- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-04
- Bylos Nr.
- 2VP-901-541/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01727-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Skolininkas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- G. V.
- Kategorijos
- 2.3.2.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.1.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, skolininkas R. V., suinteresuoti asmenys G. V., antstolis Mindaugas Dabkus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja D. Š. (toliau – ir pareiškėja, išieškotoja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, kad skolininkui R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su sutuoktine G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės G. V. gaunamų pajamų iš darbinės veiklos, tame tarpe nedarbo išmokos.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Mindaugas Dabkus vykdo Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-345-371/2017 dėl 5 258,80 Eur skolos ir 163,00 Eur per mėnesį išlaikymo išieškojimo iš skolininko R. V. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos D. Š. naudai. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (antstolio pateiktos vykdomosios bylos kopijos) duomenimis nustatyta, kad vykdydamas minėtą vykdomąjį dokumentą antstolis nustatė, kad skolininkas turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Antstolis taip pat nustatė, kad skolininkas turi sutuoktinę G. V., vedybų sutartis tarp suinteresuotų asmenų nėra sudaryta. Nustatęs, kad skolininkas neturi pakankamai asmeninio turto į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą antstolis 2023 m. spalio 19 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), areštavo R. V. sutuoktinės pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš jos darbinės veiklos, turto arešto mastas 11 307,93 Eur (b. l. 34-35, 46-48, 64-65, 104-105, 107-110 . Minėtas turto arešto aktas kartu su siūlymu patekti pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu pasiūlė suinteresuotiems asmenims R. V. ir G. V. pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka ir informavo, kad užpildytą sutikimą turi teisę pateikti per 20 dienų, tačiau skolininkas nurodyto sutikimo per nustatytą terminą nepateikė (b. l. 25-26, 31-33, 38-39, 40-48)
Antstolis 2023 m. lapkričio 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvarkymu antstolis pasiūlė išieškotojai kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo (b. l. 20-21).
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio nuostatas, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CK 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis).
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dar viena prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą (b. l. 34).
Nagrinėjamu atveju prezumpcijos, įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, nėra nuginčytos, be to, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės antstolio areštuotas pagal 2023 m. spalio 19 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko sutuoktinės pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš jos darbinės veiklos ir pripažinti, kad skolininkui R. V. priklauso ½ dalis sutuoktinės G. V. pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš jos darbinės veiklos, tame tarpe nedarbo išmokos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniu, 667 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos D. Š. prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkui R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš jos darbinės veiklos, tame tarpe nedarbo išmokos, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.