Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-02-01 · Civilinė byla Nr. e2S-114-613/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-01
Bylos Nr.
e2S-114-613/2018
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00350-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
R. J.
Trečiasis asmuo
Salantų regioninio parko direkcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-114-613/2018 (S) Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00350-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.2.4; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų (Skuodo rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 2 d. nutarties, kuria buvo sustabdyta civilinė byla Nr. e2-514-884/2017, civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui R. J., tretieji asmenys Salantų regioninio parko direkcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. A., dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą R. J. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2016-07-18 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-160718-00022, parengiant projektinę dokumentaciją ir sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius - išardyti savavališkai rekonstruoto statinio - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį - pristatytą priestatą, kurio ilgis - 53,70 m., plotis - 11,80 m., aukštis - nuo 3,5 m iki 4,0 m., adresu (duomenys neskelbtini)., ir sutvarkyti statybvietę; jei atsakovas R. J. per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovą sumokėti 30 Eur (trisdešimt eurų) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardyta savavališkai rekonstruoto statinio - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis - pristatytas priestatas, kurio ilgis - 53,70 m., plotis - 11,80 m., aukštis - nuo 3,5 m iki 4,0 m., adresu (duomenys neskelbtini) pasibaigimo, į Inspekcijos sąskaitą Nr. LT477300010126228899, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5445; jei Inspekcijos ieškinio 1 ir 2 punkte nustatyti reikalavimai bus patenkinti visa apimtimi ar iš dalies, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo?sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti statinio - pagalbinio ūkio paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), viešo registro tvarkytojui - VĮ Registrų centrui.Atsakovo atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu informavo, kad atsakovas yra ėmęsis veiksmų dėl žemės sklypo, kuriame yra ginčo statiniai, kadastrinių matavimų bylos parengimo. Nurodė, kad ribos tarp kaimyninių sklypų nustatymas yra svarbus sprendžiant šią bylą, tokią pat nuomonę išreiškė ir posėdyje dalyvavę ieškovo ir trečiojo asmens atstovai.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skuodo rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki bus parengta žemės sklypo (Šauklių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos 2004-10-28 projektu Nr. 13.6-3580 suprojektuotas 0,80 ha ploto žemės sklypas, projektinis Nr. 0001/1), kuriame yra ginčo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo ribos tarp kaimyninių sklypų nustatymas yra svarbus sprendžiant pareikšto ieškinio reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, todėl padarė išvadą, kad išsamiam ir teisingam bylos išsprendimui į bylą būtina pateikti kadastrinių matavimų bylą.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad rengiant kadastrinius matavimus būtina laikytis teisės aktų nustatytų procedūrų ir terminų, padarė išvadą, kad galutinis bylos parengimas gali užtrukti ir kol ji nėra parengta ir pateikta teismui, nėra galimybės civilinės bylos nagrinėti, todėl esant nustatytoms aplinkybėms pripažino, kad civilinę bylą sustabdyti būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą, panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nemotyvavo dėl kokių priežasčių byla negali būti nagrinėjama.Teismas netinkamai pritaikė bylos sustabdymo institutą, kadangi nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 164 straipsnio 4 dalyje nurodytų bylos sustabdymo pagrindų. Nagrinėjamu atveju bylos sustabdymo institutas negalėtų būti naudojamas kaip priemonė ieškinio pagrindą sudarančioms aplinkybėms panaikinti, t. y. byla negali būti stabdoma suteikiant atsakovui galimybę pašalinti savavališkos statybos padarinius. Bylos sustabdymas tam, kad atsakovas atliktų kadastrinius matavimus, yra visiškai nepagrįstas. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, leidžia atsakovui ir toliau nevykdyti įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius bei, sustabdęs civilinės bylos nagrinėjimą, nemotyvuotai ir nepagrįstai suteikia atsakovui neapibrėžtą terminą dėl kadastrinių matavimų bylos parengimo, nors atsakovo planuojami atlikti veiksmai nėra projektinės statinio dokumentacijos parengimas pagal kurią išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, o yra tik kaip sudėtinė proceso, siekiant įteisinti savavališkos statybos padarinius, dalis.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl įrodymų prijungimo

Atsakovas pateikė prašymą prie bylos prijungti naujus įrodymus – 2018 m. sausio 19 d. ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-876-1054/2018 ir 2018 m. sausio 26 d. teismo pranešimus.CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos klausimą yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013). Siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių anksčiau negalėjo pateikti nurodytų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas prideda pateiktus įrodymus prie bylos ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl bylos sustabdymo

CPK 162³ nustato, jog bylos sustabdymas – procesinių veiksmų kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui bylą išnagrinėti iš esmės. Teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, jei yra CPK 163 straipsnyje nustatyti privalomi bylos sustabdymo pagrindai, taip pat gali sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą nustatęs, jog yra CPK 164 straipsnyje nustatyti bylos sustabdymo pagrindai. CPK 164 straipsnyje įtvirtintas neprivalomų civilinės bylos sustabdymo pagrindų sąrašas yra neišsamus (šio straipsnio 4 punkte nurodyta, kad byla gali būti sustabdoma ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog tai būtina), taigi teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar yra pagrindas sustabdyti bylą. Teismo diskrecija sustabdyti bylą turėtų būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą (CPK 2 straipsnis) bei asmens teisės, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl civilinės bylos sustabdymo, t. y. jokių procesinių veiksmų joje neatlikimo, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus.Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo įstatymų leidėjas suteikė teismui teisę spręsti konkrečiu bylos atveju, t. y. nekonkretizuodamas visų galimų bylos sustabdymo atvejų, ar reikalinga sustabdyti. Aišku, šis bylos sustabdymo atvejis taip pat negali būti taikomas formaliai, o turi būti motyvuotai konstatuojama, byla negali būti nagrinėjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2005).Pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas nagrinėjamą bylą, rėmėsi CPK 164 straipsnio 4 punktu ir sustabdė civilinę bylą pripažinęs, jog bylą stabdyti yra būtina, siekiant išsamiai ir teisingai išspręsti bylą. Tam, kad išspręsti pareikšto ieškinio reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra svarbu nustatyti ginčo ribas tarp kaimyninių sklypų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės (apeliantės) argumentais, kad bylos sustabdymas tam, kad atsakovas atliktų žemės sklypo kadastrinius matavimus, yra nepagrįstas, ir kad nagrinėjamu atveju bylos sustabdymo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė panaikinti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žemės sklypo kadastrinių matavimų byla nagrinėjamu atveju galėtų būti pateikiama ir vertinama kaip įrodymas byloje, bet ne kaip pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad savavališkai rekonstruoto statinio dalis patenka į gretimą sklypą. Byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtina savavališkos statybos faktą. 2016 m. liepos 18 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-160718-00022 užfiksuoti pažeidimai, kad savavališka statyba atlikta neturint projekto ir patenka į gretimą sklypą. Šiai dienai savavališkos statybos aktas nėra nuginčytas, nėra paneigti akte užfiksuoti pažeidimai, todėl kadastrinių matavimų bylos parengimas nepaneigs aplinkybės, kad savavališka statyba patenka į gretimą sklypą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su ieškovės (apeliantės) argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai atsakovui suteikia neapibrėžtą terminą dėl kadastrinių matavimų bylos parengimo ir leidžia atsakovui nevykdyti įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymėtina, kad bylos sustabdymas nagrinėjamu atveju reiškia atsakovui palankių sąlygų sudarymą siekiant įteisinti savavališkos statybos padarinius ir tokiu būdu pašalinti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, kadangi vienas iš pareikštų ieškinio reikalavimų ir yra atsakovo įpareigojimas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2016 m. liepos 18 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-160718-00022, parengiant projektinę dokumentaciją ir sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Inspekcijai. Ir tik neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai rekonstruoto statinio-daržinės dalį (pristatytą priestatą) ir sutvarkyti statybvietę. Be to, iš šalių paaiškinimų, teiktų 2017 m. spalio 2 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, nustatyta, kad kadastrinių matavimų bylos parengimas trunka kelis mėnesius, todėl bylos sustabdymo institutas nagrinėjamu atveju netenka prasmės. Atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad Plungės apylinkės teisme yra pradėta nagrinėti civilinė byla pagal ieškovo R. J. ieškinį dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia iš dalies, įpareigojimo atlikti veiksmus, atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. A., E. M., kuriuo prašo 2002-05-28 d. Apskrities viršininko sprendimą Nr. 28-9914 pripažinti negaliojančiu dalyje dėl 2655 kv. m., patenkančių į sklypą (projektinis Nr. 7554/0001:pr1); 2007-09-10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7695 pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento dalyje dėl 2655 kv. m., patenkančių į sklypą (projektinis Nr. 7554/0001:pr1); 2007-09-10 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. 7697 pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento dalyje dėl 2655 kv. m., patenkančių į sklypą (projektinis Nr. 7554/0001:pr1); taikyti restituciją ir sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2655 kv. m. dalį, patenkančią į sklypą (projektinis Nr. 7554/0001:pr1), grąžinti Valstybei; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos po trūkumų, nustatytų Žemės sklypo kadastro bylos tikrinimo akto 2017-11-13 d. Nr. 15KAM - 94704 3.3.; 3.4; 3.5 punktų ištaisymo, formuoti sklypą (projektinis Nr. 7554/0001:pr1) ir patvirtinti sklypo (projektinis Nr. 7554/0001:pr1) kadastro duomenis atitinkamai su patvirtintu 1999-12-28 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 2745 žemėtvarkos projektu. Tačiau ši aplinkybė nevertintina kontekste sprendžiant klausimą dėl 2017 m. spalio 2 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi ji nebuvo žinoma ir vertinama priimant skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina byloje dalyvaujantiems asmenims, kad jie turi teisę reikšti prašymus bylą nagrinėjančiam teismui dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytą bylos sustabdymo pagrindą ir nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą, todėl ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų (Skuodo rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir civilinės bylos nagrinėjimą atnaujinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Giedrė Seselskytė