Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Vaikų teisių apsaugos tarnyba palikė prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nes pareiškėja ir šiuo metu gyvena su savo nepilnamete dukra A. P. Adutiškio g. 3-6, Vilniuje, vykdo visus įsipareigojimus, nors nuomos sutartis ir nesudaryta, butas suremontuotas.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2006 m. spalio 18 d. sprendimu prašymą atmetė. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti prašymą CK 6.588 str. 4 d., nes į artimų giminaičių sąrašą, numatytą CK 3.135 str., pareiškėja nepatenka, o byloje surinkti įrodymai leidžia daryti teismui išvadą, kad A. K. buvo pareiškėjos išlaikytinis, o ne pareiškėja buvo jo išlaikytinė. Teismas nurodė, kad CK 6.284 str. pagrindu mirusio išlaikomi arba jo mirties dieną turėję teisę gauti iš jo išlaikymą, yra nurodomi nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, tačiau pareiškėja į šių asmenų sąrašą taip pat nepatenka, todėl ji negali būti pripažinta ir mirusio A. K. išlaikytine. Šis straipsnis negali būti aiškinamas plečiamai, siekiant nuomininko šeimos nariu pripažinti bet kokį giminaitį. Teismas nurodė, kad pareiškėjos 1997-04-01 pasirašyta subnuomos sutartis (b.l.66) negali būti pagrindu siekiant įrodyti tą aplinkybę, kad ji nuo 1997 m. gyveno kartu su A. K. adresu (duomenys neskelbtini), nes sutarties sudarymo metu galiojusio CK 336 str. numatė, kad tokiai sutarčiai sudaryti buvo būtina gauti nuomotojo, t.y. Vilniaus miesto savivaldybės sutikimą, tačiau pareiškėja tokių įrodymų teismui nepateikė, o savo 2006-04-14 prašyme nurodė, kad šiose patalpose ji negyveno 3 metus. Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ir išnuomoti įstatymo nustatyta tvarka ji kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu įrašyti ją į sąrašus asmenų, turinčių galimybę nuomoti socialinį būstą. Teismas taip pat nurodė, kad suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodyta aplinkybė, kad teismas negalėjo tokio pareiškėjos prašymo nagrinėti ypatingąja teisena atmestinas kaip nepagrįstas.

Butų kodekso 54 str. 3 d. nustatė, kad kiti giminaičiai gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais, jeigu kartu su nuomininku gyvena ir veda bendrą ūkį. Giminystės laipsnio ši norma nereikalavo. Pareiškėja niekada nebuvo išsikėlusi iš nurodyto buto. Šis butas yra vienintelė gyvenamoji vieta, kito nekilnojamojo turto ar nuomojamos patalpos ji neturi, tiek jos, tiek vaiko gyvenamoji vieta įstatymų nustatyta tvarka deklaruota bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėja L. M. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji yra A. K. šeimos narė (b. l. 1-4). A. K. , gimęs 1944-04-15 (b. l. 71), yra pareiškėjos motinos T. M. dėdė (b. l. 10, 13, 71). Jis su SP UAB „Namų ūkis“ 1997-03-18 sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį remiantis 1997-02-20 sprendimu Nr. 270 (b. l. 14, 65). Šios sutarties 1 p. nuomotojas suteikė nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui 30,73 kv. m. bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamąją patalpą Adutiškio g. 3-6, Vilniuje. Viena iš nuomininko teisių pagal nurodytą sutartį buvo nustatyta tvarka apgyvendinti kitus giminaičius. Šios teisės pagrindu 1997-04-01 A. K. priėmė gyventi į jo nuomojamą butą savo dukterėčią L. M. , suteikdamas jai naudotis buto, esančio Adutiškio g. 3-6, Vilniuje, 21,65 kv. m. plotu, šią teisę gyventi bute patvirtino Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato pasų poskyrio viršininkė. Vilniaus miesto VPK 3 PK VP pasų poskyrio 2005-12-09 pažyma Nr. 14-M17-4045 bei įrašas pareiškėjos pase patvirtina, jog L. M. ir A. P. (jos dukra) deklaravo savo gyvenamąją vietą nurodytu adresu nuo 1997-04-15 (b. l. 7, 18). Iš pareiškėjos pateiktų sąskaitų (b. l. 33-38) matyti, kad ji mokėjo nurodyto buto komunalinius mokesčius 2003-09-18, 2003-11-18, 2004-02-05, 2004-08-17, 2005-06-05, 2005-09-17, 2005-12-08, 2006-01-16, 2006-03-24. Taip pat L. M. sumokėjo A. K. susidariusius įsiskolinimus SP UAB „Naujininkų ūkis“ naudai (b. l. 40, 124-129). A. K. mirė 2005-10-26 (b. l. 19).

Kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2006-10-18 sprendimu nepagrįstai atmetė pareiškėjos L. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias gyvenamosios patalpos nuomos santykius. Teismas nepagrįstai vadovavosi 2000 m. CK 6.588 str. 4 d., numatančia, kad nuomininko šeimos nariais yra artimi giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais, ir todėl sprendė, kad pareiškėja negali būti pripažinta mirusio A. K. šeimos nare. Kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentu, nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėja apsigyveno A. K. nuomojamame bute nuo 1997 m. balandžio mėn., todėl teismas turėjo vadovautis tuo metu galiojančiais įstatymais, siekiant tinkamai apibrėžti tarp jų susiklosčiusius teisinius santykius, o būtent – Lietuvos Respublikos butų kodeksu, kuris pripažintas netekusiu galios nuo 1998-07-01 (Valstybės žinios, 1998-07-01, Nr. 59-1656) (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 str.). Pažymėtina, kad Butų kodekso 54 str. 3 d. nustatė, kad kiti giminaičiai gali būti pripažįstami nuomininko šeimos nariais, jeigu jie kartu su nuomininku gyvena ir veda bendrą su juo ūkį. Pareiškėjos įgytos šeimos nario teisės į gyvenamąją patalpą Butų kodeksui netekus galios automatiškai neišnyko, vėliau galioję teisės aktai nenumatė, kad nuo naujojo įstatymo įsigaliojimo dienos jos būtų panaikintos ar pakeistos. Be to, kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į nuomos santykių tęstinumo pobūdį, 2000 m. CK normų, kitaip reglamentuojančių nuomininko šeimos nario sąvoką, taikymas prieštarautų teisingumo ir teisinio saugumo principams. Net ir pripažinus CK 6.588 str. taikymo byloje galimybę, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 3.135 str., nes CK trečiosios knygos reglamentavimo sfera yra apibrėžta CK 3.1 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas galėjo konstatuoti, jog pareiškėja L. M. pripažinta nuomininko A. K. šeimos nare. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja atitinka Butų kodekso 54 str. 3 d. nustatytas sąlygas: pareiškėją ir A. K. sieja giminystės ryšiai, (giminystės laipsnis įstatyme nenkonkretizuojamas nustatant, kas yra kitas giminaitis), ji gyveno kartu su A. K. viename bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir vedė bendrą ūkį kartu su juo, t. y. mokėjo buto komunalinius mokesčius bei susidariusius įsiskolinimus, prižiūrėjo ir išlaikė A. K. , kadangi jis niekur nedirbo ir negavo jokių socialinių išmokų laikotarpiu nuo 1996-2005. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba 2006-09-04 rašte dėl nepilnametės A. P. nurodė, kad su pareiškimu iš esmės sutinka, nes pareiškėja, gyvendama su giminaičiu A. K. , vedė bendrą ūkį, mokėjo už šio buto komunalines paslaugas, dengė savo giminaičio - pagrindinio buto nuomininko skolas už buto nuomą ir komunalines paslaugas, tuo pačiu buvo jo šeimos nariu, jį prižiūrėjo ir materialiai išlaikė (b. l. 53). Taigi gyvenimo kartu su A. K. ir bendro ūkio vedimas byloje patvirtintas ne tik pareiškėjos paaiškinimais, pateiktais įrodymais, bet ir suinteresuoto asmens padarytomis išvadomis.

Kolegija taip atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis 1997-04-01 nuomos sutartimi, patvirtinančia tą aplinkybę, jog L. M. apsigyveno pas A. K. . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-11-11 nutarimo „Dėl duomenų apie asmens nuolatinę gyvenamąją vietą įrašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase ir registravimo tvarkos“ 1 p. nurodyta, kad duomenys apie asmens nuolatinę gyvenamąją vietą įrašomi Lietuvos Respublikos piliečio pase. Duomenims apie asmens nuolatinę gyvenamąją vietą įrašyti (įregistruoti) pateikiamas nustatytos formos asmens prašymas, kuriame turi būti gyvenamąjį plotą suteikiančio asmens bei jo pilnamečių šeimos narių arba savininko (individualinio butų fondo namuose) parašais patvirtintas sutikimas dėl įregistravimo, ir pasas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja deklaravo gyvenamąją vietą laikydamasi teisės aktų nustatytos tvarkos, gyvenamąjį plotą suteikiantis asmuo, šiuo atveju A. K. , 1997-04-01 sudarydamas nuomos sutartį su L. M. , išreiškė savo valią dėl jos įregistravimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė tam neprieštaravo ir nepateikė jokių įrodymų, kad nebuvo leidžiama apsigyventi ar prisiregistruoti nurodytame bute pareiškėjai kaip šeimos narei pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Esant nustatytoms aplinkybėms kolegija sprendžia, kad yra visi įstatymo nustatyti pagrindai pripažinti pareiškėją A. K. šeimos nare. Todėl kolegija tenkina ieškinį ir priimdama tokį sprendimą atsižvelgią į tai, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos energetikos ir ūkio departamento ieškovė pripažinta asmeniu, kuriam reikalinga socialinė parama - socialinė būsto nuoma, ir 2007-01-26 įrašytą į eilę tokiam būstui gauti.

Iš suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą po 100 Lt, išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos eisme – 200 Lt. (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis). Nustatytas išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl nurodytų motyvų pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškimas tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320, 323-331 str. kolegija

nusprendė:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti L. M. , a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), A. K. šeimos nare.

Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 400 Lt bylinėjimosi išlaidų L. M. naudai.