Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ernesta Montvidienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas: 1) 2011-02-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą 200 Lt turtinę žalą, 2) 2011-03-28 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. galutine bausme laisvės apribojimu vieneriems (1) metams, įpareigojant per 8 mėn. laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą 2049 Lt turtinę žalą, taip pat įpareigojant per 6 mėn. laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą 200 Lt turtinę žalą, 2011-11-07 Pakruojo r. apylinkės teismo nutartimi minėtuoju 2011-03-28 nuosprendžiu paskirtoji laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. žiauriai elgėsi su gyvūnu, t. y. 2013-10-12 apie 11.20 val. (duomenys neskelbtini), pro buto, esančio (duomenys neskelbtini), langą išmetė šunį, taip jį suluošino, nes padarė šlaunikaulio lūžį.

Apklaustas A. P. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2013 m. spalio 12 d., apie 11.00 val. kartu su sugyventine D. B. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Pats jis buvo neblaivus, išgėręs alaus, tačiau savo veiksmus suvokė ir galėjo kontroliuoti. Kai buvo kambaryje, jam po kojomis pasimaišė šuo (vilkšunis, apie 3-4 mėn. amžiaus). Supykęs šis paėmė jį į rankas ir ketino išmesti į balkoną. Balkono durys buvo praviros, o pats balkonas įstiklintas, tuo metu buvo praviras vienas balkono langas. Tikėjosi jis, kad šunį pavyks numesti į balkoną, tačiau jį išmetė pro langą, tai yra persistengė. Balkonas yra trečiame namo aukšte. Pamatęs, kad šunį išmetė pro langą, jis iš karto išėjo iš buto pasižiūrėti į lauką. Lauke sutiko kaimynus, kurie neleido prieiti prie šuns, sake, kad iškvietė policiją. Tuo metu jam kaip tik paskambino draugas, kuris pasakė, kad tuoj atvažiuos pas jį taksi. Todėl, nesulaukęs policijos, jis iš karto su draugu išvažiavo. D. B. nematė, kaip jis išmetė šunį, tuo metu ji buvo virtuvėje. Jis gailisi padaręs nusikaltimą. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip padaręs. Per televizorių jis pamatė, kad jo šuo atsidūrė gyvūnų globos namuose. Papildomai apklaustas A. P. nurodė, kad su Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyriaus pirmininke B. V. raštiškai susitarė, kad per du mėnesius atlygins šiai draugijai padarytą turtinę žalą dėl savo šuns sužalojimo ir gydymo. Papildomai jis patikslino, kad 2013-10-12 apie 11.00 val. būdamas namuose ir būdamas neblaivus supyko ant savo šuns todėl, kad jis nusišlapino ant kiliminės dangos ir pasimaišė po kojomis. Jis buvo labai supykęs ir mintis atsikratyti savo šuniu kilo staiga, pamanė, kad šuo jam nebereikalingas, nebeturėjo kantrybės juo daugiau rūpintis ir jį prižiūrėti. Jis staigiai paėmė šunį į rankas ir sviedė jį pro balkono langą, buvo nesvarbu, kas su juo atsitiks, ar jis išgyvens, ar ne, nepagalvojo apie tokio poelgio pasekmes. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Šunį jis sviedė gana stipriai, pasielgė spontaniškai. Jis matė, kad balkono įstiklintas langas yra praviras ir šunį jis gali išmesti pro langą tiesiai į lauką ant žemės, tačiau buvo nesvarbu, kas atsitiks su šuniuku (34-35, 47-48 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

A. P. kaltė įrodoma tyrimo metu duotais jo parodymais, liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga.

Liudytojas Ž. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-10-12 būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apie 11.20 val. išgirdo atsimušusio į žemę kažkokio daikto ar kūno trenksmą ir šuns cypimą. Nuėjęs į balkoną jis pamatė lauke, ant žemės, gulintį šunį, vokiečių aviganio veislės, apie 2-3 mėn. amžiaus. Išėjęs greitai į lauką pažiūrėti iš arčiau, prie laiptinės, jis sutiko neblaivią kaimynę iš (duomenys neskelbtini) buto, paklausė jos, kur ši einanti. Kaimynė atsakė, kad eina pasiimti šuns. Tada jis pasakė jai, kad iškvies policiją ir ši negaus šuniuko. Kaimynė apsisuko ir nuėjo į kambarį, o jis pats priėjo prie gulinčio šuniuko, kuris inkšė, atrodė, kad jam lūžusios kojos. Belaukiant policijos jis pastebėjo, kad trečiame aukšte, (duomenys neskelbtini) bute, rūko kaimynas A. P.. Jam jis pasakė, kad tuoj atvažiuos policija. A. P. pripažino, kad išmetė šuniuką, matėsi, kad jis dėl to nesigaili. Tada jis nuėjo už namo pažiūrėti, ar neatvyko policija, sutiko iš (duomenys neskelbtini) buto kaimyną, paaiškino, kas nutiko, o už kelių minučių išėjo šuns šeimininkas A. P., kuris bandė eiti prie šuniuko ir jį pasiimti, tačiau jie jam neleido. Atėjus dar vienam kaimynui, A. P. pasišalino. Žmona K. T. pasakė, kad matė, kaip A. P. išvažiavo su taksi. Kaimynai iš (duomenys neskelbtini) buto šuniuką buvo įsigiję prieš 2-3 savaites, jis matė juos abu vedžiojančius šunį lauke (4 b. l.).

Liudytoja J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-10-12 buvo savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jau nuo ryto būdama bute girdėjo, kaip virš jos buto gyvenantys kaimynai, vyras ir moteris, girtauja. Apie 11.00 val., būnant kambaryje, iš kurio galima pateikti į balkoną, išgirdo lapų šnaresį ir šuniuko cypimą. Tuoj pat ji išbėgo į balkoną, pamatė ant žemės gulintį šuniuką. Suprato, kad šuo yra išmestas iš virš jos buto esančio (duomenys neskelbtini) buto. Prieš kelias savaites ji buvo mačiusi, kaip kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto šuniuką, kuris buvo išmestas, vedžiodavo lauke. Neužilgo prie gulinčio šuniuko pribėgo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto Ž. T.. Jis apžiūrėjo šuniuką ir pradėjo bendrauti su kaimynu iš (duomenys neskelbtini) buto. Tarp šių vyriškių pokalbis buvo trumpas. Ž. T. pasakė kaimynui iš (duomenys neskelbtini) buto, kad iškvietė policiją ir paklausė, ar jis išmetė šuniuką. Kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto prisipažino išmetęs šuniuką ir nuėjo į kambarį. Vėliau, priėjusi prie savo buto durų akutės, ji pamatė kaip kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto ėjo laiptais į lauką. Kaip vėliau kalbėjo kaimynai, ši kaimynė norėjo pasiimti šuniuką, tačiau jai to neleido kaimynai. Tuomet kaimynė grįžo atgal į butą. Kiek ji matė, kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto buvo akivaizdžiai neblaivi. Vėliau ji girdėjo, kaip lauke konfliktavo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto su kitais kaimynais. Kaip suprato iš kalbos, kaimynai jam neleido pasiimti šuns (19-20 b. l.).

Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-10-12 kartu su savo draugu A. P. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Būdami namuose jiedu gėrė alų. Bebūdama virtuvėje ji išgirdo, kaip A. P. susikeikė, ji atėjo iš virtuvės į kambarį. Pamatė, kaip iš balkono į kambarį grįžta A. P.. Įbėgusi į balkoną ji pamatė, kad lauke ant žemės guli šuniukas, kurį ji buvo pati padovanojusi A. P.. Ji suprato, kad A. P. šuniuką išmetė iš balkono. Tada ji išėjo į lauką pasiimti šuniuko, tačiau apačioje sutiko kaimynę, kuri pasakė eiti atgal į savo butą. Ji apsisuko ir grįžo į butą. Tuomet iš buto išėjo A. P. ir jis užrakino duris. Atgal į butą A. P. sugrįžo apie 15.00 val. Kur jis išvyko jai nieko nepasakojo. Dėl kokios priežasties A. P. išmetė šuniuką, ji nežino, galbūt šuo pasipainiojo jam po kojomis. Įvykio metu tiek ji, tiek A. P. buvo neblaivūs.

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. spalio mėnesį, tiksliai laiko neprisimena, pas jį į veterinarijos kliniką uniformuoti policijos pareigūnai atvežė jauną šuniuką. Pareigūnai paaiškino, kad šuniukas buvo išmestas pro langą. Jis minėtą šuniuką apžiūrėjo, pamena, kad buvo lūžęs šlaunikaulis. Šuniukui jis suteikė pirmąją medicinos pagalbą, davė vaistų, ir tolimesnei globai šuniuką atidavė policijos pareigūnams. Jie šuniuką išvežė į gyvūnų globos namus (18 b. l.).

2013-10-12 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (5-10 b. l.).

2013-10-12 išraše iš ligos istorijos nurodyta, kad šuniui padarytas šlaunikaulio lūžis (27 b. l.).

2013-10-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip liudytojas Ž. T. atpažįsta A. P. (14-17 b. l.).

2013-12-10 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip įtariamasis A. P. parodo nusikaltimo padarymo vietą (40-44 b. l.) .

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog jų visumos pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Minėtų įrodymų visuma, t. y. A. P. parodymai, liudytojų Ž. T., J. G., D. B., A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, aukščiau minėtų dokumentų turinyje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme be laisvės atėmimo yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad A. P. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (79 b. l.); civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje, padarymą siūlo skirti jam 150 valandų viešųjų darbų, taikyti BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti trečdaliu, paskirti 100 valandų viešųjų darbų, darbus atliekant per 3 mėnesius.

Kaltinamasis A. P. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme ir jos dydžiu.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skiriant bausmę A. P. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad A. P. yra teistas 2 kartus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (49-57 b. l.), turi galiojančių administracinių nuobaudų (61-65 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje buvo registruotas (66-67 b. l.). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus A. P. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė A. P. sumažintina vienu trečdaliu.

A. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista (36 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų kas mėnesį visuomenės labui, iš viso 240 (du šimtus keturiasdešimt ) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. skirti galutinę bausmę viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų kas mėnesį visuomenės labui, iš viso 160 (vieną šimtą šešiasdešimt ) valandų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui – panaikinti.

Išaiškinti A. P., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.