- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-07
- Bylos Nr.
- I-789-426/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Rolandas Misius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atliktis veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 27–30) teismo prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2016-06-17 sprendimą Nr. S-132(7-90/2016) ir įpareigoti Komisiją iš esmės nagrinėti pareiškėjo skundą.
Paaiškina, jog Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI, vietos mokesčių administratorius, ) atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir 2014-11-25 surašė patikrinimo aktą Nr.FR0680-768.
Pareiškėjas, nesutikdamas su patikrinimo aktu, inspekcijai pateikė skundą.
Klaipėdos AVMI 2015-01-27 sprendimu Nr. (6.5)FR0682-63 patvirtino patikrinimo aktą. Nesutikdamas su vietos mokesčių administratoriaus sprendimu, jis kreipėsi su skundu į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija, centrinis mokesčių administratorius). Centrinis mokesčių administratorius ginčijamą sprendimą paliko galioti. Pareiškėjas tvirtina, kad minėto sprendimo negavo. Nurodo, kad 2016-04-05 gavo pranešimą dėl turto arešto. Tuomet nedelsiant kreipėsi į Inspekciją ir sužinojo apie 2015-06-01 priimtą sprendimą Nr. 68-91.
Inspekcija informavo pareiškėją, kad, išnagrinėjusi skundą, 2015-06-01 priimtą sprendimą Nr. 68-91 registruotu paštu išsiuntė jo nurodytu adresu. Pareiškėjas aiškina, jog nei laiško, nei pranešimo apie gautą laišką iš AB „Lietuvos paštas“ negavo, jokia informacija apie priimtą sprendimą jam nebuvo įteikta ar pateikta, t. y. nebuvo žinoma informacija, kad sprendimas yra priimtas ir išsiųstas.
Pareiškėjas tikina, kad apie Inspekcija 2015-06-01 sprendimą Nr. 68-91 faktiškai sužinojo tik 2016-04-19, todėl objektyviai neturėjo galimybės įstatymo nustatytu terminu apskųsti minėtą sprendimą Komisijai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Komisijos prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Komisija nusprendė neatnaujinti termino skundui paduoti.
Pareiškėjas aiškina, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, nes buvo siųstas ne jo gyvenamosios vietos adresu, dėl to nebuvo įteiktas. Pažymi, kad pirmos apklausos metu Klaipėdos AVMI nurodė, jog visą informaciją, susijusią su jo mokestiniu patikrinimu, inspekcija siųstų gyvenamosios vietos adresu. Apie adreso pasikeitimą pareiškėjas vietos mokesčių administratoriaus neinformavo, todėl neaišku, dėl kokių priežasčių Inspekcijos 2015-06-01 sprendimas buvo išsiųstas ne nurodytu korespondencijos adresu, bet jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos AVMI sprendimą buvo išsiuntusi deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau vėliau šį sprendimą persiuntė pareiškėjo nurodytu adresu Kaune. Pareiškėjas aiškina, jog dėjo maksimalias pastangas ir informavo inspekciją apie korespondencijos adresą, nurodė, jog dokumentus reikia siųsti ne deklaruotos, o gyvenamosios vietos adresu, taip pat ant visų siųstų laiškų pareiškėjas prie siuntėjo duomenų nurodė būtent gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini) ir tai įrodančius duomenis pateikė Komisijai. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovė nesielgė apdairiai ir rūpestingai, nes priėmus sprendimą dėl termino sprendimui priimti pratęsimo, šis sprendimas buvo taip pat išsiųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir grįžo atgal į Inspekciją kaip neįteiktas. Mano, kad kaip atidi ir rūpestinga valstybės institucija, atsakovė galėjo kreiptis į pareiškėją, kad išsiaiškintų, kokiu adresu siųsti korespondenciją.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kategoriškai nesutinka su Komisijos nuomone, nes remiantis galiojančiomis teisės normomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, skundo padavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo faktinio pranešimo gavimo dienos, o pašto siuntos neįteikimas yra laikomas svarbia priežastimi skundo padavimo terminui atnaujinti. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo manymu, skundo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2016-04-19, kai jis faktiškai gavo atsakovės sprendimą.
Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas, atkreipia teismo dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pašto siuntos netinkamą įteikimą arba neįteikimą pripažįsta svarbiomis aplinkybėmis skundo padavimo terminui atnaujinti.
Pareiškėjas tvirtina, kad terminą Komisijai apskųsti Inspekcijos 2015-06-01 sprendimą praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, todėl šis terminas, jo manymu, turi būti atnaujintas.
Atsiliepimas
Atsakovė su skundu nesutinka. Atsiliepime (b. l. 56–60) paaiškina, jog išnagrinėjusi pareiškėjo 2015-03-25 skundą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, 2015-06-01 sprendimu patvirtino Klaipėdos AVMI sprendimą. Inspekcijos sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2015-06-02 skunde nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini). Pašto įstaigai korespondencija įteikta 2015-06-03. Pareiškėjui laiškas neįteiktas ir 2015-07-07 grąžintas Inspekcijai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2016-04-05 raštu kreipėsi į VMI, prašydamas sprendimo. Inspekcija atsakė 2016-04-19, kartu su raštu pateikdama 2015-06-01 sprendimo Nr. 68-91 kopiją.
Pareiškėjas kreipėsi į Komisija, prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą Inspekcijos 2015-06-01 sprendimui apskųsti. Komisija skundžiamu 2016-06-17 sprendimu, atsakovės nuomone, pagrįstai, teisėtai ir teisingai neatnaujino termino pareiškėjo skundui dėl VMI 2015-06-01 sprendimo Nr. 68-91 paduoti ir grąžino šį skundą jam.
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškina, kad remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 164 str. 3 d., Inspekcijos sprendimo įteikimo Pareiškėjui diena laikytina penkta darbo diena, einanti po 2015-06-03, t. y. 2015-06-10. Terminas sprendimui apskųsti skaičiuojamas nuo 2015-06-11 ir pasibaigia 2015-07-01. Pareiškėjas skundą Komisijai padavė 2016-05-03, t. y. praleidęs MAĮ 152 str. 2 d. nustatytą terminą.
Atsakovė tvirtina, jog 2015-06-01 sprendimas buvo tinkamai išsiųstas ir laikomas įteiktu, todėl, sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, Komisija vertino, ar pareiškėjo elgesys, siekiant įgyvendinti savo teisę apskųsti atsakovės sprendimą neturi aplaidumo ar piktnaudžiavimo jam suteiktomis teisėmis požymių.
Pareiškėjas dėl 2015-03-25 Inspekcijai paduoto skundo dėl Klaipėdos AVMI 2015-01-27 sprendimo nagrinėjimo eigos ir priimto sprendimo pasidomėjo tik praėjus visiems metams po skundo padavimo. Svarbių priežasčių, sutrukdžiusių laiku pasidomėti skundo nagrinėjimu ir bylos baigtimi, jis nenurodė. Atsakovė atsiliepime pastebi, jog byloje yra pateikta informacija, kad Klaipėdos AVMI informavo pareiškėją apie jo 2015-03-25 skundo perdavimą Inspekcijai būtent jo skunde nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini). VMI sprendimas Nr. 70-74 nagrinėjimo terminą pratęsti iki 60 dienų, t. y. iki 2015-06-02, pareiškėjui išsiųstas tuo pačiu skunde nurodytu jo adresu registruota pašto siunta. Inspekcijai siunta grąžinta 2015-06-04, nes gavėjas neatsiėmė pašte.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, jog pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teisę apskųsti sprendimą, nebuvo pakankamai rūpestingas, sąžiningas ir atidus.
Pareiškėjo posėdžio Komisijoje metu ne kartą paminėta nekompetencija teisinėje (mokesčių) srityje savaime negali pateisinti termino praleidimo, nes jis pats nurodė, jog konsultavosi pas auditorių.
Šalies argumentai
Pasak atsakovės, pareiškėjas 2015-03-25 skunde nurodė adresą korespondencijai gauti, pateikęs skundą, beveik metus nesidomėjo ginčo baigtimi, nesikreipė į Inspekciją ar vietos mokesčių administratorių, o gavęs 2016 m. kovo mėnesį informaciją apie išieškojimo veiksmus, nebuvo pakankamai operatyvus kreipdamasis į Komisiją, tai leidžia konstatuoti, kad jo neveikimas ir jį pateisinančios priežastys (tikėjimasis, kad priimtas palankus sprendimas) negali būti pripažintas objektyviomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Atsakovė į teismo posėdį, kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į skundą nepateikė. Į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas
Ginčas kilo dėl Komisijos 2016-06-17 sprendimo Nr. S-132(7-90/2016) (Komisijos b. l. 183–188) teisėtumo ir pagrįstumo.
Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.
Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad, nagrinėdamas individualų ginčą, teismas vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius byloje esančius įrodymus, tačiau negali analizuoti visų įmanomų prielaidų, galinčių turėti įtakos tiriamų viešojo administravimo sprendimų teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-17 nutartis adm. b. Nr. A492-163/2013 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2015-03-25 skundu kreipėsi į Inspekciją dėl Klaipėdos AVMI 2014-11-25 patikrinimo akto Nr. FR0680-768 (Komisijos b. l . 28–33). Minėtame skunde pareiškėjas prie rekvizitų nurodė savo adresą, t. y. (duomenys neskelbtini).
VMI 2015-06-01 sprendimas Nr. 68-91 buvo išsiųstas Inspekcijos 2015-06-02 raštu Nr. (24.4-31-5)-R-4183 (Komisijos b. l. 19) pareiškėjo 2015-03-25 skunde nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos paštui“ minėta pašto siunta buvo įteikta 2015-06-03 (Komisijos b. l. 23), o 2015-07-07 grąžinta Inspekcijai.
Komisija 2016-06-17 sprendimu Nr. S-132 (7-90/2016) (Komisijos b. l. 183–188) nustatė, kad byloje nėra aplinkybių, suteikiančių teisę atnaujinti skundo padavimo terminą. MGK posėdžio metu nustatė, kad pareiškėją konsultavo mokesčių klausimais auditoriai, kurie paruošdavo paaiškinimus ir skundus mokesčių administratoriui, pareiškėjas tuos dokumentus tik pasirašydavo. Būtent jo atstovai 2015-03-25 skunde nurodė pareiškėjo adresą: (duomenys neskelbtini). Įvertino, kad Inspekcijos 2015-06-01 sprendimas buvo tinkamai išsiųstas ir įteiktas pareiškėjui. Nusprendė, kad pareiškėjo neveikimas ir jį pateisinančios priežastys (tikėjimasis, kad priimtas palankus sprendimas) negali būti pripažintas objektyviomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleista skundo padavimo terminą.
MAĮ 164 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami siunčiant registruotu laišku. Registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos (MAĮ 164 str. 3 d.).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2015-03-25 skunde adresą korespondencijai nurodė (duomenys neskelbtini), kuriuo ir buvo išsiųstas Inspekcijos 2015-06-01 sprendimas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis MAĮ 164 str. 3 d., teismas sutinka su Komisijos vertinimu, kad pagrįstai minėtas sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui minėtu adresu, todėl minėtas sprendimas įteiktas 2015-06-11, o jo apskundimo terminas pasibaigia 2015-07-01. Atitinkamai, pareiškėjas skundo MGK pateikė praleidęs MAĮ 152 str. 2 d. numatytą terminą.
Vertinant pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, matyti, kad jis iš esmės grindžiamas tuo, jog nuo pat pradžios aktyviai dalyvavo mokestiniame ginče, todėl turėdamas duomenis apie priimtą sprendimą, jį būtų skundęs.
Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A438–757/2010, 2007-09-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A556–573/2007). Kaip minėta, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pripažindama termino praleidimo priežastis svarbiomis, ginčą nagrinėjanti institucija turi vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Nurodytų kriterijų taikymas ginčą nagrinėjančiai institucijai suponuoja jos pareigą spręsti termino atnaujinimo klausimą ne formaliai ir visas atsiradusias abejones traktuoti mokesčių mokėtojo naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-08 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556–2218/2011, 2010-11-08 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556–1154/10).
Byloje nėra ginčo, kad faktiškai atsakovės 2015-06-01 sprendimas buvo įteiktas 2016-04-19 raštu (Komisijos b. l. 26).
Nustatyta, kad 2016-03-22 Inspekcijos interneto svetainėje esančiame Mano VMI portale pareiškėjas 2016-03-31 perskaitė raginimą susimokėti 5 490,84 Eur sumą (Komisijos b. l. 165, 166–167). Teismo posėdžio metu pareiškėjas tvirtino, kad 2016-03-31 raginimą perskaitė ne jis, o su jo duomenimis prisijungusi buhalterė, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų, o Komisijos sprendimas buvo grindžiamas ir šiuo motyvu, todėl pareiškėjo teiginiai vertintini kaip gynybinė versija, kuri nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Atitinkamai pareiškėjas neįvykdė savo procesinės pareigos pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas skundas. Iš kitos pusės, net ir pasitelkus kitus asmenis (buhalterę), kuri pareiškėjui neatskleidė ypač reikšmingos informacijos, tokių padarinių pasekmės tenka pareiškėjui.
Pareiškėjas 2016-04-05 rašte Inspekcijai (Komisijos b. l. 27) tvirtina, kad 2016-03-17 pastaroji blokavo 5 529,51 Eur sumą asmeninėje banko sąskaitoje.
Vertinant kitas aplinkybes, kurios daro įtaką praleisto termino atnaujinimui, pažymėtina, kad MAĮ 154 str. 3 d. įtvirtinta, kad centrinis mokesčių administratorius turi priimti sprendimą dėl skundo dėl mokestinio ginčo per 30 dienų nuo jo gavimo dienos. Šis terminas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęstas iki 60 dienų, jeigu skundui nagrinėti reikia papildomo tyrimo. Apie tai turi būti raštu pranešta skundą padavusiam mokesčių mokėtojui. Atsižvelgiant į tai, ginčo nagrinėjimas Inspekcijoje gali trukti daugiausiai 60 dienų. Pareiškėjo 2015-03-25 skundas VMI gautas 2015-04-03, minėtus duomenis pareiškėjas turėjo, kadangi skundas išsiųstas registruota pašto siunta (Komisijos b. l. 163). Nors bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie Inspekcijos 2015-04-29 sprendimą, kuriuo pratęstas skundo nagrinėjimas (Komisijos b. l. 154), tačiau pareiškėjas žinodamas, tai jog skundas maksimaliai gali būti nagrinėjamas 60 dienų, o skundas Komisijai gali būti paduodamas per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos (MAĮ 152 str. 2 d.).
Bylos nagrinėjimo metu tiek Komisijoje, tiek pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas tvirtino, kad mokestinio ginčo metu jį atstovo (rengė dokumentus) auditoriai, tačiau šių faktinių aplinkybių nepagrindė. Be to, tvirtino, kad jis neišmano mokestinių ginčų specifikos, neturi teisinio išsilavinimo, reikiamų žinių, nors minėti auditoriai nebuvo įpareigoti domėtis mokestinio ginčo eiga.
Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nepatvirtina pareiškėjo sąžiningumo, o priešingai – rodo jo aplaidumą, sąmoningą nesidomėjimą procesu. Iš vienos pusės tvirtina, kad neišmano mokestinių ginčų specifikos, todėl pasitelkia profesionalus – auditorius. Iš kitos pusės, pasitelkęs profesionalus – auditorius, kaip pats tvirtina, neišmanydamas specifikos, nesusitaria su minėtais profesionalais, kad jie užtikrins jo teisių ir interesų tinkama atstovavimą ar kontroliavimą. Nors pareiškėjas tvirtina, kad jis sąžiningai tikėjosi, jog negavus Inspekcijos 2015-06-01 sprendimo, ginčas išspręstas jo naudai, tačiau tokiam tikėjimuisi nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Viešojo administravimo subjektas (Inspekcija) turi pareigą išnagrinėti mokestinį ginčą per 30 dienų. Esant sąžiningam ir rūpestingam pareiškėjui, kurį atstovo kvalifikuoti auditoriai (taip tvirtina pareiškėjas), jis nuo skundo pateikimo dienos per 30 dienų negavęs sprendimo turėjo arba kreiptis dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo į teismą arba Komisiją arba kreiptis į Inspekciją ir domėtis administracine procedūra. Net ir esant mažiau rūpestingam, bet sąžiningam pareiškėjui, jis turėjo pasibaigus maksimaliam 60 dienų terminui kreiptis į Komisiją arba teismą dėl neveikimo arba į atsakovę dėl administracinės procedūros pabaigos rezultato. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas Inspekcijoje gautas 2015-04-03, o administracinė procedūra gali trukti iki 2016-04-02 (60 dienų), pareiškėjas dar per 20 dienų ir artimiausiu metu nesiėmė jokių veiksmų, kad sužinotų administracinės procedūros rezultatą.
Pareiškėjas tvirtina, kad turėjo lūkestį, kad mokestinis ginčas išnagrinėtas jo naudai, todėl neatliko jokių papildomų veiksmų ir nesidomėjo mokestinu ginču ir jo baigtimi. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą (Konstitucinio Teismo inter alia 2008-12-24, 2009-09-02, 2010-02-03 nutarimai). Pažymėtina, kad pareiškėjo individualus supratimas, kad kvalifikuoti auditoriai padėjo jo naudai išspręsti mokestinį ginčą anaiptol nesukuria lūkesčio, kuris ginamas teisinėmis priemonėmis. Šiuo atveju, pareiškėjo abejingumą, nerūpestingumą rodo jo nesidomėjimas kilusiu ginču. Nors byloje nenustatytas pareiškėjo nesąžiningumas, tačiau jo tokio neatidaus ir nerūpestingo elgesio negalima laikyti sąžiningu, t. y. pareiškėjas negalėjo sąžiningai klysti, kad administracinė procedūra tęsėsi taip ilgai ar administracinės procedūros sprendimas priimtas jo naudai.
Nustatyta, kad atsakovės 2016-06-01 sprendimas įteiktas 2016-04-19 raštu, o nuo jos raginimo sumokėti mokestinę nepriemoką perskaitymo (2016-03-31) iki 2016-04-05 prašymo pateikimo Inspekcijai pradėjo iš esmės nedidelis laiko tarpas, o apie užblokuotą 5 529,51 Eur sumą sužinojo 2016-03-17. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės galėtų rodyti pareiškėjo aktyvų domėjimąsi iškilusiu ginču, tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2015 m. birželio mėnesio, kai turėjo baigtis (ir baigėsi) administracinė procedūra iki 2016 m. balandžio mėnesio, t. y. 10 mėnesių nesiėmė jokių veiksmų, nesidomėjo mokestiniu ginču, o nustatytos faktinės aplinkybės nerodo pareiškėjo sąžiningumo, o priešingai rodo jo neatidumą, abejingumą mokestiniam ginčui, neapdairų pasitikėjimą neįvardintais mokesčių konsultantais. Ypač atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) būna tik kelis kartus per metus, pats minėtą adresą (ar kaip jis tvirtina – neįvardinti konsultantai (auditoriai)), kuriuo siųsti korespondenciją, nurodė skunde Inspekcijai ir pasirašė. Joks apdairus ir rūpestingas asmuo žinodamas, kad negali minėtu adresu atsiimti korespondencijos, tokio adreso nenurodytų tikėdamasi gauti siunčiamą korespondenciją ir priešingai – norėdamas negauti siunčiamos korespondencijos, nurodytų tokį adresą, kuriuo negalėtų atsiimti jos. Taigi nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti pareiškėjo skundo Komisijai padavimo termino. Atsižvelgiant į tai, MGK 2016-06-17 sprendimas Nr. S-132(7-90/2016) laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o jo naikinti skunde nurodytas motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–88 str., 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.