- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- 2-1756-196/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01181-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- A. K. T.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Valstybė atstovaujama Teisingumo ministerijai
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, civilinėje byloje Nr. 2-4191-852/2018 pagal ieškovės A. K. T. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. T. pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2 000 000 EUR žalą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovės A. K. T. ieškinį laikė nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui.
4. Teismas, konstatavo, jog ieškovė per teismo nustatytą ir vėliau teisėjos rezoliucija pratęstą iki 2018 m. rugsėjo 1 d. terminą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartimi nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino (ir nešalino), t. y. nepateikė teismui procesinio dokumento, atitinkančio jam keliamus turinio ir formos reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111, 135 straipsniai).
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė A. K. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė ne visais įrodymais ir nenurodė priežasčių, dėl kurių vienus įrodymus priėmė, o kitų ne.
5.2. Teismas negalėjo priimti skundžiamos nutarties, kadangi nenustatė ir netyrė tinkamai ieškinyje nurodytų aplinkybių sąžiningumo požiūriu. Vertindamas ieškinį, teismas turėjo remtis įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečių aplinkybių egzistavimo daryti pagal vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas pats turi teisę išsireikalauti iš atsakovės ar kitos įstaigos (organizacijos) reikiamą dokumentą.
5.3. Ieškovei nebuvo tinkamai suteikta teisė pašalinti nustatytus ieškinio trūkumus, pateikti papildomus įrodymus bei kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti, kaip tą interpretuoja apeliantė, ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016). Pažymėtina, kad ši tvarka yra privaloma visiems be išimties asmenims, o jos laikymasis padeda įgyvendinti ir vieną iš pamatinių teisės principų – visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą.
7. Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga ginčo šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimas, jo ribos, būtų aiškūs, teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus, prašymus, pareiškimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą procesinį spendimą. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
8. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Iš esmės ieškinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, šiuos ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, o ieškinio trūkumų šalinimo institutas dėl ieškinio pagrindo gali būti taikomas tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą. Taigi, ieškinyje aiškiai ir visiems (tiek teismui, tiek ir į procesą įtraukiamiems dalyvauti asmenims) suprantamai privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio.
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui dar ieškinio priėmimo stadijoje kilo abejonių dėl ieškinio ribų (ieškinio dalyko ir pagrindo), t. y. neaiškiai nurodomų faktinių aplinkybių koreliacijos su pareikštu ieškinio reikalavimu. Teismui kilus tokių abejonių, buvo taikytas ieškinio trūkumų ištaisymo institutas, juolab kad įstatymų leidėjas, nustatęs teismui bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis pareigą, įpareigoja teismą imtis visų būtinų priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis).
10. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 2 d. nutartyje nustatė paduoto ieškinio trūkumus, terminą jų šalinimui, o skundžiama nutartimi konstatavo, jog minėta nutartis neįvykdyta, t. y. ieškinio trūkumai nepašalinti. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pastarąja pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi ir prašo ją panaikinti.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateikto ieškinio turinį, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, sprendžia, kad apeliantė, prašydama priteisti 2 000 000 Eur žalos atlyginimą nenurodė, kokius būtent tiesioginius ar netiesioginius jau patirtus realius turtinius ar neturtinius padarinius (nuostolius) reikalaujama kompensuoti, nenurodė, kokiais įrodymais grindžiamas žalos dydis, neįvardyti konkretūs neteisėti veiksmai, iš kurių būtų kildinama žala, priežastinis ryšys ir kt. Šiuo atveju iš tiesų nėra galimybės identifikuoti faktinį ieškinio pagrindą, nuosekliai ir aiškiai (suprantamai) nėra išdėstytos bylos faktinės aplinkybės, nėra aišku kaip pateikti įrodymai koreliuoja su ieškinyje dėstomomis aplinkybėmis (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai). Apeliantė fragmentiškai dėsto asmeniniais vertinimais grindžiamą poziciją. Visiškai neaiškūs, padriki sakiniai bei tinkamai nesuformuluoti reikalavimai, net jeigu juos teismas priimtų ir civilinę bylą iškeltų, neabejotinai apribotų kitų asmenų (atsakovo) procesines teises pareikšti atsikirtimus bei išdėstyti savo argumentus dėl apeliantės siekiamo inicijuoti teisminio ginčo. Teismui priėmus tokį apeliantės paduotą ieškinį, kurio pagrindas ir dalykas nėra aiškiai suformuluoti, atsakovei būtų neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių reikia atsikirsti, o teismui būtų neaišku, kokias tikslias aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 2, 12, 142, 185 straipsniai). Todėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai, kurių apeliantė nešalino, laikytini esminiais ir trukdančiais iškelti bylą bei ją nagrinėti iš esmės.
12. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantė tinkamai nesuformulavo nei faktinio ieškinio pagrindo, nei ieškinio dalyko, o tai reiškia, kad ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Be to, ir savo atskirajame skunde apeliantė taip pat apsiribojo vien deklaratyviais teiginiais, nenurodydama jokių konkrečių skundžiamos nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo argumentų. Apeliantė neginčija fakto, kad ji teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, šios teismo nutarties neskundė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantei buvo nustatytas pakankamai ilgas terminas ieškinio trūkumams ištaisyti. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartis apeliantei įteikta 2018 m. liepos 9 d. (t. 1, b. l. 45), teisėjo 2018 m. liepos 17 d. rezoliucija terminas pašalinti ieškinio trūkumus pratęstas iki 2018 m. rugsėjo 1 d. (t. 1, b. l. 46). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, beveik dviejų mėnesių laikotarpis buvo pakankamas tiek pasirūpinti tinkamu atstovavimu arba valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti, tiek ir ištaisyti ieškinį.
13. Atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neištyrė ir neįvertino visų apeliantės pateiktų įrodymų, yra nepagrįsti. Ieškinio priėmimo stadijoje ieškinio reikalavimų pagrįstumas negali būti vertinamas, todėl byloje pateikti įrodymai, kurie sudarytų pagrindą tenkinti ar atmesti ieškinį, galėtų būti ištirti ir įvertinti tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje.
14. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nešalino teismo teisingai identifikuotų ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai jos ieškinį, kaip ir numato tokiu atveju CPK, laikė nepaduotu ir grąžino jį apeliantei (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.