Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-27 · Byla Nr. ATP-1179-582/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-27
Bylos Nr.
ATP-1179-582/2014
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00352-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dmitrijus Korsakovas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-1179-582/2014
Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00352-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. D. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimo E. D. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį, 127 straipsnio 3 dalį, 126 straipsnio 4 dalį E. D. surašytas už tai, kad jis 2014 m. birželio 14 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,85 promilės girtumas), nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų sustabdyti ar suvaldyti transporto priemonę, dėl to jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) namo tvorą. Eismo įvykio metu buvo apgadinta namo tvora ir automobilis. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Transporto priemonę vairavo neapsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu, taip pat su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir jo nepateikė policijos pareigūnui. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 16, 133, 231, 238 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimu E. D. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nubaustas 4500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

Šalies argumentai

E. D. apeliaciniame skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-10- 09 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Skunde nurodoma, kad teismas tik paviršutiniškai įvertino įrodymus byloje ir tendencingai rėmėsi kaltinančios pusės –policijos pareigūnų parodymais ir surinkta pirmine medžiaga, nepašalino abejonių, nepagrįstai atmetė liudytojų V. D. ir A. K. parodymus ir nesivadovavo principu „visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai“.

Apeliantas paaiškino teismui, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku buvo namuose, transporto priemonės nevairavo. Jo automobiliu į parduotuvę nupirkti butelio degtinės važiavo A. K., paprašytas V. D.. Šias aplinkybes šie liudytojai visiškai patvirtino teisme. Šių liudytojų ir apelianto parodymai yra nuoseklūs, logiški, jais netikėti teismui nebuvo jokio pagrindo, tačiau teismas minėtų liudytojų parodymais nesirėmė, motyvuodamas tuo, kad V. D. yra apelianto tėvas, o A. K. – draugas. Akivaizdu, kad nurodytas argumentas yra nepakankamas atmesti liudytojų parodymus. Teismas rėmėsi išimtinai policijos pareigūnų ir nukentėjusiosios A. S. parodymais, policijos surinkta medžiaga, vertino juos, kaip nekeliančius abejonės. Tokiu būdu teismas nevertino įrodymų viseto, neatkreipė dėmesio į parodymų skirtumus, todėl medžiagą ištyrė paviršutiniškai ir padarė nepagrįstas išvadas.

E. D. skunde pažymi, kad liudytoja A. S., iškvietusi policijos pareigūnus į įvykio vietą, iš karto po įvykio rašytame paaiškinime nurodė, kad jai būnant namuose matė, kaip apeliantas, išvažiavęs iš savo namų, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į jos namo tvorą ir ją apgadino, tuo tarpu apklausiama teisme liudytoja nurodė, kad jai dirbant darže matė, kaip įvyko eismo įvykis. Teismas neatsižvelgė į šių parodymų prieštaringumą ir nelogiškumą. Akivaizdu, kad būnant namuose neįmanoma matyti, kas įsėda ir vairuoja automobilį, bei nematant manyti, kad tas žmogus vairuoja, būdamas neblaivus. Šios liudytojos parodymai turi būti įvertinti kritiškai, nes ji jį apkalba. Kita vertus, aplinkybė, jog A. S. neturi jokių pretenzijų, neprašė atlyginti žalos, patvirtina, kad galimai įvykio iš viso nebuvo, nes reali žala yra nepadaryta. Dėl policijos pareigūnės J. K. apeliantas skunde nurodo, kad ji šioje byloje atliko faktiškai techninį darbą, tai yra paprašyta V. J. perrašė protokolą, užpildė transporto priemonės grąžinimo aktą bei atliko pataisymus dėl E. D. atliktų nuobaudų. Ji pati medžiagos netyrė, įvykio vietoje nebuvo, žmonių neapklausinėjo, todėl jos parodymais remtis, darant išvadas byloje, teismas neturėjo pagrindo. Vertindamas V. J. paaiškinimus teisme ir jo atliktus veiksmus, skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, kad šis pareigūnas, aiškiai suvokdamas, jog pažeidėjas yra smarkiai neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis) vis tiek jį neteisėtai neva apklausinėjo, jo parodymai, kad apeliantas atrodė tik lengvai apsvaigęs, visiškai nelogiški. Į bylą pateikta alkotesterio šaknelė, paties apelianto paaiškinimai teisme patvirtina, kad duodamas paaiškinimus iš karto po įvykio buvo per daug neblaivus, kad suprastų atliekamų veiksmų reikšmę ir rašomo teksto turinį, todėl teismas turėjo remtis jo parodymais, duotais teisme.

Skunde taip pat pažymima, kad teismas nepagrįstai rėmėsi į bylą pateiktomis 2014-06-14 darytomis nuotraukomis, iš kurių matyti, kad yra sugadinta tvora, medelis, kanalizacijos ir vandentiekio ženklas. Šiuo atveju būtina vertinti ir į bylą pateiktas automobilio „Volkswafen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuotraukas, iš kurių matyti, kad automobilio šonas yra nepažeistas, nenubrozdintas ir automobilio sužalojimų, būdingų įvykiui, nėra. Nei A. S., nei UAB „Kaišiadorių vandenys“ pretenzijų dėl tvoros ir stulpelio nereiškia. Todėl darytina išvada, kad 2014-06-14 eismo įvykio iš viso nebuvo. Atitinkamai nėra galimas ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos kvalifikavimas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, jeigu nepadaryta žala, tai jei ir buvo eismo įvykis, nėra jokio pagrindo teigti, kad asmuo pasitraukė, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės, tai yra pasitraukė tyčia. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad automobilis buvo rastas kieme, niekur nepaslėptas. Todėl šiuo atveju nėra būtinojo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto sudėties požymio – tyčios.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka su pažeidimo kvalifikavimu ir pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, kuris užtraukia administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą, jei tai padaryta neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Kaip minėta, šioje byloje nėra gauta duomenų, kad buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas turtas, o antra, nėra visiškai jokių duomenų dėl to, kad tas asmuo vairavo neblaivus. Neblaivumas yra nustatytas pagal A. S. parodymus, kuri iš vairavimo manieros sprendė, kad vairuotojas buvo neblaivus. Alkotesteriu neblaivumas E. D. nustatytas praėjus ilgam laiko tarpui nuo įvykio (14.50 val.). Kadangi girtumas buvo tikrinamas ne įvykio metu, todėl teigti, kad buvo vairuojama išgėrus – nėra pagrindo. Atitinkamai pažeidėjo veiksmai negali būti kvalifikuojami ir pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, užtraukiantį atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be to, veikas kvalifikuojant už vieną ir tą patį įvykį pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį su kvalifikuojančiu požymiu – girtumu, ir pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kur taip pat numatyta atsakomybė už vairavimą neblaiviam, asmuo būtų nubaustas už tą pačią veiką du kartus.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su E. D. paskirta administracine nuobauda. Teismui buvo pateikti duomenys, kad E. D. dirba (duomenys neskelbtini), buvo pridėta teigiama jo charakteristika, tačiau teismas į šiuos duomenis neatsižvelgė. Apeliantas pripažįsta, kad už analogiškus pažeidimus jis yra jau gavęs nuobaudų, tačiau jas visas yra atlikęs, kitos nuobaudos jam yra paskirtos už visiškai nepavojingus pažeidimus, todėl teismo padaryta išvada, neva jis ignoruoja nustatytas bendro gyvenimo taisykles ir yra charakterizuojamas neigiamai, yra visiškai nepagrįsta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininkė prašo E. D. apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą kaip teisėtą ir pagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

E. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirų įrodymų. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliantas ginčija įvykio aplinkybes bei įrodymų vertinimą, nesutinka su tuo, kad tai jis kaltas dėl eismo įvykio, apeliacinį skundą grįsdamas versija, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku buvo namuose, automobilį „Volkswafen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo ir galimai eismo įvykį sukėlė jo draugas A. K..

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, išnagrinėjęs skundžiamą nutarimą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą eismo įvykį nustatytomis aplinkybėmis sukėlė būtent apeliantas. Apylinkės teismas pažeidėjo kaltei pagrįsti ir faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti visiškai pagrįstai rėmėsi tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos A. S. teisme nurodytomis aplinkybėmis, kurios esminėse aplinkybėse sutapo su iš karto po įvykio surašytu jos paaiškinimu. Ši liudytoja viso proceso metu tvirtino aiškiai mačiusi, kaip jos kaimynas E. D., kurį ji pažįsta, 2014-06-14 vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas pro jos namus, nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į jos tvorą. Tai, kad ši liudytoja rašytiniame paaiškinime nurodė įvykio metu buvusi namuose, o teisme nurodė, kad buvo darže, nesudaro pakankamo pagrindo vertinti jos nurodytas aplinkybes kritiškai. Aplinkybė, kad liudytoja buvo darže, neprieštarauja jos nurodymui „buvau namuose“, kas nebūtinai reiškia namo viduje. Be to, apylinkės teismas neturėjo pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais dar ir dėl to, kad jie visiškai atitiko administracinio pažeidimo tyrimo metu surinktus duomenis ir jų pagrindu nustatytas įvykio aplinkybes. Į įvykio vietą pagal A. S. iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas V. J., (duomenys neskelbtini) namo kieme, rado apgadintą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ten pat surado automobilio vairuotoją E. D., kuriam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2,85 promilės), automobilis buvo nufotografuotas ir priverstinai transportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, vairuotojas nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 8). Šio policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes jis patvirtino ir teisme (b. l. 113). Be to, iš karto po įvykio ir pats E. D. pripažino, kad būdamas neblaivus vairavo nurodytą transporto priemonę ir jos nesuvaldęs atsitrenkė į Čiobiškio g. 4 namo tvorą, savo paaiškinime aiškiai ir nuosekliai išdėstydamas visas įvykio aplinkybes (b. l. 10). Versija, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir aplinkybėmis automobilį vairavo ne jis, o A. K., atsirado tik bylą nagrinėjant teisme, kur apelianto iniciatyva apklaustas jo tėvas V. D. ir minėtas draugas A. K. patvirtino naujai nurodomas įvykio aplinkybes. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, teismas pagrįstai nesirėmė teismo posėdyje minėtų liudytojų duotais parodymais, juos vertindamas kritiškai dėl galimo jų suinteresuotumo duoti apeliantui naudingus parodymus ir tokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį, taip pat dėl to, kad šių liudytojų nurodytos aplinkybės nebuvo konkrečios ir prieštaravo byloje nustatytoms aplinkybėms. Be to, kad eismo įvykį mačiusi liudytoja kategoriškai patvirtino aplinkybę, kad automobilį vairavo būtent E. D., teisme apklaustas policijos pareigūnas V. J. taip pat nurodė, kad pažeidėjas, apklausiamas iš karto po įvykio, nenurodė jokių aplinkybių, kad automobilį vairavo kitas asmuo ir pats kaltę dėl pažeidimo visiškai pripažino. Kaip netiesioginiu įrodymu remtasi ir policijos pareigūnės J. K. teisme duotais paaiškinimais, kad jai surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą E. D., jis nesakė, kad automobilio nevairavo. Taigi byloje nenustatyta jokių patikimų įrodymų, paneigiančių nurodytus duomenis ir patvirtinančių apelianto versiją, kad automobilį vairavo ne jis, o A. K., todėl minėti apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Aukštesnysis teismas taip pat kritiškai vertina ir atmeta E. D. skundo argumentus dėl to, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog eismo įvykio metu buvo padaryta kokia nors žala kitų asmenų turtui, todėl, jo nuomone, negalima ir administracinė atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Šiuos teiginius apeliantas grindžia tuo, kad byloje esančiose automobilio nuotraukose nėra užfiksuoti jokie automobilio pažeidimai, būdingi nustatytam eismo įvykiui, ir dėl padarytos žalos jam pretenzijų niekas nereiškė. Tačiau, priešingai nei nurodo E. D., minėtose foto nuotraukose matyti akivaizdūs automobilio apgadinimai – apibrozdinta dešinė automobilio pusė, nežymiai pažeistas automobilio galas, įlenktas priekinis automobilio buferis ir nuleista priekinio rato padanga (b. l. 40-41), byloje esančios įvykio vietos foto nuotraukos patvirtina liudytojos A. S. nurodytas aplinkybes dėl išverstos tvoros ir nugriautų kanalizacijos ir vandentiekio ženklų (b. l. 39). Tai, kad A. S. ir UAB „Kaišiadorių vandenys“ pretenzijų pažeidėjui dėl tvoros ir stulpelio apgadinimų neturi, dar nereiškia, kad eismo įvykio metu kitų asmenų turtui žala nebuvo padaryta. Šiuo atveju nekyla abejonių, kad asmuo, apgadinęs kitų asmenų turtą, iš eismo įvykio vietos pasišalino (automobilį nuvarė į kiemą), policijos pareigūnams apie eismo įvykį nepranešęs.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su E. D. neblaivumo konstatavimu, nurodant, kad šis faktas buvo nustatytas tik iš liudytojos A. S. parodymų, o alkotesteris panaudotas praėjus ilgam laiko tarpui nuo įvykio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytoja A. S. teisme paaiškino, kad ji, būdama darže, pamatė, kaip E. D. atbulas išvarė automobilį iš kiemo ir įvažiavo tiesiai į jos tvorą, iš vairavimo manieros ji nusprendė, kad jis vairavo, būdamas neblaivus, ji iškvietė policijos pareigūnus, E. D. iš griovio išvažiavo ir į savo kiemą grįžo prieš pat atvažiuojant policijai, visą tą laiką jie buvo lauke, policija atvažiavo gal po 20 minučių (b. l. 114). Nurodytas aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūno V. J. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kad apie eismo įvykį pranešimą gavo apie 14.17 val., iš karto vyko nurodytu adresu, kur kieme rado apgadintą automobilį ir neblaivų automobilio vairuotoją, kuriam alkotesteriu nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b. l. 8). Asmens blaivumo testo šaknelė patvirtina, kad testas atliktas 14.50 val. (b. l. 12). Taigi išdėstyti duomenys vienareikšmiškai patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad E. D. automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė, būdamas neblaivus. Dėl išdėstytų priežasčių aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su E. D. veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Tačiau iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto E. D. veikos kvalifikavimo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Kaip minėta, pažeidėjo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, <...> kelio arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus asmens. Todėl šiuo atveju E. D. veiksmai dėl to paties įvykio negali būti kvalifikuojami dar ir pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, taip pat numatančią atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vairuotojams esant neblaiviems, priešingu atveju, susidarytų neleistina situacija, kai asmuo būtų baudžiamas už tą pačią veiką (vairavimas esant neblaiviam) du kartus. Atitinkamai skundžiamo nutarimo dalis, kuria E. D. pripažintas padaręs ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir už jį jam paskirta administracinė nuobauda, naikintina.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Tačiau net ir panaikinus nutarimo dalį dėl E. D. nubaudimo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, švelninti jam nuobaudą, paskirtą sankcijos už sunkesnįjį (šiuo atveju ATPK 127 straipsnio 3 dalis) iš padarytų administracinių teisės pažeidimų ribose, pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai atsižvelgęs į padarytų pažeidimų kiekį ir pobūdį, įvertinęs E. D. asmenybę ir turtinę padėtį, nenustatęs jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, visiškai pagrįstai skyrė jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sankcijose numatytas vidurkį atitinkančias administracines nuobaudas. Atsižvelgus į tai, kad apeliantas anksčiau už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra nubaustas daugiau nei dvidešimt kartų, iš jų septynis kartus už vairavimą, jam esant neblaiviam, taip pat daug kartų – už vairavimą neturint tam teisės, neapsidraudus civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir kt., jam paskirtos administracinės nuobaudos tikrai nėra per griežtos. Šios išvados nepaneigia ir skunde nurodamos aplinkybės dėl E. D. įsidarbinimo ir darbdavio teigiamos charakteristikos.

Apygardos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimo dalis, kuria E. D. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje, yra pagrįsta ir teisėta, taip pat už šiuos pažeidimus apeliantui paskirta nuobauda yra tinkamai individualizuota. Tačiau skundžiamas nutarimas keičiamas dėl nepagrįsto E. D. veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

E. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimą pakeisti:

panaikinti nutarimo dalį, kuria E. D. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir už jį jam paskirta 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas