Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jazbutienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Departamentas, Institucija), 2020 m. gruodžio 11 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-1785 (toliau – Privalomasis nurodymas) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kretingalės slėnis“ iki 2021 m. sausio 8 d. pateikti žemės sklypuose, kurių kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų tinklų kontrolines geodezines nuotraukas, nustatyta tvarka suderintas su derinančiomis institucijomis, ir lydraštį.

2. UAB „Kretingalės slėnis“ neįvykdžius Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento privalomojo nurodymo Nr. PN-1785 iki 2021 m. sausio 9 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589, 608, 609 straipsniais ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 61 straipsniu buvo surašytas 2021 m. balandžio 15 d. protokolas Nr. APS-35.

3. UAB „Kretingalės slėnis“, atstovaujama advokato Remigijaus Špelverio, nesutiko su Institucijos surašytu 2021 m. balandžio 15 d. protokolu ir prašė nutraukti administracinę teiseną. Advokato teigimu, Institucija nepagrįstai reikalauja pateikti statybos dokumentus, nurodytus Privalomajame nurodyme, kadangi UAB „Kretingalės slėnis“ nėra lietaus nuotekų tinklų (šulinių) statytoja.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarimo (ne) pagrįstumo

8. Apeliaciniu skundu Institucija teigia, kad nepaisant to, jog UAB „Kretingalės slėnis“ nėra lietaus nuotekų tinklų statytoja, tačiau Privalomasis nurodymas pateikti šių tinklų kontrolines geodezines nuotraukas, nustatyta tvarka suderintas su derinančiomis institucijomis, ir lydraštį surašytas kaip žemės sklypų, kurių kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kuriuose yra lietaus nuotekų tinklai, savininkei, kuri turi pareigą pateikti reikalaujamus dokumentus. Todėl, Institucijos teigimu, priešingai, nei nurodė teismas, Privalomasis nurodymas surašytas tinkamam subjektui, todėl privalėjo būti vykdomas ir UAB „Kretingalės slėnis“, įvykdžiusi Privalomąjį nurodymą, tai netiesiogiai patvirtino. Taip pat Institucija akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, panaikindamas 2021 m. balandžio 15 d. protokolą Nr. APS-35, pažeidė procesinės teisės normas, kadangi ANK tokios galimybės nenumato.

9. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis ir įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo nuostata, jog UAB „Kretingalės slėnis“, nebūdama ginčo lietaus nuotekų tinklų statytoja, turėjo pareigą pateikti Institucijos Privalomajame nurodyme išvardytus dokumentus.

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Privalomasis nurodymas UAB „Kretingalės slėnis“ iki 2021 m. sausio 8 d. pateikti žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų tinklų kontrolines geodezines nuotraukas, nustatyta tvarka suderintas su derinančiomis institucijomis, ir lydraštį surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pateikti visą su statyba susijusią informaciją ir dokumentus, išskyrus tuos, kuriuos pagal kompetenciją gali gauti pati Inspekcija.

11. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 61 straipsnyje nustatyta, kad už statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas skiriama bauda nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki septynių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt eurų.

12. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo užsakyti (arba pavesti, kad tai padarytų rangovas) nustatyta tvarka atlikti pastatyto statinio ar nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų geodezines nuotraukas. Taigi nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad inžinerinių tinklų geodezines nuotraukas užsako arba paveda, kad tai padarytų rangovas, statytojas.

13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Kretingalės slėnis“ žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2009 m. balandžio 9 d. (jis vėliau buvo padalytas ir suformuoti žemės sklypai, vieno iš šių padalytų žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2010 m. liepos 6 d. (jis vėliau buvo padalytas ir suformuoti žemės sklypai, vieno iš šių padalytų žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 35–37, 43–48). Iš minėtų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių nustatyta, kad, perduodant šiuos žemės sklypus bendrovės nuosavybėn, nuosavybės teisė atskirai į inžinerinius tinklus nebuvo perduota. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (b. l. 52–53, 78–79, 80–81) nenustatyta, kad, įsigyjant žemės sklypus, juose būtų buvę įrengti lietaus nuotekų tinklai, tačiau, kaip matyti iš UAB „Kretingalės slėnis“ 2020 m. spalio 7 d. paaiškinimų, bendrovė nurodo, kad žemės sklypus įsigijo su juose jau įrengtais inžineriniais tinklais, tačiau jai nebuvo perduota informacija apie seniai įrengtus lietaus nuotekų tinklo vamzdynus, todėl ji negali nurodyti asmens, atlikusio šių tinklų statybos darbus, taip pat neturi objektyvių galimybių pateikti geodezines nuotraukas.

14. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad Inspekcijos Departamentas tęsia tyrimą pagal Inspekcijoje 2020 m. rugpjūčio 27 d. užregistruotą pakartotinį skundą Nr. 1D-11786 dėl galbūt neteisėtai įrengto lietaus nuotekų tinklo vamzdyno, kurio galimas išorinis skersmuo yra didesnis nei 300 mm ir kuris įrengtas apie 5 m gylyje nuo kelio paviršiaus, sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini).

15. Taigi nurodytos aplinkybės, kurios neginčijamos ir apeliaciniame skunde, patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Kretingalės slėnis“ yra ginčo nuotekų tinklų statytoja, byloje nėra. Taip pat, kaip jau minėta, nustatyta ir tai, kad įsigyjant žemės sklypus, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), UAB „Kretingalės slėnis“ nuosavybės teisėn nebuvo atskirai perduoti ir ginčo lietaus nuotekų tinklai, taip pat nebuvo perduoti inžinerinių tinklų nuosavybės dokumentai, taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog bendrovė disponavo inžinerinių tinklų geodezines nuotraukomis, tačiau sąmoningai jų neteikė Institucijai.

16. Aplinkybė, jog UAB „Kretingalės slėnis“ (užsakovė) 2021 m. sausio 15 d. sudarė Geodezinių darbų vykdymo sutartį Nr. K-21/01-021 su UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ (rangovė), kuria UAB „Kretingalės slėnis“ pavedė atlikti, o rangovė įsipareigojo padaryti ir perduoti užsakovei žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), geodezines (su inžineriniais tinklais) ir kadastrines nuotraukas, priešingai, nei teigia Institucija, neleidžia daryti išvados, jog Privalomasis nurodymas buvo surašytas tinkamam subjektui. Ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad UAB „Kretingalės slėnis“ yra ginčo nuotekų tinklų statytoja, taip pat nepatvirtina, kad bendrovė sąmoningai nevykdė Privalomojo nurodymo. Priešingai, aplinkybė, jog UAB „Kretingalės slėnis“ 2021 m. sausio 15 d. sudarė sutartį, kuria užsakė parengti geodezines nuotraukas, suponuoja išvadą, kad bendrovė neturėjo objektyvių galimybių įvykdyti Privalomojo nurodymo, kadangi nedisponavo ginčo nuotekų tinklų geodezinėmis nuotraukomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savanoriškas apsisprendimas užsakyti padaryti geodezines nuotraukas negali lemti išvados dėl bendrovės kaltės dėl Privalomojo nurodymo nevykdymo.

17. Todėl nurodytų aplinkybių visumos pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju nėra pagrindo UAB „Kretingalės slėnis“ skirti ekonominę sankciją, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 61 straipsnyje, už Privalomojo nurodymo nevykdymą.

18. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo nuostata, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Institucijos 2021 m. balandžio 15 d. surašytą protokolą Nr. APS-35

19. ANK 589 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo, išskyrus šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, institucijų, nurodytų šiame straipsnyje, pareigūnai. ANK 608 straipsnyje nustatyta administracinio nusižengimo protokolo surašymo tvarka; ANK 609 straipsnyje įtvirtinti administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimai.

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos (žr. Administracinių teismų praktiką Nr. 1, 2001, P. 328–329; Administracinių teismų praktiką Nr. 7, 2005, P. 251–252). Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N575-20/2012; Nr. N3-444/2006). Nors šis išaiškinimas pateiktas iki įsigaliojant ANK, tačiau aktualumo jis nėra praradęs, todėl nėra teisinio pagrindo nesiremti minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, susijusiu su protokolo kaip procesinio dokumento vertinimu.

21. Taigi atsižvelgiant į tai, kad administracinių nusižengimų protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo pažeidimo padarymu, ir ANK nėra numatyta galimybė panaikinti šį procesinį dokumentą, pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis, kuria nutarta panaikinti Institucijos 2021 m. balandžio 15 d. protokolą Nr. APS-35, naikintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. UAB „Kretingalės slėnis“ prašo priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė 2022 m. sausio 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas, serija RS Nr. 2022/003, už teisines paslaugas 400 Eur sumai, bei pinigų priėmimo kvitą, serija LAT NR. 1097669, iš kurio matyti, kad UAB „Kretingalės slėnis“ advokatui Regimantui Špelveriui sumokėjo 400 Eur.

23. Pagal naujai formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021) teismui konstatavus, jog asmens veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, toks asmuo turi teisę į advokatui sumokėtų išlaidų atlyginimą. Sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis, reglamentuojančiomis procesinių išlaidų atlyginimo klausimus.

24. UAB „Kretingalės slėnis“ prašoma priteisti suma sudaro 400 Eur. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, taip pat ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, Nr. 2K-192-489/2019, Nr. 2K-144-222/2020 ir kt.).

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį ir turinį, bylos rezultatą, į tai, kad byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, protingumo ir sąžiningumo principus bei įvertinęs tai, kad advokatas R. Špelveris kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas dalyvavo ir bylą nagrinėjant žemesnės instancijos teisme, todėl su bylos medžiaga buvo susipažinęs, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 200 Eur.

26. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka, todėl taikant įstatymo analogiją nurodytos išlaidos priteistinos ne iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento, o iš valstybės. Analogiškos nuostatos yra laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimo dalį, kuria panaikintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. balandžio 15 d. protokolas Nr. APS-35, surašytas administracinio nusižengimo byloje.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš valstybės uždarajai akcinei bendrovei „Kretingalės slėnis“ 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis neskundžiama.