Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. birželio 29 d. Prienų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo. Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu;

2) 2010 m. gegužės 27 d. Prienų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 187 str. 3 d. – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 m. 6 mėn.;

3) 2011 m. balandžio 20 d. Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – 4 m. laisvės atėmimo;

4) 2011 m. lapkričio 10 d. Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. – 5 m. laisvės atėmimo;

5) 2012 m. kovo 5 d. Prienų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. – 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

6) 2014 m. rugsėjo 5 d. Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. – 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;

7) 2018 m. gegužės 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, nebendrauti su nukentėjusiuoju V. J., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs)

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK), 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. A. 2022 m. birželio 25 d., apie 21.00 val., būdamas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) virtuvėje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikos padarymui, tarpusavio konflikto su J. M. metu, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam J. M. ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį, o nuo suduotų smūgių nukentėjusiajam J. M. nukritus ant grindų, spyrė jam ne mažiau kaip aštuonis kartus į įvairias kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajam J. M. kraujosruvą dešinės akies vokuose, žaizdą dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruvą veido dešinėje, apimančią žandą, pereinančią į kaklo vidurį bei dešinę, dešinio skruostikaulio lūžį, dešinės akiduobės sienelių lūžį, viršutinio žandikaulio dešinio ančio sienelių lūžį, kraujosruvą su nubrozdinimais kaklo kairiame šone bei krūtinėje, nubrozdinimą krūtinės kairėje viršutinėje dalyje, pereinantį į kairio peties priekinę dalį, kraujosruvą kairio peties išorinėje dalyje, kraujosruvas, nubrozdinimą kairiame žaste, nubrozdinimą kairiame dilbyje, kraujosruvas liemens dešinėje, kraujosruvas, nubrozdinimus nugaroje, nubrozdinimą kaklo dešiniame šone, nubrozdinimą dešinio kelio srityje, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. M. sveikatą.

Kaltinamasis K. A. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad galimai 2022 m. birželio 25 d. vakare nuvažiavo (duomenys neskelbtini), ps L. V.. Ten b uvo ir J. M.. Jie abu vartojo alkoholį. Dėl to tarp jo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, po to sudavė nukentėjusiajam du kartus ranka į veidą, 5-6 kartus įspyrė į šoną ir nugarą. Nuo smūgių nukentėjusysis nukrito, jam gulinčiam taip pat įspyrė. Įvykio metu buvo išgėręs. L. V. visa tai stebėjo, bet nieko nedarė. Tokį jo elgesį įtakojo pavydas. J. M. jis atsiprašė. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta.

Nukentėjusysis J. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 25 d. apie 20 val., jis atėjo pas savo pažįstamą L. V., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini). Pas ją namuose jie abu vartojo alkoholinius gėrimus. Maždaug apie 21 val. pas L. į namus atėjo jos buvęs sugyventinis K. A., kuris nieko nesakęs, virtuvėje pradėjo jį mušti. K. jam sudavė apie 3-4 smūgius kumščiu į galvą, veidą, ko pasėkoje jis nukrito ant grindų, tuomet K. kelis kartus spyrė jam į galvą, nugarą, kairę ranką. Kiek tiksliai kartų buvo jam spirta, pasakyti negali, nes buvo praradęs sąmonę. 2022 m. birželio 26 d. apie pietus į L. namus atvyko jo tėvas, kuriam kažkas pranešė, kad jis sumuštas ir jo tėvas J. M. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą (jam buvo nustatytas 0,29 promilių neblaivumas), o atvykę medikai jį išvežė į Kauno klinikas, kur jam buvo diagnozuota akies voko ir periokulinės srities žaizda, daugybiniai lūžiai, apimantys kaukolės ir veido kaulus (medicininių dokumentų išrašus pateikė prie apklausos protokolo). Kodėl K. A. jį sumušė, pasakyti negali, nes prieš tai jokių konfliktų su juo neturėjo. Įvykio metu pas L. V. buvo tik jis, L. ir K., daugiau jokių kitų asmenų nebuvo. Ar K. smurtavo prieš L., pasakyti negali, nes nematė. Civilinio ieškinio nereiškia, daugiau K. A. nematė, su juo nebendravo (1 t. b. l. 52-59, 60-62).

Liudytoja L. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad K. A. yra jos buvęs sugyventinis, su kuriuo ji negyvena apie pusę metų. Kiek jai yra žinoma jos buvęs sugyventinis K. A. 2022 m. birželio 25 d. paskambino jų bendram pažįstamam J. M. ir paprašė jos kieme apšienauti žolę. J. M. sutiko ir dienos metu buvo atvykęs pas ją į namus ir nušienavo kieme žolę, o po to išvažiavo namo. Vakare jai paskambino J. M. ir pasiūlė kartu išgerti alaus. Ji sutiko ir J.atėjus pas ją į namus jie kartu vartojo alkoholį. Po kurio laiko pas ją į namus atėjo K. A., kuris nieko nesakęs pradėjo J. sudavinėti smūgius į įvairias kūno vietas, tačiau kiek smūgių ir į kurias tiksliai kūno vietas K. sudavė smūgius J. ji dėl neblaivumo pasakyti negali, taip pat negali pasakyti ar nuo suduotų smūgių J. M. buvo nukritęs ant grindų. Taip pat vienu momentu K. A. ranka sudavė jai kelis smūgius į veidą, tačiau ji jam jokių pretenzijų nereiškia. Sudavęs smūgius J. M., K. A. iš jos namo išėjo. Nors J. M. visas veidas buvo mėlynas, ji nei policijos, nei medikų nekvietė, be to J. jos ir neprašė iškviesti greitąją, ji kartu su J. M. nuėjo miegoti. Prabudus ryte pamatė, kad J. M. visas veidas labai ištinęs, buvo visas mėlynas. Negali nurodyti kas, bet kažkoks asmuo paskambino J. M. tėvui ir pranešė, kad jo sūnus yra sumuštas. Neužilgo pas ją į namus atvažiavo J. M. tėvas, kuris apie įvykį pranešė policijai. Atvykę medikai apžiūrėjo J. M. ir jį išvežė į ligoninę, o ji medikų apžiūros atsisakė. Kodėl K. A. sumušė J. M. pasakyti negali, tik gali patvirtinti, kad įvykio metu, t.y. 2022 m. birželio 25 d. vakare jos namuose buvo tik ji, J. M. ir K. A., kuris panaudojo fizinį smurtą prieš J. M. (1 t. b. l. 85-88)

Liudytojas J. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad J. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo sūnus. 2022 m. birželio 25 d., dienos metu sūnus buvo pas savo draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini)., o pavakary sūnus grįžo namo. Kai sūnus jau buvo namuose jam paskambino L., gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir pakvietė jo sūnų J. ateiti pas ją išgerti alaus. Sūnus išvažiavo pas L. 2022-06-26 ryte jam paskambino kažkas iš (duomenys neskelbtini) gyventojų ir pasakė, kad jo sūnus J. pas L. yra sumuštas. Jis dviračiu nuvažiavo pas L. ir pas ją namuose rado sumuštą savo sūnų J., kurio visas veidas buvo su kraujosruvomis ir ištinęs. Sūnus pasakė, kad pas L. buvo atvažiavęs jos buvęs sugyventinis K. ir jį sumušė. Pamatęs sumuštą sūnų jis iš karto paskambino pagalbos numeriu 112 ir iškvietė medikus ir policiją (1 t. b. l. 81-82)

Apžiūros protokolu nustatoma, kad 2022 m. birželio 26 d. apžiūrėta įvykio vieta - namas adresu (duomenys neskelbtini). (1 t. b. l. 33-38).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti 2022 m. birželio 26 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis ("body" kameros), kuriuose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir vyro (J. M.), kuris nurodo, kad iš vakaro jis pas draugę L. E. gatvėje, (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį, o vėliau atvažiavęs L. buvęs sugyventinis K. jį sumušė (ant vyro veido matomos kraujosruvos, dešinė akis visiškai užtinusi) (1 t. b. l. 43-45)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1258/2022(02) nustatoma, kad J. M. nustatyta kraujosruva dešinės akies vokuose, žaizda dešinės akies apatiniame voke, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruva veido dešinėje, apimanti žandą, pereinantį į kaklo vidurį bei dešinę, dešinio skruostikaulio lūžis, dešinės akiduobės sienelių lūžis, viršutinio žandikaulio dešinio ančio sienelių lūžis, kraujosruva su nubrozdinimais kaklo kairiame šone bei krūtinėje, nubrozdinimas krūtinės kairėje viršutinėje dalyje, pereinantis į kairio peties priekinę dalį, kraujosruva kairio peties išorinėje dalyje, kraujosruvos, nubrozdinimas kairiame žaste, nubrozdinimas kairiame dilbyje, kraujosruvos liemens dešinėje, kraujosruvos, nubrozdinimai nugaroje, nubrozdinimas kaklo dešiniame šone, nubrozdinimas dešinio kelio srityje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dešimties trauminių poveikių ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2022 m. birželio 25 d.). Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kraujosruvos, nubrozdinimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu lūžiai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 t. b. l. 76-79).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).

Vertinant komentuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą. Nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada.

Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia sužalojo J. M.. Ir pats kaltinamasis neneigia savo kaltės. Visos ištirtos aplinkybės įrodo, kad konflikto pasėkoje nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai J. M. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytų aplinkybių metu. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 76-79). Nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs. Liudytoja L. V., buvusi įvykio vietoje, taip pat įvardina kaltinamąjį kaip asmenį smurtavusį prieš nukentėjusįjį.

Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 109,31 eurų už nukentėjusiojo J. M. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymą viso patyrė 109,31 Eur, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo K. A..

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. K. A. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str.). Kaltinamojo K. A. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

K. A. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, veika baigta. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2022 m. rugpjūčio 18 d. pagal LR ANK 424 str. 3 d. (paskirtos baudos nesumokėtos) (2 t. b. l. 21-59). VšĮ Kaišiadorių PSC duomenimis K. A. nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybės ligų, grupei. (2 t. b. l. 62). Kaltinamasis teistas septynis kartus. Šią nusikalstamą veiką padarė vedinas žemų smurtinių paskatų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujo nusikaltimo padarymo, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų bei įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, jį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. A. už nusikalstamos veikos padarymą, kaip recidyvistui, paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė A. K. 2022 m. liepos 28 d. nutarimu laikinai apribojo nuosavybės teisę į K. A. pinigines lėšas – 109,31 Eur, esančias K. A. vardu atidarytoje banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), banke Swedbank“, AB. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki bus atlygintas civilinis ieškinys.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ––CD laikmena paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n usprendžia:

K. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti K. A. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

Priteisti iš K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai, įm. kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, Vilniuje, civilinio ieškinio tenkinimui 109,31Eur (šimtą devynis eurus ir 31 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės A. K. 2022 m. liepos 28 d. nutarimą laikinai apriboti nuosavybės teisę į K. A. pinigines lėšas – 109,31 Eur, esančias K. A. vardu atidarytoje banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), banke Swedbank“, AB, iki bus atlygintas civilinis ieškinys.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus penkis peilius, džemperį, liemenėlę, chalatą, seilių lyginamąjį pavyzdį – sunaikinti, tris vienetus CD laikmenų palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.