- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2009-10-08
- Bylos Nr.
- 1A-304-106-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Rasa Valentinienė, Juozapas Surblys
- Nuteistasis
- I. J.
Pranešėja R.Valentinienė Teisėja A.SadauskaitėBaudž. byla Nr. 1A–304-106/2009Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.17.5, 2.1.7.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2009 m. spalio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 str. 2 d. ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. J. nuteista už tai, kad ji, turėdama tikslą realizuoti, neteisėtai laikė namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus ir juos realizavo: I. J., turėdama tikslą realizuoti namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus iki 2007 metų vasario 2 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, nuomojamajame bute (duomenys neskelbtini)., neteisėtai laikė naminę degtinę: 40,32 litrus 54,0 % stiprumo; 32,98 litrus 54,5 % stiprumo; 10,01 litrų 55,0 % stiprumo; 10 litrų 55,7 % stiprumo; 9,98 litrus 58,5 % stiprumo; 20,08 litrus 53,6 % stiprumo; 36,75 litrus 51,5 % stiprumo; 26,20 litrų 51,8 % stiprumo; 26,10 litrų 48,5 % stiprumo; 88,05 litrus 52,5 % stiprumo; 27,81 litrus 52,5 % stiprumo; 51,37 litrus 52,37 % stiprumo; 60,80 litrus 49,0 % stiprumo; 5,05 litrų 53,5 % stiprumo, kol 2007 m. vasario 2 d., apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) realizavo – pardavė 0,2 l už 2 Lt policijos pareigūnams S. A. ir A. G., o likusi naminė degtinė, 445,3 litrų 2007 m. vasario 2 d., apie 14.30 val. buvo paimta.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistoji prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad nesutinka su nuosprendžiu. Tvirtina, kad rasta degtinė jai nepriklauso. Tuo tarpu neapklaustas liudytojas I. R., kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažintas įtariamuoju. Teismas neatkreipė dėmesį į tai, kad jis ne mažiau kaip keturis kartus buvo pripažinęs savo kaltę, t.y., kad naminė degtinė priklauso jam. D. Š., kuriam I. R. gyrėsi, kad naminė degtinė yra jo, nebuvo iškviestas ir apklaustas. Nebuvo atsižvelgta į liudytojų parodymus, kad būtent I. R. nuomavo šį kambarį, taip pat, kad nuomos sutartis buvo pasirašyta su juo. Taip pat nurodo, kad ji įvykio dieną grįžo iš Šiaulių apie 13 val.; policijos pareigūnai teigia, kad jie taip pat atvyko 13 val. Todėl tvirtina, kad ji negalėjo 450 litrų naminės degtinės per kelias minutes įnešti į (duomenys neskelbtini) butą. Mano, kad tai patvirtina I. R. kaltę. Policijos pareigūnai, neprisistatę ir nepateikę jokios sankcijos, prirakino ją prie grotų ir sumušė (2007-02-05 specialisto išvada Nr. G 349/07(03)). Nėra įrodymų, kad policijos pareigūnams ji pardavė dvi stiklines degtinės, nes šių stiklinių nėra, nėra pirštų atspaudų, vaizdo medžiagos.
Nuteistoji ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai I. J. pripažino kalta pagal BK 201 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvados.
Teisėjų kolegijos nuomone byloje surinkta pakankamai apeliantės kaltę patvirtinančių įrodymų. Nuteistoji I. J. apeliaciniame skunde neigia padariusį šį nusikaltimą, tačiau tokia jos versija paneigta byloje surinktais ir jo kaltę patvirtinančiais įrodymais. Tokie įrodymai yra liudytojų S. A., A. L., A. G., R. M., I. R. parodymai, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 5-15, 17-21, 29-30), specialisto išvada Nr. 3388 (t. 1, b. l. 27-28), teisiamojo posėdžio protokolas (t. 2, b. l. 91-104, 116-127).
Liudytojai S. A. ir A. G. parodė, kad jie, būdami policijos pareigūnais, turėjo informacijos, kad (duomenys neskelbtini) laikoma ir prekiaujama namine degtine, todėl jie užėjo į namą, ir A. G. I. J. paprašė „du po šimtą“ ir padavė du litus. Kai kaltinamoji padavė pripylusi dvi stiklines, jie griebė už rankų ir ją sulaikė. I. J. atsisakė atrakinti grotas. Liudytojas A. L. patvirtino matęs, kaip kaltinamoji pardavė policijos pareigūnams S. A. ir A. G. naminės degtinės. Minėti liudytojai, taip pat ir R. M. patvirtino, kad į namo vidų pateko tik atsukę varžtus ir nuėmę grotas. Viduje buvo pridėta daug įvairių talpų su namine degtine. Įėjus į namą matosi, kad yra pilstoma naminė degtinė, padėta užkanda.
Liudytojo I. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklūs. Pirmosios liudytojo apklausos metu jis parodė, kad nuomojosi butą kartu su I. J. viename name, kuriame laikė naminę degtinę (t. 1, b. l. 57-58). Tačiau vėliau savo parodymus pakeitė ir paneigė anksčiau duotus parodymus, kurie buvo palankūs nuteistajai. Jis taip pat patvirtino, kad pati I. J. jo paprašė prisiimti kaltę už tai, jog ji materialiai padės jam atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje (t. 1, b. l. 93-94). Šiuos parodymus jis patvirtino ir per akistatą su nuteistąja ir vėliau apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1, b. l. 96-97, 166-167). Apylinkės teismas, paneigdamas nuteistosios versiją, pagrįstai suabejojo I. R. prisipažinimu. Tokie I. R. parodymai buvo atmesti, nes jie neįtikinantys, nelogiški ir prieštaringi. Nėra pagrindo tikėti, kad nepažįstamas asmuo I. R. atidavė tokį didelį kiekį naminės degtinės palaikyti, tam, kad užsidirbtų, tačiau net nesutarė dėl konkretaus uždarbio, o vėliau net nesidomėjo, ar degtinė nerealizuota. Kitos apklausos metu I. R. nurodė, kad atlygio už tokią paslaugą nesitikėjo gauti, nors tokius akivaizdžiai neteisėtus veiksmus atliko nepažįstamo asmens paprašytas. Be to, liudytojas, prisiimdamas kaltę dėl naminės degtinės, nurodė skirtingas jos įgijimo aplinkybes, taip pat negalėjo detaliau jų prisiminti, nors toks atvejis jam buvo vienkartinis.
Kad I. R. buto nenuomojo patvirtino ir jo brolis A. R. su žmona O. R.. Jie patvirtino, kad pastarasis gyveno kartu su jais viename bute, kuris yra likęs jiems po jų motinos mirties. Pinigų nuomai jis neturėjo, nes tuo metu nedirbo, gyveno pas juos arba kartais pas tetą (t. 1, b. l. 150-153). Buto nuomos sutartis taip pat kelia abejonių. Kaip matyti, jis turėjo, kur gyventi, todėl nelogiška ir neįtikėtina, kad neturint darbo ir pinigų asmuo papildomai nuomotųsi butą. Be to, sutarties pasirašymo aplinkybes liudytojai nurodė skirtingai. Įvykio vietos apžiūros metu taip pat nerasta jokių duomenų, patvirtinančių, kad minimame name gyveno ar nuomojosi kambarį būtent I. R.. Liudytojų G. V. ir M. P. parodymai, kad I. R. nuomojosi vieną kambarį, neatitinka tikrovės ir vertintinas, kaip siekis palengvinti nuteistosios teisinę padėtį. Namo laiptinėje įtaisytos grotos rodo, kad taip buvo siekiama apsisaugoti nuo nepageidaujamų asmenų. Kelia abejonių ir tas faktas, kad I. R. dėl tariamo prisipažinimo į policiją kreipėsi praėjus dviems mėnesiams, nors jo paaiškinime nurodyta, kad jis buvo įvykio vietoje ir matė, kaip policininkai išlaužė grotas, išsivežė apeliantę bei naminę degtinę (t. 1, b. l. 56). Nuomos sutartis taip pat buvo pateikta tik po dviejų mėnesių. Todėl teisėjų kolegija tiki I. R. parodymais tik ta apimtimi, kuri neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kitus parodymus atmeta kaip visiškai nepagrįstus, prieštaraujančius elementariai logikai bei neatitinkančius faktines bylos aplinkybes.
Kaip minėta, policijos pareigūnai patvirtino ir detaliai nurodė, kad jiems naminę degtinę pardavė I. J.. Tokie jų parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs viso proceso metu, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo. Tiek įvykio vietos protokolas, tiek policijos pareigūnų parodymai patvirtina, kad I. J. laikė alkoholinius gėrimus tikslu juos realizuoti. Įrodymų, kad apeliantė alkoholinius gėrimus įsigijo, nėra, dėl tokios veikos ji nėra nuteista. Policijos pareigūnai į vidų pateko tik atsukę grotų varžtus. Namo viduje tiek laiptinėje, tiek antrame aukšte, skirtingose vietose buvo ne tik sandėliuojama plastmasinėse talpose naminė degtinė, bet ir ji pilstoma mažais kiekiais pardavimui. Tokią aplinkybę patvirtina rastos stiklinės, piltuvėlis. Todėl teisėjų kolegija neabejoja policijos pareigūnams parduotos naminės degtinės faktu.
Nuteistosios versija, kad naminės degtinės ji nelaikė ir ja neprekiavo, visiškai paneigta, todėl atmestina. Nors ji apeliaciniame skunde teigia, kad ji nuomojo tik vieną kambarį, kad naminė degtinė priklauso I. R., kuris taip pat nuomojo kambarį šiame name, tačiau tokių aplinkybių nepatvirtina liudytojo I. R. parodymai, taip pat neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Atitinkamai nėra pagrindo tikėti tokia gynybos versija.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistoji grįžo iš Šiaulių, todėl fiziškai neturėjo galimybės į butą įnešti tokį kiekį degtinės. Tačiau tokia aplinkybė neturi reikšmės veikos inkriminavimui, nes būtent ji pardavė degtinę policijos pareigūnams. Priešingu atveju, ji būtų apie tokį radinį pranešusi policijai.
Ištirtų įrodymų visetas rodo, kad I. J. parodymai pirmosios instancijos teisme yra nenuoširdūs, nenuoseklūs, prieštaringi, visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, apeliacinės instancijos teisme I. J. pripažino, kad prekiavo namine degtine, už dienos darbą gaudavo 20 litų, pripažino pardavusi policijos pareigūnams naminės degtinės, todėl buvusi sulaikyta. Teigė, kad pardavinėti naminę degtinę ji buvo samdoma, naminė degtinė jai nepriklauso. Kadangi I. J. prekiavo namine degtine, bute, kuriame ji buvo, buvo rasta didelis kiekis naminės degtinės, todėl veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar naminė degtinė priklausė I. J. ar kitam asmeniui, kuris byloje nėra nustatytas. I. J. pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 201 str. 2 d., konstatuojant, kad ji, turėdama tikslą realizuoti, neteisėtai laikė namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus ir juos realizavo.
Kadangi I. J. prekiavo namine degtine, aplinkybę, kad policijos pareigūnai iš jos nusipirko naminės degtinės, negali būti laikoma provokacija.
J. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 54 str. 2 d. reikalavimus. Skiriant bausmę buvo tinkamai atsižvelgta į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. I. J. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą. Ji nusikalto ne pirmą kartą, anksčiau daug kartų teista, naują nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, todėl ji laikytina recidyviste ir jai pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Apylinkės teismo nustatytas bausmės dydis atitinka BK 61 str. 2 d. nuostatas, todėl bausmė nuteistajai nelaikytina aiškiai per griežta.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistosios I. J. apeliacinį skundą atmesti.