Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarties, kuria išspręstas nurodyto kreditoriaus finansinis reikalavimas atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Autotrada“ bankroto byloje Nr. B2-339-425/2012,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo iškelta atsakovo UAB „Autotrada“ bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas Lygaudas Petronis, o to paties teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi buvo patvirtinti BUAB „Autotrada“ kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų – kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 179 076,69 Lt finansinis reikalavimas.

2012 m. vasario 24 d. BUAB „Autotrada“ bankroto administratorius pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į bankroto administratorių su prašymu padidinti jo finansinį reikalavimą BUAB „Autotrada“ bankroto byloje iki 306 179,18 Lt (t. y. 127 102,49 Lt; 1 b. l.), kad jis sutinka, jog nurodyto kreditoriaus finansinis reikalavimas būtų padidintas 41 685,62 Lt suma, kurią sudaro palūkanos pagal Lizingo sutartį Nr. LT081309 (toliau – Lizingo sutartis) iki 2011 m. rugsėjo 30 d. Bankroto administratoriaus teigimu, kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ nepagrįstai prašo padidinti šį reikalavimą ir 85 416,87 Lt suma, kurią sudaro palūkanos nuo 2011 m. rugsėjo 30 d., kadangi, iškėlus įmonės bankroto bylą, sustabdomas palūkanų ir delspinigių skaičiavimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Kreditoriaus reikalaujamos sumokėti palūkanų įmokos nuo Lizingo sutarties nutraukimo iki Lizingo sutarties pabaigos yra jo patirti netiesioginiai nuostoliai, t. y. negautos pajamos, kurias kreditorius būtų gavęs, jeigu atsakovas būtų įvykdęs savo įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį, todėl kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ turi teisę reikalauti grąžinti jį į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs prisiimtus sutartinius įsipareigojimus (Lizingo sutarties 11 str.; CK 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d., 6.574 str.).Reikalaujamos palūkanos – tai ne atlyginimas, kurį atsakovas turi sumokėti už naudojimąsi svetimais pinigais, o netiesioginiai nuostoliai, t. y. negautos pajamos, kurios apskaičiuojamos pagal Lizingo sutarties įmokų grafike nustatytas palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalaujamų negautų pajamų dydis buvo aiškus jau Lizingo sutarties nutraukimo dieną, todėl nurodytas dydis nekito (nepadidėjo) bankroto bylos nagrinėjimo metu.Vadovaujantis ĮBĮ 16 straipsniu, nuo bankroto bylos iškėlimo dienos visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, tačiau paminėtų terminų pabaiga nereiškia prievolių pabaigos. Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma, todėl kreditorius turi pagrįstą ir teisėtą reikalavimo teisę, kadangi prievolės, kylančios iš Lizingo sutarties, nėra tinkamai įvykdytos (CK 6.123 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str. 2, 3 d., 338 str.).

Pagal CK 6.574 straipsnį, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma; jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog lizingo (finansinės nuomos) sutarties šalys yra verslininkai, lizingo davėjo finansinio intereso gynimas, grąžinant lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, yra sąžiningas, protingas ir tinkamai ginantis lizingo davėjo finansinį interesą; kad lizingo davėjas netinkamo sutarties vykdymo atveju susigrąžinęs objektą iš lizingo gavėjo gali reikalauti susidariusio skirtumo tarp jau padarytų įmokų ir objekto balansinės vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią jis būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo ir jo kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 2009 m. balandžio 15 d. sudarytos lizingo sutarties Nr. LT081309 11.2.3. punkte šalys susitarė, jog, atsakovui iš esmės pažeidus šią sutartį, kreditorius turi teisę ją nutraukti, pareikalauti nedelsiant grąžinti kreditoriui turtą bei tokio dydžio nuostolius, kad jie grąžintų kreditorių į padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Kreditorius 2009 m. gruodžio 9 d. pranešimu vienašališkai nutraukė Lizingo sutartį ir pareikalavo atsakovą atlyginti visus kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl šios sutarties nutraukimo, teigdamas, jog atsakovas netinkamai vykdė nurodytą sutartį.

Bylos duomenimis, Panevėžio apygardos teismui 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartimi iškėlus atsakovo UAB „Autotrada“ bankroto bylą, 2011 m. gruodžio 20 d. teismo nutartimi, nesant prieštaravimų, buvo patvirtintas 179 076,69 Lt kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ finansinis reikalavimas (10 353,58 Lt įsiskolinimas pagal pateiktas, bet neapmokėtas sąskaitas; 157 828,89 Lt nuostolis, patirtas pardavus turtą; 10 894,22 Lt papildomos išlaidos). Be to, nurodytas kreditorius 2012 m. vasario 15 d. kreipėsi į atsakovo bankroto administratorių, prašydamas padidinti jo finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje 127 102,49 Lt suma, kurią sudaro palūkanų įmokos, kurias atsakovas turėjo sumokėti, jeigu būtų tinkamai įvykdęs Lizingo sutartį. Byloje kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti iš atsakovo palūkanų įmokų sumos (85 416,87 Lt), kurią pagal įmokų grafiką atsakovas būtų turėjęs sumokėti, jeigu būtų vykdęs sutartį po įmonės bankroto bylos iškėlimo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, jog visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę (ĮBĮ 16 str.), kad, teismui iškėlus bankroto bylą, draudžiama vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų ir netesybų mokėjimą (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.), tačiau suklydo, konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju paminėtų ĮBĮ nuostatų pagrindu netenkintinas aukščiau nurodyto kreditoriaus reikalavimas.

Nagrinėjamu atveju Lizingo sutartis buvo nutraukta 2009 m. gruodžio 9 d., t. y. daugiau nei prieš metus laiko iki atsakovo bankroto bylos iškėlimo (2011 m. rugsėjo 2 d.), ne dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo, bet dėl netinkamo Lizingo sutarties sąlygų vykdymo. Taigi nuo Lizingo sutarties nutraukimo (2009 m. gruodžio 9 d.) atsakovui atsirado prievolė atlyginti kreditoriui tokio dydžio nuostolius, kurie grąžintų kreditorių į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, tarp jų ir netiesioginius nuostolius, t. y. negautas pajamas (palūkanas), kurias kreditorius būtų gavęs, jeigu atsakovas būtų sumokėjęs visas palūkanų įmokas, numatytas įmokų grafike (Lizingo sutarties 11.2.3. p.; CK 6.574 str.).

Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismas suklydo, teigdamas, jog kreditorius neturi teisės reikalauti iš atsakovo dalies, t. y. 85 416,87 Lt, nesumokėtų palūkanų (CK 6.574 str.).

Dėl pasakyto pakeistina apygardos teismo nutartis, papildomai patvirtinant kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 85 416,87 Lt finansinį reikalavimą atsakovo BUAB „Autotrada“ bankroto byloje, nustatant nurodyto kreditoriaus finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje iš viso 306 179,18 Lt (CK 6.574 str.; CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį.

Papildomai patvirtinti kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 85 416,87 Lt finansinį reikalavimą atsakovo BUAB „Autotrada“ bankroto byloje ir galutinį šio kreditoriaus reikalavimą nustatyti 306 179,18 Lt.