- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-04-08
- Bylos Nr.
- 2-65-82/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eduardas Meidus
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Eduardas Meidus, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. pareiškimą dėl valdymo fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. Z. prašė nustatyti faktą, kad jis nuo 2005-12-01 ir 2005-12-11 valdo pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Utenos apskrities viršininko 1999-06-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo mamai B. Z. buvo atkurtos jai su kitais bendrasavininkais nuosavybės teisės į D. V. ir K. V. nuosavybės teisėmis valdytą 9,49 ha žemės sklypą ir 0,16 ha vandens telkinio, esančius (duomenys neskelbtini). B. Z. 2008-03-20 padovanojo pareiškėjui R. Z. jai priklausančią dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 20,3400 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra statinys „Sandėlis“, kuris nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Šį statinį nuo 1963 m. valdė Utenos rajono „Spindulio“ kolūkis, nuo 1995-10-27 pajininkai. Pareiškėjas R. Z. 2005-12-01 ir 2005-12-11 rašytinėmis sutartimis iš pajininkų D. J. , G. L. , N. L. , P. K. ir V. K. nusipirko sandėlio dalis už bendrą 5,00 Lt sumą, už 1,00 Lt iš kiekvieno buvusio sandėlio dalies savininko ir pradėjo juo disponuoti, valdyti.
Pareiškėjas vietiniame ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių pranešė apie bylos iškėlimą. Teisme negauta suinteresuotų asmenų prašymų (LR CPK 528 str.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo R. Z. mamai B. Z. Utenos apskrities viršininko 1999-06-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos nuosavybės teisės į D. V. ir K. V. nuosavybės teisėmis valdytą 9,49 ha žemės sklypą ir 0,16 ha vandens telkinio, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su kitais savininkais 23,14 ha žemės, 25,10 ha miško (b.l. 21-23).
2008-03-20 B. Z. žemės sklypo dalies dovanojimo sutartimi, Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), savo sūnui R. Z. padovanojo 203/2034 dalis 20,3400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 38-43).
Pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pastatai ir pastatų liekanos, t.y. „Alaušo atsarginių dalių sandėlis“. Iš VĮ Registrų centro 2008-08-13 rašto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad Nekilnojamojo turto registre pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 2J1m), esantis (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės į jį neįregistruotos (b.l. 24). Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Utenos filialo 2008-09-18 sprendimo dėl nekilnojamojo daikto bei nuosavybės teisės į jį įregistravimo Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo R. Z. nuosavybės teises į sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo atsisakyta įregistruoti (b.l. 27-28).
Iš pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, esančius pastatus nuo 1962-12-25 valdė kolūkis „Spindulys“. Iš Utenos apskrities archyvo 2006-05-29 pažymos dėl kolūkio reorganizavimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 1949 m. vasario mėn. Viešeikių, Musteikių ir Ramavidiškės kaimų gyventojai susijungė į kolūkį „Spindulys“. 1970-03-02 visuotinis kolūkiečių narių susirinkimas nutarė sujungti Bikūnų ir „Spindulio“ kolūkį ir jį pavadino „Alaušo“ vardu. 1978-01-03 buvo sujungti „Sudeikių“ ir „Alaušo“ kolūkiai, paliekant pavadinimą „Sudeikių“ kolūkis. Utenos rajono Sudeikų kolūkis nuo 1991-11-01 pertvarkytas į Sudeikių žemės ūkio įmonę, kuri 1992-10-21 buvo likviduota. 1993-03-24 pajų pasirašymo būdu įsteigta Sudeikių žemės ūkio bendrovė, Alaušo žemės ūkio bendrovė, žemės ūkio bendrovė „Sudeikių agroservisas“ (b.l. 35-36, 37). Utenos rajono Alaušo žemės ūkio bendrovė (kodas 8369931) įregistruota 1992-12-22, išregistruota 1995-12-06 (b.l. 34).
Nuo 1995-10-26 pareiškėjui priklausančiame žemės sklype esantys pastatai – „Alaušo atsarginių dalių sandėlis“ priklausė asmenims, įsigijusiems juos už pajinius įnašus iš Alaušo žemės ūkio bendrovės (b.l. 49, 54, 55). Pareiškėjas R. Z. 2005-12-01 ir 2005-12-11 su pajininkais, 1995-10-26 įgijusiais „Alaušo atsarginių dalių sandėlį“, sudarė sutartį, kuria pajininkai D. O. J. , G. L. , N. L. , P. V. K. ir V. K. už bendrą 5,00 Lt sumą (kiekvienas pajininkas už 1,00 Lt) pardavė pareiškėjui R. Z. „Alaušo medinį sandėlį“, kuris neįregistruotas kaip nekilnojamas turtas Nekilnojamojo turo registre (b.l. 29, 30, 31, 32, 33).
Teisme nėra gauta duomenų, kad „Alaušo atsarginių dalių sandėlis“ (toliau – sandėlis) pastatytas neteisėtai. Utenos apskrities viršininko administracijos 2006-04-04 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad peržiūrėjus turimus statybų dokumentus, duomenų, kad (duomenys neskelbtini), buvusių veršidžių, trąšų ir grūdų sandėlių pastatai būtų statyti neteisėtai – nerasta (b.l. 45). Šiuos duomenis patvirtina ir 2005-08-22 ir 2005-07-29 Utenos apskrities archyvo pažymos (b.l. 46-47, 48).
Nekilnojamo turo registre yra padarytas įrašas apie tai, kad registro Nr. (duomenys neskelbtini) yra pažymėta apie statinius. Šiems statiniams yra padaryta kadastro ir registro dokumentų byla, inventorinis numeris (duomenys neskelbtini), kurioje yra nurodyta, kad statinys - sandėlis turi unikalų numerį (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2J1m (b.l. 8-20).
Daikto valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamą senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą (LR CK 4.22 str.). Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (LR CK 4.23 str. 2 d.).
Asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai (LR CK 4.23 str., 4.25 str., 4.26 str.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas.
Pareiškėjas nėra nekilnojamojo daikto – sandėlio savininkas, bet jį valdo kaip savą, t.y. sąžiningai įgijo (užvaldė) nekilnojamąjį daiktą, sąžiningai valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas, valdo nesislapstydamas (LR CK 4.22 str., 4.25 str., 4.26 str.).
Byloje nėra duomenų apie veršelių fermos priklausymą valstybei, savivaldybei ar kitiems asmenims. Pareiškėjas vietiniame ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių pranešė apie bylos iškėlimą (b.l. 64-65). Teisme negauta suinteresuotų asmenų prašymų.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, laikytina, kad pareiškėjas teisėtai, sąžiningai 2005-12-01 ir 2005-12-11 sudarydamas sutartis, užvaldė nekilnojamąjį daiktą – sandėlį, todėl prašomas nustatyti faktas patvirtintinas (LR CPK 529 str.), nes pareiškėjo pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2005-12-11 sąžiningai, teisėtai ir atvirai ir nepertraukiamai valdo sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui nustatyti valdymo faktą reikalinga tikslu įregistruoti valdymo faktą viešajame registre, įregistruoti nuosavybės teises į statinius.
Rezoliucinė dalis
Remdamasisi išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263–265 str., 268 str., 270 str., 533 str., teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo pareiškimą patenkinti.
Tikslu įregistruoti valdymo faktą viešajame registre, įregistruoti nuosavybės teises į statinius, nustatyti valdymo faktą, t.y., kad pareiškėjas R. Z. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2005-12-11 valdo pastatą - sandėlį, unikalus (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 2J1m, kurio paskirtis – kita (ūkio), esantį (duomenys neskelbtini), kurių statybos pradžia 1953 m., statybos pabaiga 1953 m., statybos baigtumas 8 procentai, tūris 124 m³, pamatai – betoniniai, aukštų skaičius-1, tūris -124.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.