kitokie vertinimo kriterijai nei tiems, kurie taip pat neįvykdė pasiektų 2019 metų vertinimo rezultatų, tačiau buvo vertinami labai gerai. Pabrėžia tai, kad vertinamuoju laikotarpiu, nuo 2019 m. pradžios, iki šiol pareiškėjui yra mokamas priedas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, t. y. už padidėjusį tiriamų bylų skaičių susijusių su neteisėtu narkotinių medžiagų disponavimu, už aktyvų procesinių ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą, už papildomą darbą suvedant duomenis į duomenų bazes. Atkreipia dėmesį, kad iki šiol tarnybinė veikla buvo vertinama tik gerai arba labai gerai.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą, buvo pažeista Aprašo 33 punkte numatyta tvarka, nes vertinimo išvada Tauragės AVPK viršininkui buvo perduota praėjus 13 darbo dienų nuo Komisijos posėdžio.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaiko skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Akcentuoja, jog tik 4 skyriaus darbuotojai buvo įvertinti patenkinamai bei nepatenkinamai, o visi kiti – labai gerai, nors pats skyrius buvo įvertintas blogai. Mano, jog tarnybiniame pranešime buvo išdėstyta subjektyvi tiesioginio viršininko nuomonė, o pastebėjimai bei pastabos buvo pašalintos iki pranešime nurodytos dienos; daugiau pastabų iki neeilinio vertinimo nesulaukė. Akcentuoja, jog tarnybiniame pranešime nurodyta, kad trūkumai nebuvo pašalinti. Atkreipia dėmesį, jog atsiliepime pateikti melagingi duomenys apie tai, kad buvo informuoti žodžiu apie neeilinį vertinimą. Sutinka, jog atsakovas turi teisę atlikti neeilinį vertinimą, bet teigia, kad vertinimo atlikimo pagrindai yra melagingi. Dar kartą atkreipia dėmesį, kad surašyta išvada yra identiška kito kolegos išvadai.

Atsiliepimas

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu nesutinka su skundu ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas argumentuoja, kad Komisija posėdžio metu jokių procedūrinių pažeidimų nepadarė ir tinkamai atliko Vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją. Teigia, jog tik gavus iš teismo pareiškėjo skundą paaiškėjo, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas pradėjęs neeilinio vertinimo procedūrą sumaišė vertinimo eigos eiliškumą. Mano, kad ginčijamas teisės aktas negali būti panaikinimas dėl formalių procedūrą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo. Teigia, kad vėliau įvykęs vertinamasis pokalbis niekaip nedarė įtakos Komisijos išvados objektyvumui bei pagrįstumui.

Teigia, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas 2019-09-04 tiesiogiai kreipėsi su tarnybinio pranešimo projektu į Tauragės AVPK viršininką ir pokalbio su viršininku metu gavo žodinį leidimą pradėti neeilinio vertinimo procedūrą. Pažymi, kad 2019-09-05 tarnybinis pranešimas ,,Dėl neeilinio vertinimo atlikimo” Nr. 85-PR2-6695 į dokumentų valdymo sistemą buvo įkeltas ir užregistruotas 2019-09-05 rytą; užregistruotas dokumentas perduotas Tauragės AVPK viršininkui rezoliucijai įrašyti. Paaiškina, kad Tauragės AVPK viršininkas tą pačią dieną rezoliucija patvirtino, kad sutinka, jog būtų atliktas neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas. Paaiškina, jog 2019-09-05 visi pareigūnai, įskaitant ir pareiškėją, elektroniniu laišku buvo informuoti, kad jų atžvilgiu jau yra inicijuoti neeiliniai vertinimai; nurodyta prisijungti prie vertinimo modulio ir užsipildyti savo anketas; 2019-09-09 visiems pareigūnams elektroniniu laišku buvo pasiūlyta nurodyti pageidaujamą pokalbio laiką. Pažymi, kad po pokalbio (2019-09-10).

Šalies argumentai

Pažymi, kad pareiškėjas tik 2019-10-21 pateikė prašymą Tauragės AVPK viršininkui, prašydamas supažindinti jį su rašytiniu sprendimu, nors kad neeilinis vertinimas vyks dėl pareigūno gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas jis buvo žodžiu informuotas 2019-09-05. Teigia, kad nei Statute, nei Apraše nėra imperatyviai nurodyta, kad vertinamas pareigūnas turi būti pasirašytinai supažindintas su pareigūną į pareigas skiriančio asmens sprendimu, ar kad jam turi būti įteikiamas pareigūną į pareigas skiriančio asmens sprendimas, todėl mano, kad pranešimas žodžiu apie neeilinį vertinimą esant Statuto 34 dalies 20 punkto 1 dalies pagrindui yra tinkamas informavimo būdas.

Akcentuoja, kad Komisijos posėdžio metu pareiškėjas pastabų dėl Tarnybinio pranešimo neturėjo. Atkreipia dėmįsi, jog tarnybiniame pranešime nėra nurodyta, kad pareiškėjas nedirbo. Minėtame dokumente išdėstyti faktai apie tai, kad pareigūnai nesistengia vykdyti užduočių, nepašalina nustatytų trūkumų ir pasyviai atlieka jiems pavestas ir pareigybės aprašymuose nurodytas funkcijas. Taip pat nurodyta, kad Tauragės AVPK viršininkui ir pavaduotojui jau buvo ir anksčiau susipažinimui siųsti tarnybiniai pranešimai apie nustatytus veiklos trūkumus, taigi, jau ir anksčiau Tauragės AVPK viršininkas buvo informuotas apie esamą situaciją. Nurodo, kad Tarnybiniame pranešime buvo išdėstytos aplinkybės, kurių pagrindu Tauragės AVPK viršininkas sutiko, kad būtų pradėta neeilinio vertinimo procedūra. Daro išvadą, kad Tauragės AVPK viršininkas informuodamas, kad sutinka dėl pareigūno neeilinio vertinimo atlikimo esant abejonėms dėl pareigūno gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, susipažino su Tarnybiniame pranešime išdėstytomis aplinkybėmis ir manė esant pagrindui tokiam sprendimui priimti. Pažymi, kad viso neeilinio vertinimo proceso metu dėl aplinkybių nurodytų tarnybiniame pranešime jokių abejonių nekilo. Akcentuoja, kad pareiškėjas nepateikė jokių papildomų duomenų savo argumentams pagrįsti, todėl skundo argumentas dėl Tarnybiniame pranešime nurodytų melagingų duomenų, visiškai nepagrįstas.

Mano, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Nagrinėjamu atveju sprendimas dėl Komisijos pasiūlymo įgyvendinimo buvo priimtas per 11 darbo dienų nuo Komisijos posėdžio dienos (2019-10-01) ir per vieną dieną nuo Komisijos išvados gavimo (2019-10-16), nors pagal Aprašo nuostatas matyti, kad bendras terminas nuo Komisijos posėdžio dienos iki sprendimo dėl Komisijos pasiūlymo įgyvendinimo negali būti ilgesnis nei 15 darbo dienų. Mano, kad jei teismas ir pripažintų, kad buvo praleistas 5 darbo dienų terminas per kurį Komisijos išvada turėjo būti pateikta pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui, termino praleidimas turėtų būti laikytinas formaliu, nes jis praleistas dėl objektyvių priežasčių, ir nėra pagrindo tvirtinti, kad termino praleidimas turėjo įtakos sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui.

Apibendrina, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, o tiesioginio vadovo padarytas procedūrinis pažeidimas dėl pokalbio (išaiškėjęs skundo gavimo metu) yra neesminis procedūrinis pažeidimas, neturėjęs neigiamos pasekmės ir esmės sprendimo pagrįstumui. Mano, kad 2019-10-03 Komisijos išvada Nr. 85-IL-5046 vertinti pareiškėjo tarnybos veiklą „patenkinamai”, priimta išsamiai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo vykdytas užduotis ir pasiektus rezultatus, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, atsižvelgiant į valstybės tarnautojui nustatytus jo veiklos vertinimo kriterijus, laikantis Apraše pateiktų rekomendacijų, todėl yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašo pareiškėjo skundą atmesti iš esmės atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškina, jog pareiškėjo atžvilgiu surašyta išvada yra tik panaši kito pareigūno atžvilgiu surašytai išvadai; jose yra atitikimų. Atkreipia dėmesį, kad abiejų pareigūnų pareigybės ir joms nustatyti kriterijai yra vienodi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Tauragės AVPK, atsakovas) Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (minėta, toliau – ir Komisija) 2019-10-03 išvados Nr. 85-IL-5046 (minėta, toliau – ir ginčijama išvada; b. l. 7 – 9), kuria įvertinus pareiškėjo tarnybinę veiklą, jis įvertintas patenkinamai bei įpareigotas tobulinti kvalifikaciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatytos aplinkybės

Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui dirbant Tauragės AVPK Kriminalinės policijos (minėta, toliau – ir KP) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo (minėta, toliau – ir ONT) skyriaus vyresniuoju specialistu, pareiškėjo tiesioginis vadovas, Tauragės AVPK KP ONT skyriaus viršininkas M. B., 2019-09-05 tarnybiniu pranešimu „Dėl neeilinio vertinimo atlikimo” (b. l. 64) pasiūlė atlikti keturių Tauragės AVPK KP ONT skyriaus pareigūnų neeilinį vertinimą. Tauragės AVPK viršininkas 2019-09-05 rezoliucija sutiko atlikti pareiškėjo neeilinį vertinimą (b. l. 65 - 66). Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2019-09-13 surašė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 5-TVV-23474 (b. l. 13 – 20), kurioje pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė tobulinti kvalifikaciją. Pareiškėjas su aptariama išvada atsisakė susipažinti (t. y. nesutiko; b. l. 62). Komisija, 2019-09-30 posėdyje atlikusi neeilinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, ginčijama išvada pareiškėjo veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė įpareigoti pareiškėją tobulinti kvalifikaciją. Tauragės AVPK viršininkas M. D. 2019-10-16 rezoliucija patvirtino ginčijamą Išvadą.

Aktualūs teisės aktai ir teismų praktika

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į statutines profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos statutinėse įstaigose ypatumus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų priėmimo į pareigas statutinėse įstaigose ypatumus. Statuto 34 straipsnio 20 dalyje nustatyta, jog pareigūną į pareigas skiriančio asmens sprendimu gali būti atliekamas neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas, kai yra: abejonių dėl pareigūno gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; pareigūno tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas pasiūlymas perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas arba nustatyti pareigūnui ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento; pareigūno prašymas nustatyti jam didesnę pareiginę algą taikant didesnį negu turimas pareiginės algos koeficientą pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą. Neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas rengiamas ne dažniau kaip kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo pareigūno kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba jeigu pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla (Statuto 34 straipsnio 21 dalis).

Statuto 34 straipsnio 6 dalis numato, jog pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Pagal Statuto 34 straipsnio 7 dalį, tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. Statuto 34 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, Komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 17 dalyje nurodytų pasiūlymų. Komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: 1) įpareigoti pareigūną tobulinti kvalifikaciją; 2) nustatyti pareigūnui 0,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas, ir įpareigoti pareigūną tobulinti kvalifikaciją (Statuto 34 straipsnio 17 dalis). Statuto 34 straipsnio 23 dalyje reglamentuota, jog pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.

Nagrinėjamai bylai aktualus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintas Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) redakcija, reglamentavusi pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą. Neeilinį pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Aprašo IV skyrius. Aprašo 37 punkte nustatyta, kad esant vienam iš Statuto 34 straipsnio 20 dalyje nustatytų pagrindų, tiesioginis vadovas pokalbio su pareigūnu metu Aprašo 7.2 papunktyje nustatyta tvarka aptaria pareigūno tarnybinės veiklos rezultatus. Aprašo 7.2. papunktyje įvirtinta, jog tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su pareigūnu metu: kai vertinama pareigūno, einančio Statuto priede 1–12 pareigybių grupėms priskirtas pareigas tarnybinė veikla, aptaria pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant pareigūnui nustatytas užduotis, kai vertinama pareigūno, einančio Statuto priede 13–15 pareigybių grupėms priskirtas pareigas ir vyriausiojo kovotojo pareigas, tarnybinė veikla, aptaria pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o kai vertinama statutinės įstaigos vadovo ar statutinės įstaigos struktūrinio padalinio vadovo tarnybinė veikla, aptaria jo pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant jam ir atitinkamai jo vadovaujamai statutinei įstaigai arba vadovaujamam statutinės įstaigos struktūriniam padaliniui nustatytas užduotis. Po nurodyto pokalbio tiesioginis vadovas Aprašo 8 ir 9 punktuose nustatyta tvarka užpildo vertinimo anketą (prieš tai užpildytą ir pareigūno) ir surašo vertinimo išvadą (Aprašo 38 punktas). Vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas įvertina pareigūno tarnybinę veiklą ir teikia atitinkamą motyvuotą pasiūlymą - kai yra Statuto 34 straipsnio 20 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas – įpareigoti tobulinti kvalifikaciją; nustatyti pareigūnui 0,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą pagal Statuto priede jo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau ne mažesnį negu jo pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas, ir įpareigoti pareigūną tobulinti kvalifikaciją; perkelti pareigūną į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją; atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, jei jo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai antrą kartą iš eilės (Aprašo 38.3. papunktis).

Tiesioginis vadovas pareigūną su vertinimo išvada supažindina pasirašytinai; pareigūnui atsisakius vertinimo išvadoje pasirašyti, kad su šia išvada susipažino, surašomas aktas Aprašo 14 punkte nustatyta tvarka (Aprašo 39 punktas). Vadovaujantis Aprašo 40 punktu tiesioginis vadovas vertinimo išvadą pateikia pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo priima sprendimą dėl neeilinio pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo. Priėmus Aprašo 40 punkte nurodytą sprendimą atlikti neeilinį pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą, šio sprendimo, vertinimo išvados kopijos pateikiamos Komisijai (aprašo 41 punktas). Pagal Aprašo 42 punktą Komisija, gavusi nurodytus dokumentus, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pasiūlo Komisijos posėdžio datą ir laiką; sprendimą dėl vertinimo komisijos posėdžio datos ir laiko priima pareigūną į pareigas skiriantis asmuo. Apie neeilinį pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą Komisijoje pareigūnas informuojamas raštu arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki neeilinio pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo pradžios (Aprašo 43 punktas).

Aprašo 44.1 papunktyje įtvirtinta, jog neeilinio pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, Komisija vertina: pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos – vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Jeigu pareigūnas, kurio tarnybinė veikla vertinama, dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti Komisijos posėdyje, posėdis atidedamas iki to laiko, kol išnyks priežastys, dėl kurių pareigūnas negali dalyvauti Komisijos posėdyje Aprašo 45 punktas). Aprašo 47 punkte įtvirtinta, kad pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimui, Komisijos nariai aptaria tiesioginio vadovo motyvuoto pasiūlymo ir pateiktos vertinimo išvados pagrįstumą. Pagal Aprašo 48 punktą pasibaigus tiesioginio vadovo motyvuoto pasiūlymo ir pateiktos vertinimo išvados pagrįstumo aptarimui, balsuojama dėl pasiūlymo pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pritarti arba nepritarti tiesioginio vadovo motyvuotam pasiūlymui.

Priėmus sprendimą dėl atitinkamo Komisijos pasiūlymo, Komisijos sekretorius surašo vertinimo komisijos išvadą; pareigūnas supažindinamas su Komisijos išvada pasirašytinai per 3 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio dienos; pareigūnui atsisakius Komisijos išvadoje pasirašyti, kad su šia išvada susipažino, surašomas aktas Aprašo 14 punkte nustatyta tvarka (Aprašo 49 punktas).

Neeiliniam pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimui taip pat taikomos Aprašo 18, 19, 32–36 punktų nuostatos (Aprašo 50 punktas). Pagal Aprašo 33 punktą Komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą, per 5 darbo dienas nuo Komisijos posėdžio dienos pateikia pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui Komisijos išvadą. Aprašo 34 punkte įtvirtinta, jog Komisijos posėdis protokoluojamas; pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris perkeliamas į skaitmeninę laikmeną; skaitmeninis garso įrašas pridedamas prie Pareigūnų tarnybinės veiklos Komisijos posėdžio protokolo ir saugomas įstaigoje, kurios Komisija įvertino pareigūno tarnybinę veiklą. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo ar ministras per 10 darbo dienų nuo Komisijos išvados gavimo priima sprendimą dėl Komisijos pasiūlymo įgyvendinimo (Aprašo 35 punktas).

Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis anksčiau paminėtų teisės aktų nuostatomis, kuriose įtvirtinta pareigūno veiklos vertinimo procedūra, buvo atliktas neeilinis pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2019 m. vertinimas, t. y. įvertinti pareiškėjo gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikacija bei pasiekti rezultatai, pareiškėjo veikla įvertinta patenkinamai ir pasiūlyta įpareigoti pareiškėją kelti kvalifikaciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (minėta, toliau – ir LVAT) laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją (nagrinėjamos bylos atveju – pareigūno) į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant Komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar Komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar Komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., LVAT 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009; 2010-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010; 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010 ir kt.). LVAT, be kita ko, yra išaiškinęs, kad Komisijai, kuri tikrina tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui, turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr., pvz., LVAT 2008-10-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008; 2009-05-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009 ir kt.). Teismui nėra suteikta teisė vertinti pareigūnų veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų/siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., LVAT 2015-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).

Iš minėtų teisės aktų nuostatų matyti, kad vertinant pareigūno tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu, be kita ko, yra siekiama visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūno gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, t. y. pareigūno kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Pareigūno neeilinį vertinimą atlieka jo tiesioginis vadovas, kuris po pokalbio su pareigūnu surašo pareigūno vertinimo išvadą, išdėstydamas joje pareigūno veiklos apibūdinimą pagal pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Tiesioginio vadovo neeilinio vertinimo išvada kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai”, „gerai”, „patenkinamai”, „nepatenkinamai” – tai Komisijos nagrinėjimo dalykas. Komisijos pareiga yra patikrinti, ar tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas pareigūno gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktuose pateiktų rekomendacijų (žr., pvz., LVAT 2013-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-166/2013, 2014-01-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-2466/2013 ir kt.).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog šiuo atveju, tikrinant ginčijamos išvados pagrįstumą ir teisėtumą, svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar Komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, taip pat, ar Komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė pareiškėjo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją, t. y., ar byloje yra pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos Komisijos išvados dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo.

Dėl materialinių teisės normų taikymo

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2015-09-28 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2154-520/2015 ir kt.)

Pareiškėjas teigia, jog šiuo atveju nebuvo pagrindo jo tarnybinę veiklą vertinti neeilinio vertinimo metu. Argumentuoja, kad viršininko M. B. tarnybiniame pranešime buvo nurodyti melagingi duomenys. Nurodo, kad 2019-06-19 tarnybiniu pranešimu Nr. 85-9(DS)-951-RN buvo gavęs nurodymą nutraukti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą Nr. 85-9(DS)-10-18 bei kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje Nr. 85-9(DS)-8-19 iki 2019-06-20 surašyti pažymą dėl atliktų veiksmų, priimtų sprendimų ir pasiektų rezultatų bei spręsti klausimą dėl bylos tęsimo arba nutraukimo. Teigia, jog abu nurodymai buvo įvykdyti 2019-06-20.

Anksčiau buvo minėta, jog pareiškėjo neeilinį vertinimą iniciavo ir jo tarnybinę veiklą vertino jo tiesioginis vadovas M. B. Pareiškėjo tiesioginio vadovo 2019-09-05 tarnybiniame pranešime „Dėl neeilinio vertinimo atlikimo” (b. l. 64 – 65), kuriuo buvo inicijuotas pareiškėjo neeilinis vertinimas, nurodyta, jog analizuojant Tauragės AVPK KP ONTS pareigūnų darbą per einamųjų metų 6 mėnesius buvo nuolat pastebima, jog skyriaus pareigūnai pasyviai atlieka pavestas užduotis (stiprinti kriminalinę žvalgybą, akcentuojant darbą dėl galimai daromos nusikalstamos veikos susijusios su organizuotų grupių veikla ir nariais, bei kt. užduotis) ir pareigybės aprašymuose nustatytas funkcijas, ne visi vykdo tiesioginio vadovo pavestas užduotis, nesilaiko 2019 m veiklos plano bei 2019-03-28 suformuotų tarnybinės veiklos 2019 m. užduočių, 2019 m. užduotys nėra vykdomos arba vykdomos labai minimaliai. Nurodyta, kad Tauragės AVPK viršininkui ir jo pavaduotojui buvo siunčiami tarnybiniai pranešimai dėl Tauragės AVPK KP ONTS pareigūnų darbo per einamus metus ir pareigūnams buvo duotos užduotys pašalinti nustatytus trūkumus, vadovautis darbą reglamentuojančiomis instrukcijomis, tačiau trūkumai nepašalinti ir pažeidimai toliau fiksuojami.

Pažymėtina, kad kaip anksčiau buvo minėta, Statuto 34 straipsnio 20 dalyje nustatyta, jog pareigūną į pareigas skiriančio asmens teisė atlikti neeilinį pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą, kai yra abejonių dėl pareigūno gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo tiesioginiam vadovui kilus abejonių dėl pareiškėjo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, buvo pagrindas atlikti neeilinį pareiškėjo vertinimą. Be kita ko, pats pareiškėjas teismo posėdžio metu sutiko, kad jo tiesioginis vadovas turėjo įstatyme nustatytą teisę atlikti neeilinį sau pavaldžių pareigūnų vertinimą, tačiau teigė, kad neeilinio vertinimo atlikimo pagrindai melagingi (iki 2019-06-20 pašalino nurodytus trūkumus, tačiau 2019-09-13 Išvadoje nurodyta, jog jie nebuvo pašalinti). Kita vertus, pats pareiškėjas skunde nurodo, kad einamuoju laikotarpiu nepavyko realizuoti kriminalinės žvalgybos tyrimų, nebuvo pritaikyti oficialūs perspėjimai pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą ir pan. Įvertinus paties pareiškėjo paaiškinimus, 2019-06-19 tarnybinio pranešimo Nr. 85-9(DS)-951-RN bei pareiškėjo tiesioginio vadovo 2019-09-13 išvados turinį, darytina išvada, kad buvo pagrindas abejonėms dėl pareiškėjo gebėjimų atlikti jam nustatytas funkcijas, todėl neeilinis vertinimas pradėtas pagrįstai.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad vertinimo išvada nėra grindžiama objektyviais duomenimis, o Komisijoje nebuvo išsamiai vertinamas tiesioginio vadovo išvados pagrįstumas bei pateikti paaiškinimai. Apibendrina, kad neeilinis 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliekamas neobjektyviai, vertinimo kriterijus pagrindžiant subjektyvia, tikrovės neatitinkančia bei faktais nepagrįsta viršininko nuomone.

Tarnybinės veiklos vertinimo 2019-09-13 Išvada Nr. 5-TVV-23474 pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai ir pasiūlyta tobulinti kvalifikaciją; vertinimo pagrindas nurodytas – „Dėl pareigūno gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas”. Pareiškėjo tarnybinė veikla pagal įvykdytas užduotis įvertinta 1 (nepatenkinamai), tinkamumas eiti pareigoms 3 (gerai), kvalifikacija 3 (gerai), todėl bendras vertinimas 2 (patenkinamai).

Aptariamoje Išvadoje, vertinant pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms, prie vertinimo kriterijaus „Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti” pareiškėjas save įvertino 4 balais. Pareiškėjo tiesioginis vadovas su tokiu vertinimu nesutiko ir pareiškėją įvertino 3 balais. Nurodyta, jog pareiškėjas atlikdamas funkcijas, pritaiko turimas žinias ir įgūdžius, tačiau reikia raginti ir priminti; vykdydamas kriminalinę žvalgybą naudojosi labai siaurais kriminalinės įstatyme nustatytais informacijos rinkimo būdais; kadangi apsiriboja lengviausiais ir mažiausiai pastangų, įdirbio reikalaujančiais informacijos rinkimo būdais, tai bylose nėra pasiekti siektini rezultatai; ne kartą buvo ragintas suaktyvinti kriminalinės žvalgybos veiksmus bei darbą atliekamuose tyrimuose, tačiau tai darė vangiai; teko raginti pareigūną laikytis KŽTB taisyklių, parašyti ataskaitas apie gautą informaciją bylose.

Prie vertinimo kriterijaus „Organizuotumas ir veiklos planavimas” pareiškėjas save įvertino 4 balais. Pareiškėjo tiesioginis vadovas pareiškėją įvertino 3 balais. Nurodyta, jog pareiškėjas ne visada daro išvadas, nenuosekliai priima sprendimus bei planuoja; nereaguoja į raginimus aktyviau planuotis darbo dieną; buvo suorganizuota tik viena pasala, o visą kitą laiką apsiribota darbu prie kompiuterio ir pažymų surašymo; nerodo jokios iniciatyvos, darbą stengiasi vykdyti darbo dienomis iki 17.00 val., nors buvo ragintas organizuotis ir planuotis darbą pagal bylos aplinkybes; dėl netinkamo veiklos planavimo nėra įvykdytos 2019-02-27 nustatytos tarnybinės veiklos 2019 m užduotys.

Prie vertinimo kriterijaus „Veiklos kokybė” pareiškėjas save įvertino 5 balais. Pareiškėjo tiesioginis vadovas pareiškėją įvertino 4 balais, bei nurodė, jog veiklos kokybė neatitinka keliamų reikalavimų, darbas atliekamas atmestinai; nepasiekta jokių rezultatų ir kt.

Tarnybinės veiklos vertinimo 2019-09-13 Išvadoje Nr. 5-TVV-23474, vertinant pareiškėjo kvalifikaciją prie vertinimo kriterijaus „Gebėjimai tobulėti” pareiškėjas save įvertino 4 balais. Tiesioginio vadovo skirtas balas – 3. Nurodyta, jog nors pareigūnas supranta, kad reikėtų nuolat tobulinti kvalifikaciją, tačiau nerodo iniciatyvos; į organizuojamus kursus vyksta tik nurodžius; pasiūlymų apie kursų reikalingumą neteikia; paskelbus konkursą į skyriuje esančias laisvas aukštesnes pareigas, prašymo neteikia.

Prie vertinimo kriterijaus „Kūrybingumas” pareiškėjas save įvertino 4 balais. Pareiškėjo tiesioginis vadovas pareiškėją įvertino 3 balais, bei nurodė, jog gavęs pavedimą dažniausiai jį įvykdo, tačiau nerodo iniciatyvos, neteikia jokių pasiūlymų ir idėjų; bylose dirba rutiniškai, nerodydamas iniciatyvos, neinicijuodamas jokių naujovių ar idėjų; susidūręs su sudėtingesnėmis bylomis, netiki jų sėkme, nenori su tokiomis bylomis dirbti.

Prie vertinimo kriterijaus „Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas” pareiškėjas save įvertino 4 balais. Pareiškėjo tiesioginis vadovas pareiškėją įvertino 3 balais. Nurodyta, kad prireikus kreipiasi į kitus, jog būtų pasiektas rezultatas; paprašytas suteikia informacijos kolegoms ir kitiems asmenims; nurodžius bendrauti, bendradarbiauti, keistis turima informacija su kitais subjektais, to nedaro; nustatytu laiku neteikia ataskaitų, laukia kol jas pateiks kiti.

Prie vertinimo kriterijaus „Atsakingumas” pareiškėjas save įvertino 4 balais, tačiau jo tiesioginis vadovas pareiškėją įvertino 3 balais. Nurodyta, kad pareiškėjas yra neatsakingas, nekreipia dėmesio į skyriaus prioritetus, vadovaujasi emocijomis; pavedus darbą kitų bylose, apsiriboja pasyviu darbu; dėl atsakingumo trūkumo, nebuvo pasiektos pareiškėjui keliamos užduotys; dažniausiai ieško lengviausio užduoties sprendimo būdo ir kt.

Prie vertinimo kriterijaus „Lojalumas tarnybai” pareiškėjas save įvertino 5 balais, o jo tiesioginis vadovas pareiškėją įvertino 4 balais. Nurodyta, kad pareiškėjas buvo visiškai abejingas skyriaus tikslams ir poreikiams, dėjo minimalias pastangas, jog išliktų darbe; pažymėta, jog pareiškėjas beveik niekada neatsisako po darbo valandų padėti pareigūnams, vykdant policines operacijas.

Pareiškėjas nurodo, kad tiesioginio viršininko neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pateikti vertinimo argumentai pagal vertinimo kriterijus, 90 proc. sutampa su Tauragės AVPK KP ONT skyriaus vyresniojo tyrėjo A. J. neeilinio vertinimo išvadoje išdėstytais argumentais; abi išvados surašytos su tomis pačiomis gramatinėmis klaidomis.

Teismas pažymi, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendrojo pobūdžio dokumentas, kuriame turi būti pateiktas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos apibūdinimas pagal valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje konkretūs valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio faktai neturi būti aptarinėjami, tačiau valstybės tarnautojo veiklos apibūdinimas pagal kiekvieną kriterijų turi būti pagrįstas atitinkamais faktiniais duomenimis. Be kita ko, tokios pozicijos yra laikomasi LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2015-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1634-756/2015; 2013-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-166/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjo ir A. J. tiesioginio vadovo vertinimo išvados yra panašios, tačiau, kaip anksčiau minėta, vertinimo išvada yra bendrojo pobūdžio dokumentas, kurio teisėtumą ir pagrįstumą aiškinasi Komisija pagal pateiktus dokumentus, paaiškinimus ir kt. įrodymus. Dėl nurodytos aplinkybės, tikrinant ginčijamos išvados pagrįstumą ir teisėtumą, šioje byloje reikšminga išsiaiškinti ir nustatyti, ar byloje yra pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos Komisijos išvados dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo. Darytina išvada, kad šiuo atveju ginčo dalykas yra Komisijos Išvados teisėtumas ir pagrįstumas.

Komisija ginčijamą Išvadą priėmė, įvertinusi pareiškėjo tiesioginio vadovo 2019-09-13 išvadą, bei pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo paaiškinimus 2019-09-30 Komisijos posėdyje. Išklausius Komisijos posėdžio garso įrašą, matyti, jog Komisija, vertindama pareiškėjo tarnybinę veiklą, buvo aktyvi; pareiškėjui buvo suteikta teisė teikti paaiškinimus, kurie buvo analizuojami Komisijos narių, buvo aiškinamasi, ar pareiškėjas pasiekė einamaisiais metais nustatytus rezultatus, dėl kokių priežasčių jie nebuvo pasiekti, to priežastys, klausiama apie pareiškėjo gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo turimą kompetenciją, kvalifikaciją, tobulėjimą ir pan. Tiesioginis vadovas Komisijos posėdžio metu iš esmės pagrindė, dėl kokių priežasčių pareiškėjo tarnybinė veikla Tarnybinės veiklos vertinimo 2019-09-13 išvadoje Nr. 5-TVV-23474 vertinta patenkinamai. Pareiškėjas teikdamas paaiškinimus Komisijos posėdžio metu iš esmės nepaneigė tarnybinės veiklos rezultatų, nurodytų tiesioginio viršininko. Komisija vienabalsiai nusprendė pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti patenkinamai. Įvertinus visus šiuos duomenis, spręstina, jog Komisija, išanalizavusi visus turimus duomenis, pareiškėjo bei jo tiesioginio vadovo paaiškinimus, objektyviai ir nešališkai įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą. Be kita ko, pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nepaneigė tarnybinės veiklos trūkumų, užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius neįvykdymo ir nepateikė įrodymų, paneigiančių vertinimo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdyje iš esmės nurodė tuos pačius nesutikimo su tiesioginio vadovo išvada argumentus, kaip ir Komisijos posėdyje. Be kita ko, pažymėtina, jog Komisijos nariai balsavo, galutinis Komisijos sprendimas buvo priimtas balsų dauguma, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad vertinimas Komisijoje buvo neobjektyvus ar šališkas.

Pareiškėjas tvirtina, jog viršininko M. B. pastabos, kad darbas buvo atliekamas labai pasyviai, neatitinka tikrovės. Argumentuoja, jog visuose tyrimuose buvo atlikta daugybe veiksmų ir priemonių, kad būtų galima atskleisti asmenų galimai vykdomas nusikalstamas veikas, o tiesioginis viršininkas visiškai neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, dėl kurių nepavyko pabaigti kriminalinės žvalgybos tyrimų.

Iš pareiškėjo tiesioginio viršininko išvados matyti, kad jis pareiškėjo pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis arba pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, einamuoju laikotarpiu vertino 1 (t. y. nepatenkinamai). Vadovaujantis vertinimo kriterijaus aprašymu, įvertinimas 1 (nepatenkinamai), reiškia, jog pareigūnas neįvykdė užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius arba netinkamai vykdė pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Tarnybinės veiklos vertinimo 2019-09-13 išvados Nr. 5-TVV-23474 grafoje „Tarnybinės veiklos rezultatai” nurodyti einamųjų metų pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatai: 1) aktyvus nusikaltimų pagal skyriaus kompetenciją atskleidimas; 2) rinkti informaciją iš asmenų ir informaciją, gautą vykdant funkcijas, ją teikti nustatyta tvarka; 3) aktyvus poveikio priemonių taikymas asmenims. Prie pirmo rezultato nurodyta, kad einamaisiais metais buvo atlikti du kriminalinės žvalgybos tyrimai; abu tyrimai nutraukti asmenų atžvilgiu nepradėjus ikiteisminio tyrimo bei nepasiekus skyriui keliamų tikslų. Prie antrojo rezultato nurodyta, kad yra aktyviai renkama informacija iš asmenų bei perduodama nustatyta tvarka; yra surašyti 4 tarnybiniai pranešimai dėl gautos informacijos (trys nepasitvirtino ir viena tikrinama); kitos informacijos apie informacijos suvedimą į duomenų bazes nepateikė. Prie trečiojo einamųjų metų tarnybinės veiklos rezultato nurodyta, jog vertinamuoju laikotarpiu poveikio priemonių netaikyta.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atliko tris kriminalinės žvalgybos tyrimus; taip pat buvo atliekamas informacijos tikrinimas, kriminalinės žvalgybos informacijos tikrinimo byloje, dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti; bei pažymi, jog Komisijai buvo nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių nepavyko realizuoti kriminalinės žvalgybos tyrimų. Taip pat teigia, kad vertinamuoju laikotarpiu gautos keturios nutartys dėl išklotinių gavimo, atlikta 105 IMEI ir IMSI kontrolės, į registrus suvesta apie 30 realių priklausomybių (2019 metais numatyta 70), gautos 4 informacijos iš asmenų (2019 metais numatyta 5), suvesta apie 35 informacijos į kriminalinės žvalgybos informacinę sistemą (2019 metais numatyta 50), perduota 1 informacija gauta vykdant tiesiogines funkcijas (2019 metais numatyta 5). Sutinka, kad nors vertinamuoju laikotarpiu buvo nurodyti 3 asmenys ir jų atžvilgiu atliktas kriminalinės žvalgybos tyrimas, tačiau oficialus perspėjimus pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, pritaikytas nebuvo. Iš aptartų paties pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad iš esmės galima sutikti su atsakovo pozicija, jog einamuoju laikotarpiu nebuvo įvykdytos 2019 m. užduotys pagal sutartus vertinimo rodiklius. Be kita ko, pažymėtina ir tai, jog pats pareiškėjas teismo posėdžio metu sutiko, kad einamaisiais metais jo veikla neturėjo būti vertinta labai gerai, todėl iš esmės sutinka, kad pareiškėjui vykdant funkcijas, buvo trūkumų.

Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, jog pareiškėjas iš esmės pripažįsta aplinkybę, jog vertinamuoju laikotarpiu nebuvo realizuoti kriminalinės žvalgybos tyrimai, t. y. nebuvo pradėta nė viena byla ar ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjas Komisijos posėdžio metu nurodė, kad dirbo, tačiau realūs rezultatai pasiekti nebuvo dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Taip pat nurodė, kad dažniausiai naudoja tokias kriminalinės žvalgybos priemones, kurias naudoja kiti pareigūnai. Paaiškino, kad pažymų laiku nepildė todėl, kad manė, jog jas pildys kitas pareigūnas. Pareiškėjas Komisijos posėdžio metu nepateikė konkrečių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų apie tai, jog einamaisiais metais buvo įvykdytos 2019 m. užduotys pagal sutartus vertinimo rodiklius. Be to, Komisijos nariai užduodami klausimus pareiškėjui siekė nustatyti, kokias priežastis pareiškėjas vertina, kaip trukdančias tinkamai vykdyti jam pavestas tarnybines funkcijas ir suformuluotas užduotis bei pasiekti nustatytų rezultatų. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad Komisija tinkamai patikrino pareiškėjo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumą.

Teismas vertina, kad aukščiau nurodytų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, pareiškėjo, atsakovo atstovės paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas einamųjų metų užduočių vertinamuoju laikotarpiu neįvykdė, jo kvalifikacija bei tinkamumas einamoms pareigoms vertintini gerai, todėl Komisija, o tuo pačiu ir Tauragės AVPK viršininkas, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo tarnybinė veikla vertintina patenkinamai.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog kiti skyriaus pareigūnai buvo vertinti labai gerai, nors paties skyriaus veikla įvertinta blogai, pažymėtina, kad tokie argumentai negali paneigti vertinimo išvadoje užfiksuotų objektyvių vertinimo rodiklių. Be to, sutiktina su atsakovo pozicija, kad ankstesnių metų pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinamai šiais bylai nėra aktualūs, kadangi šiuo atveju skiriasi vertinamasis laikotarpis.

Dėl procedūrinių teisės normų taikymo

Pareiškėjas teigia, kad neeilinis vertinimas atliktas pažeidžiant Aprašo 38 punkte nurodytus reikalavimus. Taip pat cituoja Statuto 34 straipsnis 20 dalį, bei atkreipia dėmesį, jog tiesioginiam viršininkui pranešus, kad yra inicijuotas neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas ir nurodžius užpildyti vertinimo anketą, Tauragės AVPK viršininko sprendimo nebuvo. Atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą, buvo pažeista Aprašo 33 punkte numatyta tvarka, nes vertinimo išvada Tauragės AVPK viršininkui buvo perduota praėjus 13 darbo dienų nuo Komisijos posėdžio.

Nagrinėjamu atveju M. B. 2019-12-04 tarnybinis pranešimas „Dėl neeilinio vertinimo atlikimo” (b. l. 64 – 65) patvirtina, jog Tauragės AVPK viršininkas 2019-09-04 davė žodinį sutikimą pradėti pareiškėjo neeilinį vertinimą. Tarnybinis pranešimas dėl neeilinio vertinimo atlikimo buvo užregistruotas bei Tauragės AVPK viršininko rezoliucija patvirtintas 2019-09-05 (b. l. 64 – 66), pareiškėjas apie neeilinį vertinimą informuotas 2019-09-05 elektroniniu laišku. Be kita ko, skunde pareiškėjas nurodo, kad 2019-09-05 tiesioginis viršininkas elektroniniu paštu informavo, kad yra inicijuojamas neeilinis vertinimas. Teismas pažymi, kad Statuto 34 straipsnio 20 punkte įtvirtinta, jog neeilinis vertinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančio asmens sprendimu, tačiau nėra nurodyta kokia forma šis sprendimas priimamas – rašytine ar žodine. Šiuo atveju žodinis sprendimas atlikti pareiškėjo neeilinį vertinimą buvo priimtas 2019-05-04, o įformintas 2019-09-05 rezoliucija. Pareiškėjas apie inicijuotą neeilinį vertinimą sužinojo 2019-09-05. Dėl nurodytų priežasčių teismas neturi pagrindo išvadai, kad neeilinis vertinimas buvo pradėtas nesant Tauragės AVPK viršininko sprendimo.

Anksčiau buvo minėta, jog vadovaujantis Aprašo 50 punktu neeiliniam pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimui, be kita ko, taikomos Aprašo 18, 19, 32–36 punktų nuostatos. Aprašo 33 punkte įtvirtinta, kad Komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą, per 5 darbo dienas nuo vertinimo Komisijos posėdžio dienos pateikia pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui Komisijos išvadą, o pareigūną į pareigas skiriantis asmuo per 10 darbo dienų nuo Komisijos išvados gavimo priima sprendimą dėl Komisijos pasiūlymo įgyvendinimo (Aprašo 35 punktas).

Minėta, kad Komisijos posėdis įvyko 2019-09-30. Iš ginčijamos išvados vidaus dokumento 85-IL-5046 istorijos (b. l. 10 - 12) matyti, kad vertinimo išvada užregistruota 2019-10-03, o Tauragės AVPK viršininkui perduota įrašyti rezoliuciją bei sprendimas dėl Komisijos pasiūlymo įgyvendinimo priimtas 2019-10-16. Bylos duomenys patvirtina, kad Tauragės AVPK viršininkas laikotarpiu nuo 2019-09-29 iki 2019-10-12 buvo komandiruotas į Ankarą, o jo funkcijos pavestos M.N.(b. l. 70 – 71), kuris, be kita ko, buvo Komisijos pirmininkas (b. l. 67 – 68). Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčijama išvada Tauragės AVPK viršininkui, t. y. pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui, perduota nesilaikant Aprašo 33 punkto reikalavimų, tačiau sprendimas dėl Komisijos pasiūlymo įgyvendinimo priimtas per Aprašo 35 punkte nustatytą terminą.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas sutinka, jog vertinimas atliktas pažeidžiant Aprašo 38 punkte nurodytus reikalavimus, tačiau nemano, jog tai gali turėti įtaką ginčijamo įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimo taisyklė. Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsniu, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, sutiktina su pareiškėjo argumentais dėl tam tikrų procedūrinių pažeidimų – Aprašo 38 bei 33 punktų nuostatų nesilaikymo, ir tai laikytina ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumu, tačiau ši aplinkybė yra tik šio akto formos trūkumas ir šie procedūriniai pažeidimai neturi įtakos ginčijamos Išvados teisėtumui. Pareiškėjas nenurodo, kokias teisines pasekmes jam sukėlė nustatyti procedūriniai pažeidimai. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas suprato, kokia procedūra yra atliekama, kokias teises ir pareigas jis turi jos metu, kaip reikia skųsti jo manymu neteisėtą sprendimą. Pareiškėjo nurodyti procedūriniai pažeidimai negali būti laikomi pagrindinėmis procedūromis, be kurių nebūtų užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas bei sprendimo pagrįstumas, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997-12-19 sprendimą (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016-07-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016 ir kt.).

Teismas įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju pagal pareiškėjo skunde bei teismo posėdžio metu nurodytus argumentus ir aplinkybes, nėra pagrindo panaikinti ginčijamos Išvados, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvados panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė