- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-08
- Bylos Nr.
- 2YT-4712-292/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01656-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Pareiškėjas
- O. P.
- Suinteresuotas asmuo
- S. P., A. Ž.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu, suinteresuoti asmenys byloje - S. P. ir A. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškime prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad O. P. priėmė palikimą po savo sutuoktinio S. V. P. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad sutuoktinis S. V. P. mirė (duomenys neskelbtini) . Jos santuoka su S. V. P. buvo registruota (duomenys neskelbtini) . Santuokoje jie susilaukė dukros A. Ž. ir sūnaus S. P.. Mirusysis testamento nepaliko. Po jo mirties neužvesta jokių paveldėjimo bylų. M. S. V. P. turto paveldėtojai yra O. P., A. Ž. ir S. P..
Po sutuoktinio mirties liko turtas: gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais, esančiais(duomenys neskelbtini), bei prie namo esantis žemės sklypas 0.0465 ha. Iki sutuoktinio mirties ji su vyru gyveno kartu minėtame name. Po vyro mirties ji rūpinasi palikti turtu ir toliau gyvena minėtame name, moka mokesčius, rūpinasi namo remontu, naudojasi mirusiojo vyro visu paliktu turtu ir jį valdo.
Mirusiojo vaikai A. Ž. ir S. P. palikimo atsisako ir nereikalauja termino palikimui priimti atnaujinimo.
Manydama, kad dėl paveldėjimo galima kreiptis tik praėjus trims mėnesiams, ji kreipėsi pas notarą dėl sutuoktinio turto paveldėjimo praėjus minėtam terminui, tačiau notarinėje kontoroje buvo paaiškinta, kad ji yra praleidusi 3 mėnesių terminą palikimui priimti ir reikalinga kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. P., kuris yra pareiškėjos ir mirusiojo S. V. P. sūnus, teisme nurodė, kad sutinka su pareiškimu. Paaiškino, kad su tėvais buvo nerašytas susitarimas , kad po jų mirties jam atiteks kolektyvinis sodas, o jo seseriai – nuosavas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Tačiau sesuo suklydo kreipdamasi į notarą praėjus trims mėnesiams po tėvo mirties ir taip praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Namas, esantis(duomenys neskelbtini), registruotas tėvo vardu, o kolektyvinis sodas – motinos vardu. Neprieštarauja, kad jo motina priimtų palikimą po tėvo mirties. Ginčo ir ateityje nebus.
Suinteresuotas asmuo A. Ž. į teismo posėdį neatvyko, jai apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 35), byloje gautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, nes teismo posėdžio dieną ji bus išvykusi (b. l. 31). Atsiliepime į pareiškimą ir prašyme nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui (b. l. 29, 31). Byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjo S. V. P. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad S. V. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Mirusiojo turto įpėdiniai pagal įstatymą yra O. P., kuri buvo mirusiojo sutuoktinė (b. l. 9), S. P., kuris yra pareiškėjos ir mirusiojo S. V. P. sūnus (b. l. 13), ir A. Ž., kuri yra pareiškėjos ir mirusiojo S. V. P. dukra (b. l. 10, 12). Paveldėjimo byla po S. V. P. mirties nėra užvesta (b. l. 22).
Po S. V. P. mirties atsirado palikimas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys(duomenys neskelbtini) (b. l. 3-5, 6-7).
Nors pareiškėja po savo sutuoktinio mirties pas notarą dėl mirusiojo sutuoktinio palikimo nesikreipė, tačiau faktiškai vyro palikimą (gyvenamąjį namą su ūkio pastatu ir kitais statiniais bei žemės sklypu, esančiais(duomenys neskelbtini)) yra priėmusi ir jį valdė ir valdo, minėtu turtu rūpinasi, naudoja savo reikmėms (b. l. 16-19).
Interesų konflikto tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų dėl S. V. P. palikimo priėmimo nėra. Suinteresuotas asmuo V. P. ir A. Ž. neprieštarauja (b. l. 20, 21, 28, 29, 31), kad jų motina O. P. priėmė palikimą po savo sutuoktinio S. V. P. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po S. V. P. mirties jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti, priėmė mirusiojo S. V. P. sutuoktinė O. P..
Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, duomenų, kad paveldėjimo byla po S. V. P. mirties būtų užvesta byloje taip pat nėra, darytina išvada, kad nors O. P., nesibaigus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti po savo sutuoktinio mirties, palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau ji priėmė savo sutuoktinio S. V. P. palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Iš pareiškėjos priteistinos 8,34 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio S. V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio(duomenys neskelbtini) , mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Priteisti iš pareiškėjos O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.