Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimo G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos įgaliotas pareigūnas (toliau – ir Institucija) surašė G. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio 10 d., apie 6.58 val., Kretingos rajone, Vydmantų gyvenvietėje, vairavo automobilį, būdamas neblaivus (lengvas neblaivumo laipsnis – 0, 77 promilės), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu nutarimu G. K. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (0, 77 promilės). Nuobauda už šį pažeidimą numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje - bauda vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. G. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu ir teismo atliktu jo kaltės įrodymų vertinimu.

Vadovaujantis ATPK 297 straipsniu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, apeliacinio skundo argumentai nesaisto ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Remiantis bylos duomenimis, G. K. buvo sustabdytas policijos pareigūnų 2009 m. rugpjūčio 10 d., apie 6.58 val., ir alkotesteriu nustatytas 0,77 promilių neblaivumas (b. l. 3, 8, 10), nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo paraudę akys, nerišli kalba, drebėjo rankos. Tą pačią dieną, apie 8.10 val., buvo atlikta medicininė apžiūra G. K. neblaivumui nustatyti, kurios metu pirmą kartą pučiant į alkotesterį 8.10 val., iškvėptame ore buvo nustatytas alkoholio kiekis – 0,38 promilės, antrą kartą, 8.30 val. – 0,35 promilės (b. l. 20). 8.15 val. paimtas kraujo mėginys ir nustatyta 0,20 promilių alkoholio koncentracija (b. l. 17).

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad G. K. padarė ar nepadarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (administracinė byla Nr. N261-3165/2009). Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutarimas administracinėje byloje N62-3686/2008).

Kadangi pareigūnų tikrinimo ir atliktos medicininės apžiūros bei kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas pakankamai dėmesio tam neskyrė, nesiėmė jokių veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos, nors pripažintina, kad tokia galimybė nagrinėjamu atveju yra – pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėjo svarstyti galimybę skirti byloje ekspertą. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė būtinų veiksmų byloje esantiems prieštaravimams dėl neblaivumo laipsnio pašalinti ir nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, kad G. K. padarė ar nepadarė administracinį teisės pažeidimą – vairavo būdamas neblaivus, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

G. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.