Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R.K., jo atstovui advokatui P.Juzikiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal R.K. skundą dėl nutarimo, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R.K., UAB „Utenos komunalininkas“ direktoriaus pavaduotojas, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros (toliau tekste – Utenos RAAD) vedėjo 2009-03-24 nutarimu nubaustas pagal LR ATPK 51⁶ str. 1 d. 300 Lt bauda už tai, kad atliekant UAB „Utenos komunalininkas“ abonentų išleidžiamų lietaus nuotekų į aplinką (į bendrovės eksploatuojamus tinklus be galutinių valymo įrenginių) tyrimą nustatyta, jog nuotekos išleidžiamos viršijant UAB „Utenos komunalininkas“ TIPK leidime Nr. TU (2) - 23 nustatytus kiekvienam abonentui normatyvus. Pagal laboratorinius tyrimus UAB „Švyturys – Utenos alus“ BDS₇-6 mgO₂/l, UAB „Statva“ skendinčios medžiagos 680 mg/l naftos produktų 15 mg/l BDS₇ 212 mg0₂/l, UAB „Utenos mėsa“ medžiagos 36 mg/l, UAB „Rokiškio pienas“ skendinčios medžiagos 118 mg/l, BDS₇-3 mgO₂/l, naftos produktai 3 mg/l, UAB „Utenos komunalininkas“ atsako už išleidžiamų nuotekų kokybę pagal TIPK leidimą ir taisyklių reikalavimus „Dėl TIPK leidimo išdavimo atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“.

Savo skundu R.K. prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad UAB „Utenos komunalininkas“, kurioje jis dirba direktoriaus pavaduotoju, Utenos rajono savivaldybės pavedimu eksploatuoja Utenos miesto lietaus nuotekų tinklus. UAB „Utenos komunalininkas“ aptarnauja 18 įmonių. 2009-02-26 Utenos RAAD keturiose iš jų paėmė mėginius iš nuotekų išleistuvų, rado taršos viršijimų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, kad tokie taršos normų viršijimai yra galimi, bendrovė moka atitinkamus taršos mokesčius bei vykdo visus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo reikalavimus. Tačiau mano, kad jis yra nubaustas nepagrįstai, nes „Paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos įrenginių naudojimo taisyklėse“ nurodyta, kad operatorius prižiūri, eksploatuoja paviršinę nuotekų sistemą nuo pirmo lietaus šulinio už abonento valdos ribos imtinai, už teršalus, iš įmonių ir organizacijų teritorijų patenkančius į miesto kanalizacijos tinklus, atsakingos pačios įmonės, o ne jų įmonė. Teršalų valymo ir sulaikymo įrengimai turi būti įrengti tik 2012 metais, UAB“Utenos komunalininkas“ neturi galimybių sulaikyti teršalų ištekėjimo iš nutarime nurodytų įmonių. Pačiame nutarime nustatyta, kad teršalus išleido kitos įmonės. Kadangi jų įmonė eksploatuojamų tinklų technologinių reikalavimų nepažeidė, pati teršalų į nuotekų tinklus neišleido, be to, tarp jų bendrovės ir nutarime nurodytų įmonių sudarytose sutartyse numatyta, kad už nuotekų taršą atsako būtent šios įmonės, todėl mano, kad administracinėn atsakomybėn turėtų būti patraukti bendrovių, teršiančių lietaus nuotekų tinklus, atsakingi asmenys, o ne tinklus eksploatuojanti bendrovė.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas papildomai paaiškino, kad pagal LR ATPK 51⁶ str. 1 d. atsakomybė gali kilti ne subjektui, eksploatuojančiam nuotekų tinklus, o teršėjui, t.y. šiuo atveju įmonėms, iš kurių į bendrus nuotekų tinklus ir pateko padidintos taršos nuotekos, be to nėra įrengtų valymo įrenginių, kurie privalomai turės būti įrengti iki 2012 metų, todėl UAB „Utenos komunalininkas“ neturėjo nei pareigos, nei galimybės išvalyti nuotekų.

Institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdį jam laiku ir tinkamai pranešta, prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, atsiliepimu teismui su skundu nesutinka, prašo palikti galioti R.K. atžvilgiu priimtą nutarimą ir nurodo, kad nuobauda jam paskirta teisėtai ir pagrįstai, nes UAB „Utenos komunalininkas“ kaip Utenos miesto lietaus nuotekų tinklus eksploatuojanti bendrovė, kurios veikla pasireiškia lietaus nuotekų surinkimu iš įmonių (nuotekų priėmimu iš abonentų išleistuvų į jos eksploatuojamus tinklus) ir jų išleidimu į paviršinius vandens telkinius, privalėjo užtikrinti TIPK leidimo išdavimui keliamas sąlygas, konkrečiu atveju, kad nebūtų viršyti leistini taršos normatyvai ir kad į įmonės eksploatuojamus lietaus nuotekų tinklus nebūtų išleistos paviršinės nuotekos, neatitinkančios (viršijančios) šiame leidime nustatytų reikalavimų maksimaliai taršai. Kadangi TIPK leidimas buvo išduotas būtent UAB „Utenos komunalininkas“, todėl pagal LR ATPK 51⁶ str. 1 d. subjektas yra būtent pareiškėjas R.K., kaip asmuo atsakingas už aplinkos apsaugą minėtoje bendrovėje.

Skundas tenkintinas.

LR ATPK 51⁶ str. 1 d. numato atsakomybę už nuotekų išleidimą į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo arba viršijant jame nustatytus teršiančių medžiagų normatyvus (reikalavimus), taip pat nuotekų išleidimą pažeidžiant nustatytus teršiančių medžiagų normatyvus (reikalavimus), kai leidimas nereikalingas.

Nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto „Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento“ (toliau tekste- Reglamentas) 18 p. reikalavimai. Šis reglamento punktas nustato į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumo leistinas normas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Utenos rajono valdyba 1996-12-20 sprendimu Nr. 563 (toliau tekste- Sprendimas) miestui priklausančių lietaus kanalizacijos tinklų eksploataciją pavedė UAB „Utenos komunalininkas“ (b.l.13). UAB „Utenos komunalininkas“ išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. TU(2)-23 (toliau tekste- TIPK leidimas), kurio 14.7 p. numato, kad ši įmonė atlieka lietaus kanalizacijos tinklų eksploataciją (b.l.68). Todėl laikytina, kad UAB“Utenos komunalininkas“ buvo įpareigota eksploatuoti nuotekų tinklus, valyti nuotekas nė vienu šių aktų nebuvo pavesta.

Šalys neginčija aplinkybės, kad 2009 m. vasario 26 d. Utenos RAAD atlikus UAB „Utenos komunalininkas“ abonentų išleidžiamų lietaus nuotekų į bendrovės eksploatuojamus tinklus tyrimą, rasta, jog UAB „Švyturys –Utenos alus“, UAB „Statva“, UAB „Rokiškio pienas“ ir UAB „Utenos mėsa“ išleido nuotekas, viršijančias šias įmones aptarnaujančios UAB „Utenos komunalininkas“ TIPK leidime nustatytus kiekvienam abonentui normatyvus.

Sprendimo 4 p. numato, kad kol nėra miesto lietaus kanalizacijos vandens valymo įrenginių, už teršalus iš įmonių ir organizacijų teritorijų, patenkančių į miesto lietaus kanalizacijos tinklus, o per juos į atvirus vandens telkinius, atsakomybė tenka abonentams, t.y. toms organizacijoms, iš kurių teritorijų patenka teršalai. UAB“Utenos komunalininkas“ su minėtomis įmonėmis (abonentais) yra sudaręs Abonento paviršinių ir drenažinių nuotekų priėmimo į miesto paviršinių nuotekų tinklus sutartis (toliau tekste- Dvišalės sutartys), kuriose yra numatyta abonentų pareiga užtikrinti, kad nuotekų, nuleidžiamų į miesto paviršinių nuotekų tinklus užterštumas neviršytų leistinų normų(b.l.15- 22). Šiose sutartyse taip pat numatyta, jog nustačius, kad dėl abonento kaltės į atvirus vandens telkinius pateko padidinti teršalų kiekiai, Utenos RAAD pateiktus administracinius ieškinius už viršnormius ir avarinius užteršimus apmoka būtent abonentas. TIPK leidimo 14.7 p. numato, kad Utenos rajono valdybos 1996-12-30 nutarimu Nr. 563 „Dėl lietaus kanalizacijos tinklų eksploatavimo“ įmonėms sutartiniu pagrindu yra teikiama lietaus nuotekų nuvedimo lietaus kanalizacijos tinklais paslauga ir už į tinklus išleistus teršalus pagal pasirašytas dvišales sutartis atsako abonentai.

Tokiu būdu tiek Sprendimas, tiek dvišalės sutartys su abonentais, tiek TIPK leidimas aiškiai apibrėžia, kam tenka atsakomybė už nuotekų, viršijančių leistinas normas, išleidimą, būtent- abonentui, išleidusiam tokias nuotekas. Iš pateiktos Utenos m. lietaus kanalizacijos tinklų schemos (b.l.10-11) bei administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančių paviršinio vandens ir nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo bei tyrimo protokolų matyti, kad buvo tikrinami ir mėginiai imami iš pirmų lietaus šulinėlių už abonentų (UAB „Švyturys –Utenos alus“, UAB „Statva“, UAB „Rokiškio pienas“ ir UAB „Utenos mėsa“) valdų ribų, t.y. nuotekos, viršijančios leistinas užterštumo normas, buvo patekę tiesiogiai iš abonentų tinklų į UAB“Utenos komunalininkas“ eksploatuojamus tinklus ir per šiuos tinklus nebuvo pratekėję. Tai konstatuota ir administracinio teisės pažeidimo protokole, nurodant, kad buvo atliekamas abonentų išleidžiamų į aplinką lietaus nuotekų tyrimas. Todėl ginčo atveju atsakomybė už nuotekų, viršijančių leistinas normas, išleidimą, tenka ne UAB“Utenos komunalininkas“, o abonentams.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, savo išvadą grindžia TIPK leidimo 33 lentelėje (b.l.25) nustatytomis didžiausiomis taršos, gaunamos su abonento nuotekomis, normomis, aiškindami, kad UAB“Utenos komunalininkas“ negalėjo iš abonentų priimti nuotekų, viršijančių šias normas. Toks institucijos argumentas yra nepagrįstas. Nei TIPK leidimas, nei Dvišalės sutartys nenumato UAB“Utenos komunalininkas“ pareigos ir galimybės nepriimti iš abonentų nuotekų, viršijančių TIPK leidime nustatytas normas. Pagal Dvišales sutartis abonentams numatytos sankcijos už padidintą taršą (didinamas mokestis už taršą ir pan.). Kaip jau buvo minėta, TIPK 14.7 p. nustato, kad pagal pasirašytas dvišales sutartis už į tinklus išleistus teršalus atsako abonentai.

LR ATPK 51⁶ str. 1 d. dispozicijoje numatyta veika, už kurią kyla atsakomybė pagal šį straipsnį- nuotekų išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo arba viršijant jame nustatytus teršiančių medžiagų normatyvus (reikalavimus).

Ginčo atveju buvo tirta ne UAB“ Utenos komunalininkas“ išleidžiamų į aplinką, o jos iš abonentų priimamų nuotekų užterštumas. Todėl byloje laikytina nenustatyta, kad UAB“Utenos komunalininkas“ į aplinką išleido nuotekas, viršijančias užterštumo normas. Net ir nustačius UAB“ Utenos komunalininkas“ išleidžiamų į aplinką nuotekų taršos normatyvų viršijimą, atsakomybė pagal LR ATPK 51⁶ str. 1 d. R.K. negalėtų kilti. Reglamento 17 p. numato, kad galimai teršiamoms teritorijoms, kuriose veikla jau vykdoma, Reglamento 18 p. nustatytos nuotekų užterštumo maksimalios normos laikymosi reikalavimai taikytini tik nuo 2012 metų. UAB „Utenos komunalininkas“ nuotekų valymo įrenginių nėra įrengta, todėl negalima konstatuoti, kad R.K. pažeidė Reglamento 18 p.

Dėl išvardintų motyvų laikytina, kad R.K. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 51⁶ str. 1 d., sudėties.

Be to, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime paskirti administracinę nuobaudą įvardinta tik abonentų veika, R.K., kaip UAB“Utenos komunalininkas“ vadovo, kalta veika iš viso nėra įvardinta. Tokiu būdu, administracinio teisės pažeidimo protokolu nesuformulavus kaltinimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dėl veikos, sudarančios administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 51⁶ str. 1 d., sudėtį, administracinė nuobauda pagal šį straipsnį jam negalėjo būti skiriama.

Dėl išvardintų motyvų laikytina, kad administracinė nuobauda R.K. paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, ginčijamas nutarimas naikintinas, byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą patenkinti.

Panaikinti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros vedėjo 2009-03-24 nutarimą, kuriuo R.K. nubaustas pagal LR ATPK 51⁶ str. 1 d. 300 Lt bauda ir bylą nutraukti.

Nutarimas per dešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.