Telšių apylinkės teismo įsakymas

2015-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-40-922/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-02-06
Bylos Nr.
1-40-922/2015
Teisminio proceso Nr.
1-51-1-00386-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Kaltinamasis
J. S.
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamosios bylos Nr. 1-40-922/2015
Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00386-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.;.; 1.2.4.8.3.; 2.10.1.; 2.10.1.1.; 2.10.1.4. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 6 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teisėja Loreta Janiulytė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kazachstane, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2014-10-09 d. apie 21.10 val. (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paėmęs kėdę vieną kartą trenkė ja savo kartu gyvenančiam patėviui A. Z. į galvą, vieną kartą į kairę ausį ir vieną kartą į krutinę, taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

J. S. apklaustas kaip įtariamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad A. Z. yra jo patėvis, kuris jį kaip sūnų augino nuo 9 metų. Jis jautė nuo vaikystės, kad A. Z. jo nemėgo, bet patėvis niekada jo nemušė. Po mamos mirties jis grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini), nes jam pagal testamentą mama paliko pusę namo. Namas yra dviejų galų, atskiri įėjimai. Gyvenant santykiai su A. Z. buvo geri. Būdavo, kad pasipykdavo žodžiais, bet smurto tarp jų tikrai nėra buvę. A. Z. prašydavo, kad jis padėtų buityje. Jis laikė A. Z. kaip savo tikrą tėvą, nes šis nuo vaikystės jį užaugino. 2014-10-09 ryte, tikslaus laiko nepamena, A. Z. atėjo pas jį į namus ir pakvietė ateiti, padėti pataisyti „dūšią“. Jis sutiko ir kartu nuėjo pas A. Z. į namus. Pas A. Z. virtuvėje ant stalo buvo vyno, paskui dar A. Z. paskambino savo pažįstamam, kad dar atvežtų alkoholinių gėrimų. Kartu su jais buvo ir antrame aukšte gyvenanti, F. T., kuri palaikė jiems kompaniją, bet ji negėrė alkoholinių gėrimų. Apie 21.00 val. tarp jo ir A. Z. įvyko konfliktas. Susipyko dėl politikos. A. Z. čiupo jam už „kalnieriaus“, tai jį išvedė iš kantrybės, jis labai susinervino ir viskas įvyko spontaniškai. Jis, paėmęs kėdę, vieną kartą trenkė A. Z. į galvą, vieną kartą į kairę ausį ir vieną kartą į krutinę. Tada F. T. puolė juos skirti, įlindo tarp jų į tarpą. F. T. sakė jam baigti ir eiti lauk. Jis F. T. paklausė ir išėjo į savo namus. Po kiek laiko atvažiavo policija ir po to greitoji. Tada jis išėjo į kiemą ir priėjo prie policijos pareigūnų, kurie jį sulaikė ir pristatė į Akmenės rajono policijos komisariatą, Dėl to, kad smurtavo prieš savo patėvį A. Z., labai gailisi, patėvio atsiprašys ir mano, kad A. Z. jam atleis (44 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo J. S. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais:

2014-10-09 d. 21.40 val. alkoholio kiekio matuokliu J. S. nustatytas 1.69 promilių girtumas (38 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. Z. parodė, kad J. S. yra jo posūnis. Jis J. S. augino kaip sūnų nuo 4-5 metų. J. S. mylėjo kaip savo tikrą sūnų, nors nebuvau jo tikras tėvas. Užaugęs J. S. išėjo gyventi atskirai. Po J. S. mamos ir jo žmonos mirties, J. S. grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini), nes pagal testamentą J. S. mama paliko šiam pusę namo. Namas yra dviejų galų, atskiri įėjimai. Santykiai tarp jo ir J. S. buvo normalūs. Būdavo, kad pasipykdavo žodžiais, bet rankų nebuvo pakėlęs prieš jį. 2014-10-09 ryte, tikslaus laiko nepamena, jis nuėjo į J. S. priklausančią namo dalį ir pakvietė J. S. ateiti pas jį į namus, kad, padėtų jam pataisyti ,,dūšia“, nes prieš tai su draugu buvo gėręs alkoholinių gėrimų. Posūnis sutiko ir kartu su juo atėjo pas jį į namus. Namuose jis turėjo vieną butelį vyno, paskui jis dar paskambino savo pažįstamam ir paprašė, kad dar atvežtų alkoholinių gėrimų. Kartu su juo ir J. S. buvo ir antrame aukšte gyvenanti F. T., kuri palaikė jiems kompaniją, bet ji negėrė alkoholinių gėrimų. Apie 21.00 val. tarp jo ir posūnio J. S. įvyko konfliktas. Susipyko dėl politikos. Jis sėdėjo virtuvėje prie stalo, galvą buvo nuleidęs, todėl nematė, kaip J. S. pasiėmė kėdę. Jis nesitikėjo, kad J. S. prieš jį smurtautų. Jis tik pajuto smūgį į galvą, suprato, kad J. S. jam trenkė su kėde. Jis nugriuvo ant šalia buvusios kėdės ir bandė nuo J. S. gintis, bet dar nuo jo pajuto smūgį į kairę ausį, paskui dar į krutinę. Tada F. T. įlindo tarp jų į tarpą ir J. S. nuo jo atitraukė. Jis matė, kad J. S. išėjo. Jis sąmonės nebuvo praradęs. Po to atvažiavo greitoji pagalba ir išvežė jį į Mažeikių ligoninę, kur jam susiuvo galvą ir sutvarstė kairę ausį. Jis atleidžia savo posūniui J. S.. Tai buvo pirmas kartas, kai J. S. prieš jį smurtavo (12 b.l.).

Papildomai A. Z. parodė, kad civilinio ieškinio nereiškia, tačiau nori, kad J. S. būtų nubaustas už tai, kad jį sužalojo (14 b.l.).

2014-10-09 d. 21.42 val. alkoholio kiekio matuokliu A. Z. nustatytas 1.76 promilių girtumas (11 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja F. T. parodė, kad 2014-10-09 ji buvo pas A. Z. namuose. Kartu buvo A. Z. posūnis J. S. ir vyrai gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 21.00 val. tarp vyrų įvyko konfliktas, jie pykosi dėl politikos. Ji kartu su vyrais nesėdėjo prie stalo ir negėrė alkoholinių gėrimų, tuo metu skuto bulves. Ji tik pamatė, kad J. S. pasiėmė kėdę ir trenkė A. Z. į galvą. Ji viską metė ir pribėgo gelbėti A. Z.. Dar ji matė, kaip J. S. su kėde trenkė A. Z. į kairę ausį, paskui dar į krutinę. Pribėgusi ji įlindo tarp jų į tarpą ir J. S. atitraukė nuo A. Z.. Ji J. S. pasakė, kad šis baigtų ir eitų lauk. J. S. išėjo. Ji tada paskambino 112 ir iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Atvykusi greitoji pagalba išvežė A. Z. į Mažeikių ligoninę, kartu išvažiavo ir ji (28 b.l.).

2014-11-07 – 2014-11-14 VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1605/14 (04) nurodyta, kad A. Z. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda viršugalvio srityje, poodinės kraujosruvos kairės ausies ir kairio skruostikaulio srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus galvą. A. Z. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (20 b.l.).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir J. S. kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo J. S. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, įrodo ne tik kaltinamojo prisipažinimas bet ir kiti byloje surinkti įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (7-10 b.l.), tarnybiniuose pranešimuose dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuoti duomenys (2-5 b.l.), nukentėjusiojo bei liudytojos apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniui numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu J. S. 2014-10-09 d. 22.05 val. buvo laikinai sulaikytas (39-40 b.l.). Paleistas 2014-10-10 d. 14.20 val. (45 b.l.).

2014-10-10 d. nutarimu J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (46, 47 b.l.).

Prokuroras siūlo pripažinti J. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis J. S. neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi, prašo teismo skirti trumpesnį viešųjų darbų terminą (49 b.l.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Teismas atsižvelgė į konkrečios veikos padarymo faktines aplinkybes, veikdamas tiesiogine tyčia panaudojo fizinę jėgą prieš patėvį A. Z.. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į sunkinančią aplinkybę. Taip pat į kaltinamojo asmenybę – neteistas (30 b.l.), administracine tvarka baustas 2007 m. (31-32 b.l.), psichikos sveikatos centre registre nesilankė, priklausomų ligų registre neregistruotas (37 b.l.), nedirbantis.

Teismas atsižvelgė į visumą aplinkybių į konkrečiai padaryto nusikaltimo sunkumą, į tai, kad kaltinamas J. S. pripažino kaltę ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, neteistas, nedirbantis. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prašomą prokuroro bausmę, kadangi atsižvelgiant į aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, prašoma bausmė neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra pagrindo išvadai, kad paskirta bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė– rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam teismo įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

pripažinti J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Jurijui paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką.

Išaiškinti J. S., kad vengiant atlikti viešųjų darbų bausmę, ši bausmė yra keičiama bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Loreta Janiulytė