- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-06
- Bylos Nr.
- ATP-266-309/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00167-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. R. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 9 d. nutarimo, kuriuo A. R. skirta 4000 Lt bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. nubaustas už tai, kad 2012 m. vasario 21 d., apie 13 val. 25 min., (duomenys neskelbtini) r., kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 18 punktų reikalavimus ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. R. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutarimą bei nutraukti administracinę bylą.
Skunde nurodo, kad su skundžiamu nutarimu nesutinka, nes 2012 m. vasario 21d. apie 13 val. 15 min. pasikrovę 20 dėžių sušaldytų „(duomenys neskelbtini)“ ir sudėję jas ant galinių sėdynių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vairuojant įmonės darbuotojai M. R. išvažiavo į Šiaulius, kur 14 val. jau laukė automobilis priimanti jų produkciją. Kad vairavo M. R. matė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ fasuotojos, nes jos išleido krovinį. Apeliantas nurodo, kad oro sąlygos vasario 21 d. buvo ypatingos, siautėjo pūga, kelias slidus, matomumas blogas. Dėl šių priežasčių M. R. ir paprašė ją palydėti. Įsukus iš (duomenys neskelbtini) kelio į (duomenys neskelbtini) plentą, slystelėjo automobilis, pasigirdo duslus garsas, nukrito ant galinių sėdynių sudėtos dėžės. Tada jie sustojo, abu iššoko iš mašinos, greitai patvarkė dėžes, prabėgdamas jis apžvelgė padangas ir toliau skubėjo važiuoti, nes laiko liko nedaug. Už 400 metrų juos sustabdė policijos pareigūnas, jų automobilis buvo apipustytas. Pareigūnas paprašė visų reikiamų dokumentų (krovinio važtaraščio, vairuotojo teisių, draudimo ir kt). Tada pradėjo prašyti jo, sėdinčio šalia vairuotojos, teisių, asmens dokumentų. Teigia, kad teisių jis neturėjo, nors laikas, kai sulaikytos teisės buvo praėjęs, tačiau dėl pinigų stygiaus jų dar buvo neatsiėmęs. Kai pareigūnai nusivedė į savo automobilį, liepė jam pasitikrinti blaivumą, tačiau jis atsisakė, klausdamas kodėl būdamas keleivis, turi tai daryti. Teigia, kad apie gresiančią atsakomybę, atsisakius tikrintis neblaivumą, pareigūnai jo neinformavo.
Apeliantas nurodo, kad teisme pareigūnai liudijo, jog jis pats sakė, kad vairavo, nes truputi norėjo pajuokauti, tada išgirdęs netiesą, paprašė įrašo, kuris jo manymu buvo daromas pareigūnų automobilyje, tačiau pareigūnai jo nepristatė, be to atstumas tarp pareigūnų ir sustojusio automobilio apie 200 m, išgirdęs vėl netiesą, nes atstumą jis matavo ir buvo 420 m ir pasiūlė atstumą pamatuoti, tačiau teismui tai atrodė nereikšminga. Nepaisant to, kad teismui nebuvo pristatyti jokie įrodymai, kad jis vairavo automobilį, išskyrus vienodą pareigūnų pamatymą sudėtingomis oro sąlygomis ir skirtingus jų aplinkybių pristatymus, nes vienas sakė, kad automobilis važiavo iš (duomenys neskelbtini) pusės, o kitas iš (duomenys neskelbtini) pusės, vienas sakė, kad įrašas turėtų lyg ir būti, o kitas sakė kad ne, vienas sakė, kad atstumas nuo sustojusio automobilio 150 m, o kitas virš 200 m, vienas pareigūnas sakė, kad matomumas apie 400 m, o kitas apie 1000 m.
Apeliantas mano, kad teismas priėmęs nutarimą ir paskyręs jam 4000 lt baudą, nesivadovavo ATPK 284 straipsniu ir nesant pakankamai įrodymų, neištyrus pilnai visų aplinkybių, priėmė nutarimą, kuris turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nuobaudą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir mano, kad A. R. nubaustas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad apylinkės teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, nesurinko visų galimų įrodymų, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Ir sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. R. padarė jam inkriminuotą ATPK 129 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 b. l.); policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (3; 4 b. l.); pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (5 b. l.); Telšių meteorologijos stoties pažyma apie hidrometeorologines sąlygas (27 b. l.), apylinkės teismo posėdžių metu liudytojų A. P., T. V. duoti parodymai (23-24 b. l.).
Apylinkės teismo posėdžio metu liudytoju apklausiamas policijos pareigūnas A. P. parodė, kad vasario mėn., kelyje (duomenys neskelbtini) pamatė, kaip šalikelėje sustojo automobilis, iš vairuotojo vietos išlipo vyriškis, o iš keleivio pusės moteris, jie pasikeitė vietomis ir važiavo toliau. Minėtą automobilį sustabdė, kolega patikrino dokumentus. Šalia vairuotojos sėdėjusį vyriškį pasikvietė į tarnybinį automobilį, vyriškis paaiškino, kad „taip, aš vairavau, bet čia pažaidžiau, čia nieko baisaus“, vyriškis neneigė, jog gėrė alaus. Pradėjus forminti pažeidimą, vyriškis pradėjo neigti „vyrai baikit, aš nieko nežinau, aš keleivis, girtumo nenusistatinėsiu“. Liudytojas paaiškino, kad nors ir snigo, matomumas buvo neblogas. Automobilis sustojo, vyras ir moteris apsikeitė vietomis, galinių durelių ar bagažinės niekas nedarinėjo.
Apylinkės teismo posėdžio metu liudytoju apklausiamas policijos pareigūnas T. V. parodė, kad šių metų vasario mėnesį, jam dirbant su A. P., stovint kelyje (duomenys neskelbtini), sankryžoje kur galima nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą, pamatė atvažiuojantį „Audi“ automobilį, kuris sustojo, tada jie pradėjo tą automobilį stebėti. Iš jo išlipo vairuotojas vyriškis, apėjo aplink automobilį, priėjęs prie keleivio priekinių durelių jas atidarė, tada išlipo moteris ir atsisėdo į vairuotojo vietą, o vyriškis atsisėdo į keleivio vietą. Ir tada automobilis pradėjo važiuoti toliau. Liudytojas teigė, kad sustabdė minėtą automobilį, tuo metu už vairo sėdėjusi moteris pateikė dokumentus. Paklausus kodėl vyriškis toliau nebevažiavo, kiek atsimena paaiškino, kad neturi teisės vairuoti. Pakvietė vairuotoją į tarnybinį automobilį, patikrino duomenis duomenų bazėje, iš pradžių neneigė, jog vairavo, teigė, kad reikėjo truputi pavažiuoti. Kadangi nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, pareikalavo pasitikrinti jo girtumą, tačiau vairuotojas tai daryti atsisakė. Tada jis pradėjo motyvuoti, kad jis nevairavo. Kai jie išlipo, galinių durelių atidarę nebuvo. Matomumas buvo geras, pustė pažeme, jis stebėjo su tarnybiniais žiūronais.
Iš šių įrodymų visumos daroma, išvada, kad A. R. 2012 m. vasario 21 d., apie 13 val. 25 min., (duomenys neskelbtini) r., kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir vengė neblaivumo patikrinimo, tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje.
Teismas neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, policijos pareigūnų A. P. ir T. V. duotais parodymais, kuriais jie patvirtino esmines tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas įvykio aplinkybes, todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, atitinkantys loginę įvykių seką, be to byloje nėra nustatyta, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus ar siekti nepagrįstai nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Apeliacinio skundo argumentai, kad policijos pareigūnai skirtingai nurodė atstumus nuo tarnybinio automobilio iki sustojusio automobilio, bei matomumo atstumą, nėra esminės įvykio aplinkybės ir nepaneigia byloje surinktais įrodymais patvirtintų įvykio aplinkybių. Skundo argumentas, kad vienas policijos pareigūnas sakė, kad automobilis važiavo iš (duomenys neskelbtini) pusės, o kitas iš (duomenys neskelbtini) puses, yra nepagrįstas, nes apylinkės teismo posėdžio metu, abu pareigūnai nurodė, jog automobilis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės (23-24 b. l.). Tai, kad liudytojai skirtingai parodė apie įrašų buvimą, nėra esminiai ir nepaneigia A. R. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Skundo argumentas, kad byloje nebuvo ištirtos visos ATPK 284 straipsnyje nurodytos aplinkybės yra visiškai nepagrįstas ir deklaratyvus, kadangi byloje ištirtos ir tinkamai įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo kas išdėstyta daro išvadą, kad Telšių rajono apylinkės teismas priimdamas 2012 m. balandžio 9 d. nutarimą A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą, bei pagrįstą nutarimą, kurio naikinti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 9 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.