- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-07-05
- Bylos Nr.
- 1-1680-1155/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02726-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas, o būtent: jis 2022 m. sausio 22 d. apie 18.59 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu susidūrė su automobiliu „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. Ž., ir, išlipęs iš transporto priemonės, pasišalino iš eismo įvykio vietos bei vartojo alkoholį po eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai apie 21.16 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,88 prom. etilo alkoholio koncentracija.
Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. K. parodė, kad kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažįsta visiškai. Paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje parkavo mašiną ir nepajuto, kad kažką būtų kliudęs. Išlipo iš mašinos, ant mašinos nebuvo jokių žymių, pradėjo eiti pas savo draugą. Nukentėjusysis sakė, kad jis sukėlė eismo įvykį, tačiau jis, nelaukdamas, kol bus nustatytos eismo įvykio aplinkybės, nuėjo pas draugą, kartu vartojo alkoholinius gėrimus, dviese išgėrė apie 1 l degtinės. Vėliau pats grįžo į tą pačią vietą, nes pamatė policiją su švyturėliais, jam davė papūsti į alkotesterį maždaug po pusantros valandos. Jis pasakė policijos pareigūnams, kad jis su draugu vartojo alkoholinius gėrimus. Sutinka su nustatytu neblaivumo laipsniu. Automobilis jam nepriklauso. Blogai vertina savo elgesį. Šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), taip pat su paspirtuku išvežioja maistą, galėtų paskirtą baudą sumokėti dalimis.
Teisiamajame posėdyje parodymus davęs kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. K. parodė, kad supranta jam pareikštą įtarimą, tačiau neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir pateikti negali, jį pametė ir apie tai niekam nepranešė (b. l. 145‑146).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Ž. parodė, kad 2022 m. sausio 22 d. apie 18.29 val. kartu su savo 16 metų amžiaus drauge A. M. sėdėjo jam priklausiančiame automobilyje „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir laukė užsakymo. Automobilis tuo metu stovėjo parduotuvės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Sėdint automobilyje, į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo baltos spalvos automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sukdamas į kairę kliudė visą jo automobilio kairę pusę. Įvažiavęs į jo automobilį, šis to net nepastebėjo, pavažiavo toliau ir prisiparkavo. Po eismo įvykio jo draugė išlipo iš automobilio ir savo mobilaus ryšio telefonu nufotografavo automobilio „Renault“ galinę dalį. Tą padarė norėdama užfiksuoti šio automobilio valstybinį numerį. Tada iš automobilio „Renault“ išlipo vyras, kuriam maždaug (duomenys neskelbtini), vilkėjo tamsiai raudonos spalvos žieminę storą striukę, plaukai buvo žili, pakelti į viršų. Išlipęs iš automobilio asmuo pradėjo šalintis, jis pasakė A. M., kad kviestų policiją, o pats nuėjo paskui minėtą asmenį, bandė sulaikyti, griebė už rankos, tačiau asmuo pradėjo spardytis, mosikuotis rankomis. Jis norėdamas išvengti fizinio kontakto nebandė šio asmens sulaikyti, sekė iš paskos. Vyras nuėjo iki (duomenys neskelbtini) namo ir užėjo į jo laiptinę, šio namo kodines duris atidarė raktu (magnetu). Jis tuo metu bandė sulaikyti duris, tačiau asmuo pradėjo spardytis, todėl duris paleido. Tada prie (duomenys neskelbtini) namo atvažiavo policija. Tuo metu kažkoks žmogus išėjo iš namo ir taip pareigūnai pateko į namo vidų. Jis kartu su pareigūnais apžiūrėjo visus namo aukštus, tačiau asmens nerado. Tada su pareigūnais grįžo į įvykio vietą. Kažkur po 1 val. į eismo įvykio vietą atėjo tas pats vyras. Pareigūnai paklausė minėto vyro, ar šis vartojo alkoholinius gėrimus. Asmuo nurodė, kad vartojo kažkur prieš valandą. Tuo metu buvo apie 20 val., tai reiškia, kad vyras teigė vartojęs alkoholinius gėrimus apie 19 val. Kai įvyko eismo įvykis, iš automobilio „Renault“ išlipęs vyras buvo visiškai neblaivus, eidamas svirduliavo, vos nekrito ant žemės, elgėsi neadekvačiai, sunkiai orientavosi aplinkoje. Vyras buvo neapsisprendęs dėl įvykusio eismo įvykio, t. y. iš pradžių pareigūnams sakė, kad vairavo minėtą automobilį, po to nurodė, kad nevairavo. Pareigūnai pasodino minėtą vyrą į tarnybinį automobilį, šis pradėjo daužyti automobilio vidų, tačiau pareigūnai jį nuramino. Kai pareigūnai pasiūlė asmeniui pasitikrinti blaivumą, šis nurodė, kad automobilio nevairavo. Ar buvo patikrintas asmens neblaivumas, nežino. Po kurio laiko į įvykio vietą atvyko dar vienas policijos ekipažas, kuris įformino eismo įvykį, o pirmas atvykęs ekipažas minėtą vyrą išsivežė. Pareigūnai buvo nuėję į prekybos centrą (duomenys neskelbtini) pas apsaugos darbuotojus pasižiūrėti, ar šios parduotuvės vaizdo kamerų fiksavimo laukas apima eismo įvykio vietą, tačiau pareigūnai nurodė, kad per kameras eismo įvykio vietos nesimato (b. l. 40–43).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. M. parodė, kad apie 19 val. ji su savo draugu A. sėdėjo jo automobilyje „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aikštelėje. Sėdėdama automobilyje pajuto, kad kažkas į juos įvažiavo. Pastebėjo, kad tai automobilis „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš automobilio išlipo vyras, jis buvo šviesių plaukų, apsivilkęs tamsiai raudonos spalvos striukę ir apsimovęs tamsias kelnes, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Matėsi, kad tas vyras buvo neblaivus, svyravo, nesiorientavo aplinkoje. Išlipęs iš automobilio, jis vos uždarė jo duris, eidamas labai svyravo, nenorėjo palaikyti akių kontakto. Jie to vyro paklausė, ar jis matė, kas įvyko, šis atsakė, kad nieko nežino ir nuėjo. Vyras ėjo link parduotuvės „Lidl“, o A. ėjo paskui jį. Ji iškvietė policijos pareigūnus. A. sakė tam vyrui, kad šis sustotų, tačiau vyras jo neklausė ir ėjo toliau, o A. ėjo jam iš paskos. Po kurio laiko jai paskambino policijos pareigūnai, kuriems nurodė, kad A. nuėjo paskui tą vyrą ir maždaug nurodė vietą, kur jie nuėjo. Tada po kurio laiko į (duomenys neskelbtini) aikštelę atvažiavo policijos pareigūnai su A., tačiau to vyro su jais nebuvo. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino visą situaciją. Atvykę policijos pareigūnai pradėjo forminti įvykį, davė rašyti paaiškinimus. Po kažkur valandos atvažiavo dar vienas policijos ekipažas. Po kurio laiko tas pats vyras atėjo į (duomenys neskelbtini) aikštelę, pamatęs policijos pareigūnus, paspartino žingsnį ir ėjo toliau, tačiau policijos pareigūnai jį sulaikė. Pareigūnai jo paklausė, ar jis vairavo automobilį, tačiau jis tą neigė. Vyras nurodė, kad automobilis priklauso įmonei. Automobilis buvo paliktas atrakintas su to vyro daiktais. Eismo įvykio metu smūgis į automobilį nebuvo labai stiprus, nubrauktas automobilio šonas. Buvo galima suvokti, kad įvyko eismo įvykis, nes girdėjosi durų įlenkimas (b. 1. 50–53).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. V. parodė, kad jis dirba vyriausiuoju patruliu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) rinktinėje „Vytis“. 2022 m. sausio 22 d. patruliavimo metu, kartu su vyriausiuoju patruliu D. K., gavo pranešimą iš Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) aikštelėje pranešėjo automobilį „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas po eismo įvykio pasišalino. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko A. Ž., kuris paaiškino, kad parduotuvės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje į jo automobilį „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino vairuotojo pusės priekinį sparną ir dureles. Iš karto po eismo įvykio automobilio „Renault“ vairuotojas išlipo iš automobilio ir pradėjo šalintis link (duomenys neskelbtini), vėliau įėjo į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę. Atvykus nurodytu adresu ir patikrinus namo laiptinę, minėto asmens nerado. Įvykį taip pat matė pranešėjo draugė A. M. Įregistruoti minėtą eismo įvykį atvyko V1841. Bendraujant su jais, prie jų priėjo pranešėjas A. Ž. ir nurodė einantį pro šalį tą patį asmenį, kuris pasišalino iš eismo įvykio. Tai buvo A. K. Bendraujant su minėtu asmeniu, šis paaiškino, kad ėjo pro šalį namo, automobilio nevairavo ir eismo įvykio nepadarė, vėliau paaiškino, kad automobilį vairavo, pastatė jį stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir išėjo link namų. Paklausus A. K., ar jis vartojo alkoholį, šis nurodė, kad vartojo po eismo įvykio. Bendraujant su A. K., nuo šio sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, todėl alkotesteriu buvo patikrintas A. K. blaivumas ir pirmu pūtimu nustatytas 3,04 prom. girtumas, antru pūtimu – 2,88 prom. girtumas. Į eismo įvykį atvykęs policijos ekipažas V1841 įformino eismo įvykį Nr. 07-22-9566599. Į vietą atvyko automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas A. J. ir pasiėmė automobilį (b. l. 34–37).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. K. parodė, kad dirba vyriausiuoju patruliu Vilniaus AVPK rinktinės „Vytis“ 1-oje kuopoje. 2022 m. sausio 22 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu L. V. iš Vilniaus AVPK OVS buvo gauti du pranešimai dėl neblaivaus vairuotojo. Pirmas iš šių pranešimų buvo gautas apie 18.30 val. Pranešime buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) taromato stovi automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio variklis įjungtas ir prie vairo sėdi neblaivus vyras. Atvykus į įvykio vietą pastebėjo, kad automobilių stovėjimo aikštelėje stovi baltos spalvos automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio variklis buvo įjungtas. Priėjus prie minėto automobilio ir atidarius vairuotojo dureles, pastebėjo, kad prie vairo miega vyras. Pažadinus minėtą vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, A. K., pasiteiravo, ką šis čia daro. A. K. parodė, kad jis tiesiog miega ir šildosi automobilyje. Kadangi vairavimo fakto nebuvo, jis su kolega įspėjo A. K., kad šis neblaivus automobilio nevairuotų ir išvažiavo. Tą pačią dieną, apie 19.01 val., buvo gautas pakartotinis pranešimas dėl to paties automobilio. Pranešime buvo nurodyta, kad parduotuvės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje susidūrė automobiliai „Seat“ ir minėtas automobilis „Renault“, kurio vairuotojas šalinasi link parduotuvės (duomenys neskelbtini). Vykstant į įvykio vietą susisiekė su pranešėju, kuris nurodė, kad eina paskui besišalinantį vyrą. Pranešėjas laukė jų prie dvylikos aukštų namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kaip paaiškėjo, pranešėjas buvo A. Ž., kuris nurodė, kad matė, kaip minėtas vyras užėjo į dvylikos aukštų namą, tačiau tikslaus adreso šiuo metu pasakyti negali, neatsimena. Kartu su pranešėju jie apžiūrėjo šio namo laiptinę, tačiau minėto vyro nerado. Tada kartu su pranešėju grįžo į įvykio vietą, t. y. parduotuvės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę. Įvykio vietoje buvo pranešėjo draugė A. M., kuri paaiškino, kad automobilis „Renault“ įvažiavo į jos draugo A. Ž. automobilio „Seat“ šoną, išlipęs iš transporto priemonės vairuotojas pradėjo šalintis iš įvykio vietos. A. Ž. ir A. M. nurodė, kad bandė stabdyti šitą vyrą, tačiau jis nereagavo ir šalinosi. Į įvykio vietą atvykus kelių policijos ekipažui, A. Ž. nurodė į pro šalį einantį asmenį sakydamas, kad čia tas pats asmuo, kuris vairavo minėtą automobilį „Renault“. Tada kartu su kolega pastebėjo, kad tai būtent tas pats A. K., kuris apie 18.30 val. pirmo pranešimo metu sėdėjo automobilyje „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir miegojo, tačiau šį kartą automobilis jau stovėjo kitoje vietoje nei pirmą kartą atvykus į iškvietimą. Nuo A. K. sklido stiprus alkoholio kvapas, alkotesteriu patikrinus jo blaivumą, jam buvo nustatytas apie 3 prom. girtumas. A. K. tvirtino, kad alkoholinius gėrimus vartojo neseniai, išlipęs iš automobilio. Jis su kolega paaiškino A. K., kad padarius eismo įvykį iki jo aplinkybių nustatymo, draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, tačiau šis nurodė, kad jis nevairavo minėto automobilio, nenurodė, kas šį automobilį vairavo. Taip pat A. K. nurodė, kad šį automobilį jis nuomojasi, su juo vežioja maistą. Į įvykio vietą atvyko už automobilį atsakingas asmuo, kuriam jis buvo perduotas (b. l. 57–60).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. L. parodė, kad įtariamasis yra jos vyras. Automobilį „Renault“, valst. Nr. neatsimena, nuomojasi pati iš įmonės per pažįstamus, automobilį naudojo darbui – maisto išvežiojimui. A. K. šiuo automobiliu iš viso nesinaudojo. Įvykio dieną, tikslaus laiko ir datos neatsimena, kartu su savo vyru A. K. atvažiavo pas jo mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Automobilį paliko parduotuvės (duomenys neskelbtini) aikštelėje, (duomenys neskelbtini), ir nuėjo pas A. K. mamą. Ten A. K. vartojo daug alkoholinių gėrimų ir tarp jų įvyko gana rimtas žodinis konfliktas, ji nusprendė išsikviesti taksi ir važiuoti namo, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilio „Renault“ rakteliai liko A. K. mamos namuose. Kas vyko toliau su šiuo automobiliu, pasakyti negali, kadangi buvo išvažiavusi. Jai išvažiavus A. K. porą dienų buvo nepasiekiamas, jo telefonas buvo išjungtas. Tada poros dienų laikotarpiu su ja susisiekė šio automobilio savininkas A. J. ir nurodė, kad automobilis „Renault“ yra sulaikytas policijos ir jis važiuoja dėl to aiškintis. Po to ji buvo asmeniškai nuvykusi apžiūrėti šitą automobilį, jokių sugadinimų ant automobilio nepastebėjo, todėl jį grąžino savininkui A. J. Automobilio raktelius ji paliko prieškambaryje, dėžutėje, kur juos visada palieka. A. K. tikrai žinojo, kad ten yra automobilio rakteliai. Be jos ir A. K. namuose buvo tik jo mama, kuri yra apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nevairuojanti. Negali tiksliai pasakyti, kurioje vietoje buvo palikusi automobilį „Renault“, atsimena tik tiek, kad paliko jį parduotuvės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje. A. K. buvo apsivilkęs tamsiai mėlyną striukę, užsimovęs džinsus ir apsiavęs juodus batus. A. K. mamos namuose yra tamsiai raudonos spalvos pūsta striukė, ir A. K. galėjo ja apsivilkti jai išvažiavus. Šiuo metu su vyru nelabai bendrauja, ir jis apie šį incidentą nieko nepasakojo (b. 1. 96–99).
Alkotesterio rodmenų duomenys patvirtina, kad 2022 m. sausio 22 d. 20.52 val. A. K. buvo nustatytas 3,04 prom. neblaivumas, o 21.16 val. – 2,88 prom. neblaivumas (b. l. 15–16). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 14).
2022 m. sausio 22 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 13).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išorinis sugadinimo požymis yra subraižytas keleivio pusės priekinis bamperis (b. 1. 22–29).
Iš VĮ „Regitra“ 2022 m. sausio 24 d. duomenų bazės išrašo nustatyta, kad transporto priemonės „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 30).
Iš VšĮ „Emprekis“ 2022 m. sausio mėn. pažymos nustatyta, kad automobilio „Renault Megane Scenic“ vidutinė kaina su PVM yra 1470 Eur (b. l. 31).
Iš kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad 2022 m. kovo 2 ir 9 d. buvo apžiūrėti bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinių veiksmų atlikimo protokoluose (b. l. 73–84).
Iš kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad 2022 m. sausio 31 d. ir 2022 m. kovo 9 d. buvo apžiūrėti „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinių veiksmų atlikimo protokoluose (b. l. 63–72).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje parkavo mašiną ir nepajuto, jog būtų kažką kliudęs; išlipo iš mašinos, ant mašinos nebuvo jokių žymių, pradėjo eiti pas savo draugą; nukentėjusysis jam sakė, kad jis sukėlė eismo įvykį, tačiau jis, nelaukdamas, kol bus nustatytos eismo įvykio aplinkybės, nuėjo pas draugą, kartu vartojo alkoholinius gėrimus, dviese išgėrė apie 1 l degtinės; vėliau jis grįžo į tą pačią vietą, nes pamatė policiją su švyturėliais, jam davė papūsti į alkotesterį maždaug po pusantros valandos; su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Jo kaltę taip pat įrodo ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. Ž. ir A. M., kurie nurodė matę eismo įvykį, taip pat kaip kaltinamasis, nelaukdamas eismo įvykio aplinkybių nustatymo, pasišalina iš eismo įvykio vietos, parodymai, liudytojų policijos pareigūnų L. V. ir D. K., taip pat liudytojos J. L. parodymai, alkotesterio rodmenų duomenys, patvirtinantys, kad kaltinamajam 2022 m. sausio 22 d. 21.16 val. buvo nustatytas 2,88 prom. neblaivumas, kitų objektų apžiūros protokolai, kiti bylos duomenys. Šių įrodymų visuma nustatyta, kad A. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį, kurio metu susidūrė su automobiliu, kurį vairavo A. Ž., ir, išlipęs iš transporto priemonės, pasišalino iš eismo įvykio vietos bei vartojo alkoholį po eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai apie 21.16 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,88 prom. etilo alkoholio koncentracija, todėl A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl skirtinos bausmės
Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Teismas, skirdamas A. K. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, kaltinamajam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas (b. l. 106–109), baustas administracine tvarka (b. l. 110–116), vykdo individualią veiklą (b. l. 129–130), iš jo žodžių – (duomenys neskelbtini), uždarbiauja išvežiodamas maistą, byloje duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 117–125).
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti A. K. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus minėtos normos sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.
BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad A. K. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, jam nustatytinas trejų metų draudimo naudotis specialiąja teise terminas. Pažymėtina, jog nors A. K. neturi galiojančios teisės vairuoti kelių transporto priemones, tačiau pagal teismų praktiką tokioje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti grąžinama pažeidėjui tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinės instancijos teismo nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016). Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju – nuo 2022 m. sausio 28 d. (b. l. 147–148).
BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo A. K., atitinka konfiskuotino turto sąvoką, ji turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad A. K. vairavo trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkui būtų žinoma, jog A. K. vairuos automobilį, pasišalins iš eismo įvykio vietos bei vartos alkoholį po eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai jam bus nustatytas sunkus girtumo laipsnis, ar kad jis būtų leidęs jam tai daryti, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. VšĮ „Emprekis“ 2022 m. sausio mėn. duomenimis, automobilio „Renault Megane Scenic“ vidutinė kaina su PVM yra 1470 Eur (b. l. 31). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K‑195‑788/2019). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). A. K. pasielgė itin neatsakingai, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones padarė eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, iš karto po to iki įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus, patikrinimo metu nustatytas sunkus jo girtumo laipsnis. Bylą nagrinėjant teisme, A. K. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. K. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1470 Eur (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagrindų sumažinti išieškotiną iš kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę šioje baudžiamojoje byloje teismas nenustatė.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 147–148), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais (b. l. 54, 63, 75, 81), paliktini saugoti byloje.
Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
pripažinti A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 54 MGL, t. y. 2 700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų), dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. galutinę bausmę – 36 MGL, t. y. 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų), dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 28 d. ir pranešant apie tai valstybei įmonei „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš A. K. konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 1470 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt eurų), į valstybės biudžetą.
A. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. teismo nuosprendžiu paskirta bauda per dvylika mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis;
2. konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje;
3. asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.